Prisitaikydama prie laikmečio reikalavimų ir politinių realijų, braškėdama persitvarko Rusijos kariuomenė. Naujovės žengia į gynybos pramonę, kariškių buitį ir ideologiją. Pamažu degradavusi nuo šlovingos Raudonosios armijos iki 1994–1996 metų Čečėnijos kare gėdingai sumuštos, posovietinės Rusijos kariuomenė pradėjo atgauti pasitikėjimą į valdžią atėjus Vladimirui Putinui.

Metų pradžioje Rusijoje susirūpinta ekologinėmis problemomis. „Ekologinė problematika turi tapti prioritetu politikoje“, – sausio 30 d. įvykusiame Rusijos Federacijos Saugumo tarybos posėdyje „Dėl ekologinio saugumo priemonių Rusijos Federacijoje“ pareiškė Visuomenės rūmų Ekologinio saugumo ir aplinkosaugos komisijos pirmininkas Vladimiras Zacharovas.

Lietuvai, integruotai į tarptautines saugumo struktūras, tiesioginės karinės grėsmės nėra, tačiau dėl globalios rinkos ir informacinių technologijų plėtros tenka spręsti informacinio – kibernetinio ir psichologinio – saugumo problemas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vyksta brangiausi ir įtempčiausi rinkimai per visą šalies istoriją. Pavargusi nuo karingojo George’o W. Busho Amerika žvalgosi į draugiškai besišypsantį afroamerikietį Baracką Obamą ir atlaidžiąją Hillary Clinton. Pirmasis demokratų kandidatas populiarumu lenkia iškiliausią respublikoną, Vietnamo karo veteraną Johną McCainą.

Lietuvos Seimo pirmininko Viktoro Muntiano neseniai išsakyta mintis apie keliolika gyvybių per savaitę šalyje nusinešantį karą keliuose – „pagrindinis veiksnys, lemiantis prastą eismo saugumą, yra žmonių mąstymas“ – tiktų apibūdinti ir nesibaigiantį karą Irake. Jis neįveikiamas techninėmis priemonėmis ar griežtomis bausmėmis, nes tai – neatsakingo žmonių mąstymo pasekmė.

Jei ieškotume ryšio tarp didžiųjų lygumų geopolitikos ir valstybinių struktūrų netvarumo, Lenkija būtų klasikinis pavyzdys. Anot „Stratfor“ analitiko George‘o Friedmano, išsidėsčiusi sunkiai apginamoje šiaurės Europos lygumoje, Lenkija vienodai baiminosi tiek rusų, tiek vokiečių ir visada ieškojo išorinės jėgos, galinčios tapti jos gynėja.

„Be išėjimo į kosmosą nėra suverenumo žemėje. Nuo 1957-ųjų spalio 4 d., kai Sovietų Sąjunga į orbitą paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą, geopolitika tapo keturmatė. Be žemiškosios erdvės – žemės, jūros, oro, ji savo dienotvarkėn jau turi įtraukti ir kosminę erdvę, ypač orbitos sritį. Kosmosas toli gražu ne „visos žmonijos provincija“, kaip jį 1967 metais Kosminės erdvės sutartyje pakrikštijo Jungtinės Tautos, o valstybių varžybų prizas.“

„Šiandien mes sudavėme pirmąjį smūgį globalinio teroro tinklo finansiniam pamatui...  Mes padarysime viską, kad laimėtume karą su teroristais; pasitelksime visas diplomatijos priemones, visas žvalgybos galimybes, visus įstatymo priežiūros instrumentus, visą finansinę įtaką. Mes atkirsime teroristus nuo finansavimo šaltinių, nukreipsime juos vienus prieš kitus, išrūkysime juos iš saugių slėptuvių ir atiduosime teisingumui.“

Gegužės 15 d. septynios NVS šalys – Armėnija, Baltarusija, Kazachija, Kirgizija, Rusija, Tadžikija ir Uzbekija - atšventė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) įkūrimo penkiolikos metų jubiliejų. Organizacijos generalinis sekretorius Nikolajus Bordiuža šia proga duotame interviu trumpai nusakė jos esmę.

Rusija, kitaip nei jos europinės kaimynės, paskutiniais šimtmečiais nepatyrė tautinės valstybės formavimosi proceso. XIII-XVI amžiais, maždaug Ivano I, III, gal dar ir IV, Vasilijaus II ir III laikais, Rusijoje būta tautinės valstybės užuomazgų, o maždaug nuo Petro I laikų, kai susiformavo imperija, vienijančia nacionalistine ideologija ji jau negalėjo naudotis nerizikuodama atstumti nerusiškos imperijos dalies.

Rusijos prezidento V. Putino administracijos ir Rusijos stačiatikių bažnyčios bendradarbiavime neverta ieškoti buvusių ar esamų kolegų valstybės saugumo struktūrose sąmokslo  požymių. Valstybė ir Bažnyčia čia susijusi nors ir keistais, tačiau natūraliais giminystės ryšiais. Rusijos geopolitiniai tikslai sutampa su pasaulietišku Stačiatikių bažnyčios pobūdžiu. 

Spaudos konferencijoje Kremliuje vasario 1 d., atsakydamas į klausimą apie JAV ketinimus buvusiose Varšuvos sutarties šalyse išdėstyti priešraketinį skydą, prezidentas užtikrino: „...mums, žinoma, reikia galvoti, ir mes galvojame, apie tai, kaip mums užtikrinti išorinį saugumą. Ir visi mūsų veiksmai bus asimetriški, bet itin efektingi...

Iki šiol buvo įprasta manyti, kad vienas iš esminių Vakarų civilizacijos bruožų yra konstruktyvus politikos ir religijos, valstybės ir Bažnyčios atskyrimas. Po 2001 m. rugsėjo 11-osios tai jau nebeatrodo savaime suprantamas dalykas. Baltųjų rūmų vidaus ir užsienio politikos retorika ištisai susipynusi su teologija.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.