Vasario mėnesį Vašingtone įvyko paskutinis, ketvirtasis oficialus dvylikos ekspertų, rengiančių pasiūlymus NATO generaliniam sekretoriui dėl naujosios NATO strateginės koncepcijos, susitikimas. Taigi baigėsi pirmasis (diskusijų) ir kartu prasidėjo antrasis (konsultacijų) etapas rengiant šį strateginę reikšmę tolesnei NATO veiklai turintį dokumentą.

Mielieji Geopolitika.lt skaitytojai,

Kviečiame Jus dalyvauti diskusijoje tema „Seni ir nauji Lietuvos Rytų politikos prioritetai“, kuri vyks šių metų kovo 16 d. 18 val. restorane Csarda (Šv. Mykolo g. 4-1, Vilnius).

Diskusijoje dalyvaus Geopolitika.lt straipsnių autoriai: Česlovas Iškauskas ir Vadim Volovoj.

Maloniai prašome informuoti mus apie dalyvavimą el. paštu info@geopolitika.lt iki šių metų kovo 10 d.

Mes, Europos piliečiai, gyvenantys kaimynystėje su Rusija, pasisakome prieš Prancūzijos Vyriausybės ketinimą parduoti „Mistral“ Rusijai.

Pasak Rusijos karinio laivyno vado Vladimiro Vysotskio, „Mistral“ klasės kariniai laivai ženkliai padidins Rusijos laivyno kovines ir manevravimo galimybes. Per 2008 m. rugpjūčio mėnesį vykusį Rusijos ir Gruzijos karą toks laivas būtų leidęs Juodosios jūros laivynui įvykdyti savo misiją Gruzijoje per 40 minučių, o ne per 26 valandas“.

Pažaiskime futbolą. Tai ne šiaip sau sportas. Futbolas žaidžiamas visame pasaulyje, nesvarbu, kokia tautybė, religija, valstybės sandara ar šalies bendrasis vidaus produktas. Tą pačią futbolo komandą gali dievinti ir turtuolis, ir vargšas, ir liberalas, ir konservatorius.

Pakistanas tapo neatsiejama Baracko Obamos strategijos kovoje su Talibanu ir „Al Qaeda“ dalimi. Praėję metai žymėjo proveržį šioje kovoje: Pakistano kariuomenei pavyko iš talibų atkovoti Svato slėnį ir surengti vieną didžiausių operacijų prieš talibus pietų Vaziristane. Nepaisant šių laimėjimų, Pakistano pastangos nugalėti Talibano kovotojus ir „Al Qaeda“ savo teritorijoje dažnai yra vertinamos dviprasmiškai.

Kinijos Liaudies Respublika (KLR) yra stiprėjanti pasaulinė galia, ne tik turinti galingą ekonomiką, bet ir potencialą ją plėsti. Dauguma pasaulio valstybių stengiasi su „komunistine“ Kinija palaikyti gerus santykius, tačiau ne visada tai priklauso vien nuo jų. Kinija vis dėlto yra diktatūrinė šalis, joje daug žmogaus teisių pažeidimų, taip pat yra neišspręstų teritorinių ginčų su Taivanu, Japonija, Vietnamu, Indija ir t. t.

Prieš keletą mėnesių suaktyvėjęs Maskvos ir Briuselio dialogas dėl tolesnio Rusijos vaidmens sprendžiant Afganistano klausimą, atrodo, artėja link aklavietės. NATO pačioje 2009 m. pabaigoje JAV iniciatyva pradėjo naują karinės kampanijos Afganistane etapą. Jam įsibėgėjant, aukštų NATO pareigūnų raginimų Rusijai kartu imtis šioje valstybėje ryžtingų priemonių nemažėja.

Per paskutinius du dešimtmečius transatlantinio saugumo poreikiai iš esmės pasikeitė.

Lisabonos sutartis suteikia Europos Sąjungai (ES) naujų įrankių kovojant su klimato kaita, tačiau Briuselis turės apsispręsti, kaip naudotis nauja užsienio reikalų valstybės tarnyba, kad būtų išvengta dar vieno fiasko visuotinėje aplinkosaugos vadovybėje, koks įvyko Kopenhagoje.

Kyla klausimas, ar yra būtent Azijos kelias išspręsti visuotines problemas. Tradicinis atsakymas yra „ne“, tačiau atsiranda vis daugiau tokį atsakymą paneigiančių dalykų.

Šiais metais Šiaurės Atlanto aljansas planuoja surengti keletą karinių pratybų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kovo 1 d. pranešė BNS agentūra.

Buvusios komunistinės Rytų Europos valstybės stengiasi palikti savo praeitį už nugaros. Kyla klausimas, kur tos nelaisvėje buvusios šalys be jos atsidurtų.

Dauguma Europos komentatorių apibūdino Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos atsisakymą dalyvauti gegužės mėnesio Jungtinių Valstijų ir Europos viršūnių susitikime kaip paniekinimą ir ignoravimą.

Vakarai tikisi, kad auganti Kinijos gerovė ves link politinės liberalizacijos.