Pakitęs klimatas ir gyventojų perteklius privertė pirma germanų, o vėliau gotų ir hunų gentis palikti savo žemes­­. Dėl to IV–VII a. tapo žinomi kaip Didysis tautų kraustymasis, pasibaigęs laikytos nenugalima Romos imperijos žlugimu. Regis, esame dar vieno tautų kraustymosi išvakarėse.

Gegužės 31 d., antradienį, pranešta apie Šiaurės Korėjoje, netoli rytinio šalies miesto Vonsano, atliktą raketinės ginkluotės bandymą. Manoma, kad paleista vidutinio nuotolio raketa „Musudan“, galinti nešti branduolinį užtaisą.

Nors bandymas nesėkmingas (raketa susprogo kelios sekundės po pakilimo), tarptautinė bendruomenė su didėjančiu nerimu stebi, kaip neprognozuojamas Šiaurės Korėjos režimas intensyviai plėtoja branduolinę programą.

Jauniausia Europos Sąjungos narė Kroatija nevengia išnaudoti savo naujojo statuso įsisenėjusioms problemoms su kitomis Balkanų valstybėmis spręsti. Balandį, apsiginklavusi reikalavimais, ji pasipriešino tolimesnėms senos varžovės Serbijos deryboms dėl narystės ES. Nepaisant Briuselio spaudimo, ši muilo opera tęsėsi porą mėnesių.

Vietnamas – viena iš kelių pasaulio šalių, kur išliko autoritarinis komunistinis valdymas (įvestas 1975 m.). Nevyriausybinės žmogaus teisių ir laisvių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ pernai paskelbtame Pasaulio raporte teigiama, kad situacija Vietname tebėra kritinė – žmogaus teisės vis dar stipriai varžomos. „Nors 2014 m. buvo suimta mažiau tinklaraštininkų ir aktyvistų nei 2013 m., saugumo pajėgos sustiprino įvairias kritikų persekiojimo ir bauginimo formas“, – teigiama raporte ir konstatuojama, kad griežta valstybinė kontrolė ir endemiška sisteminė korupcija išlieka pagrindiniais veiksniais, stabdančiais Vietnamo pažangą.

Pabėgėliai šiuo metu – Europos Sąjungos problema Nr. 1. Nuo to laiko, kai prieš penkerius metus Sirijoje kilo pilietinis karas, apie pusę šios šalies populiacijos paliko gimtuosius namus. Apie penkis milijonus gyventojų siekia prieglobsčio kitose šalyse, bet dar daug jų, ieškodami saugesnių vietovių, pasklido šalies viduje.

Sausį Kremliaus palaikomas Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas vėl sužibėjo. Jis paskelbė, kad dabartinės Rusijos valdžios oponentai turėtų būti laikomi tėvynės išdavikais, išvadino juos šakalais ir, turbūt rusui labiausiai įžeidžiamai, liaudies priešais (būtina priminti, kad Stalino laikais „liaudies priešai“ didžiosios dalies visuomenės buvo labiausiai nekenčiami ir niekinami). R. Kadyrovo manymu, liberali opozicija stengiasi išnaudoti Rusijos ekonominius sunkumus tam, kad destabilizuotų valstybę, jie turėtų būti teisme griežtai baudžiami už sabotažą.

Jungtinės Tautos (JT) skelbia, kad XX a. pasaulio populiacijos senėjimas – beprecedentis žmonijos istorijoje, o XXI a. neigiami šio reiškinio aspektai bus dar skausmingesni. Tai tampa jau ne atskirų valstybių, o viso pasaulio problema. Pagal naujausias JT projekcijas 2050-aisiais apie 2 mlrd. pasaulio gyventojų bus vyresni nei 60 metų.

Šiųmečius Taivano prezidento rinkimus labiausiai įsiminsime dėl dviejų moteriškų veidų. Ne tik dėl sausio 16 d. įtikinamą pergalę išplėšusios pirmosios Taivano prezidentės Tsai Ing-wen, atstovaujančios liberaliai Demokratinės pažangos partijai (DPP), bet ir dėl žavios šešiolikmetės pop žvaigždutės Chou Tzu-yu, kuri, vienoje iš Pietų Korėjos televizijų kelias sekundes pamojavusi Taivano vėliavėle, sukėlė didžiulį skandalą ir nusipelnė „separatistės“ etiketės.

Burkina Faso drama truko vos savaitę. Rugsėjo viduryje įvykęs karinis perversmas išsikvėpė jau rugsėjo 24 d. ir pernai nuversto Burkina Faso prezidento Blaise‘o Compaoré šalininkai grąžino užgrobtą valdžią. Panašūs įvykiai nestebina – Afrikoje perversmai ne naujiena.

Jaunas vyras iš Nigerijos, pavadinkime jį Adisa, su korupcija susiduria kone kasdien. Tai seniai nestebina, bet vis tiek erzina. Jei jam reikės nuvažiuoti į turgų, veikiausiai jo automobilį sustabdys gudriai besišypsantis vietinis policininkas, kuriam teks „užmesti“ bent pietums; kai jam reikės pasidaryti pasą, paklausęs kostiumuoto klerko, kada gali ateiti jo atsiimti, išgirs, kad, jei pamalonins jį keliais šimtais nairų – po savaitės, o jei ne, kas žino. <...>

Samuelis Kaninga yra vienas tų žmonių, kurie nesutinka taikstytis su tokia de facto situacija ir stovi kovos su neskaidrumu Afrikoje priešakinėse linijose. Jis priklauso tuo užsiimančiai tarptautinei nevyriausybinei organizacijai „Transparency International“ ir yra Vakarų Afrikos regiono koordinatorius. Su Samueliu Kaninga kalbamės apie padėtį Afrikos šalyse ir galbūt bręstančius teigiamus pokyčius.

Retai kada išgirsdavome apie izoliuotą Centrinės Azijos valstybę Turkmėnistaną, tačiau dabar tai keičiasi. Ši šalis, kadaise buvusi viena vargingiausių Sovietų Sąjungos respublikų, visų dėmesį patraukė tapusi viena greičiausiai kylančių pasaulio ekonomikų.

Pasaulio bankas (PB) apskaičiavo, kad Indija, išstūmusi ilgą laiką nepajudinamą Japoniją, tapo trečiąja pagal dydį, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą, ekonomika pasaulyje.

Pagal šį rodiklį aiškėja, kad pirmaujančios išlieka JAV, sukuriančios 17,1 proc. pasaulio turto, nuolat ją besivejanti Kinija – 14,9 proc., trečiąja tapusi Indija – 6,4 proc., na, o Japonija tenkinasi tik 4,8 proc. ekonominio pyrago kąsniu. Maža to, Indija yra viena sparčiausiai besivystančių pasaulio ekonomikų, tad Japonija ateityje veikiausiai dar labiau nuo jos atsiliks.

2013 metai Rusijoje dažnai vaizdingai lyginami su linksmųjų kalnelių atrakcionu: įgudusiai pasiektus laimėjimus tarptautinėje arenoje keitė niekaip neišbrendamos ekonominės bėdos namų fronte ir dėmės, kritusios dėl sunkiai demokratiniu pavadintino valdžios elgesio. Taigi, dėl vykdomos užsienio politikos gavusi ne vieną progą pademonstruoti politinius raumenis ir pasikelti prestižą, viduje Rusija tvarkėsi kur kas prasčiau. Pilietinių neramumų ir išaugusi teroristinių išpuolių grėsmė artėjant Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms nuolatos buvo greta.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, išnalizavę ilgesnę nei 350 metų žaliavų rinkos istoriją, sugebėjo įrodymais pagrįsti populiarią (Prebischo-Singerio) teoriją, kad ilgesnėje perspektyvoje žaliavų eksportuotojai visada pralaimi, praneša Rusijos naujienų portalas newsru.com. Laikui bėgant santykinės žaliavos kainos (prekės kainos, išreikštos per kitas prekes) krinta ir galutinis produktas visada duos didesnę ekonominę naudą negu žaliavos... 

Ar žinote, katras vardas yra populiaresnis Didžiojoje Britanijoje – Džordžas ar Mohamedas? Tiems, kas pasirinko ne vieno iš Didžiosios Britanijos monarchų vardą, teks nusivilti: šiuo metu Didžiosios Britanijos gatvėse dažniau sutiksi pavadintuosius musulmonišku islamo pradininko vardu. Tokia smulkmena puikiai atspindi tai, ką rodo ir valstybių statistika – Senajame žemyne nepaliaujamai gausėja musulmonų populiacija. Skaičiuojama, kad tik dešimtmečių klausimas, kada musulmonai čia sudarys daugumą.

Estija laikoma Baltijos šalių lydere. Žinoma, galima diskutuoti, ar tai daugiau lėmė objektyvūs laimėjimai, ar veikiau sėkminga šalies rinkodara, tačiau nepaneigsi: palyginti su Latvija ar Lietuva, daug rodiklių iš tiesų yra geresni, dėl to ji pirmoji iš trijų sesių prisijungė prie euro zonos. Negana to, tokie optimistiški estų ekonomistai kaip Toomas Karmo tikina, kad per ateinančius dvidešimt penkerius metus ji pasivys Suomiją pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui...

Paskutiniai statistiniai rodikliai džiugesio dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų nepasėjo, o tik patvirtino, kas ir taip plika akimi matosi – bręsta nauja ekonominė krizė. Sprendžiant iš pesimistiškų Rusijos žiniasklaidos nuotaikų, galima prognozuoti, jog užkirsti kelio jai nepavyks. Vena iš rimčiausių priežasčių – rimtai sprendžiant ekonomines problemas tektų priimti per daug nepopuliarių sprendimų, kam politinės valios veikiausiai pritrūks...

Kovo viduryje pranešta, kad pirmą kartą pavyko išgauti gamtines dujas iš giliuose vandenyse esančių metano hidratų atsargų. Šiek tiek anksčiau per bandymus tai jau buvo pavykę padaryti iš telkinių sausumoje. Kodėl tai svarbu? Susidaro palankios prielaidos kardinaliems pasaulio energetikos žemėlapio pokyčiams, nes metano hidratai – didžiausias neišnaudotas energetinis išteklius Žemėje.

Vasario 27 d. vyko Geopolitinių studijų centro surengta apskritojo stalo diskusija „Lietuvos ir Lenkijos santykiai“, kurioje, be kitų klausimų, aptartos abiejų valstybių energetinio ir ekonominio bendradarbiavimo aktualijos. Toliau pateikiami įdomesni momentai iš pasisakymų ir diskusijų energetinių problemų klausimais.

„Etninė nesantaika“, „pilietiniai karai“, „pabėgėliai“, „šalies viduje perkeltieji asmenys“ (angl. internally displaced people), „nelegali imigracija į Europos šalis“ – dažnai vartojamos frazės kalbant apie Afrikos šalis. Ne vienoje Juodojo žemyno valstybėje stabilumas ir gerovė tėra miglotos ateities viltys, o kol kas matome daug skurdo, ligų, smurto, pamatinių žmogaus teisių pažeidimų ir vis atsinaujinančių konfliktų.

Savaitraštis „The Economist“ atkreipė dėmesį į kuriozišką situaciją, pastaraisiais metais išryškėjusią Senajame žemyne. Nors Europa tituluoja save pasaulio lydere rūpinantis aplinkosaugos klausimais ir iki 2020-ųjų yra vienašališkai įsipareigojusi sumažinti, palyginti su 1990-ųjų lygiu, bendras visų ES šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 20 proc., o iki 2050-ųjų – net 80 proc., tačiau nežinia, kaip to tikimasi pasiekti, nes į Europą su trenksmu grįžta akmens anglys ir jau kalbama apie jų renesansą, aukso amžių.

Energetika Baltijos šalims išlieka Achilo kulnu, tad nenuostabu, jog valstybės, siekdamos užsitikrinti patikimą energetinių išteklių tiekimą, tam skiria daug dėmesio ir lėšų. Šiuo metu regione vykdomi keli projektai, tačiau neretai dėl jų sudėtingumo ir palyginti ilgo įgyvendinimo laikotarpio pokyčiai valstybių viduje ar tarptautinėje aplinkoje gali sukelti riziką, kad jų įgyvendinimas užsitęs arba bus išvis nutrauktas.

Gruodžio 9 dieną Rumunijoje įvyko parlamento rinkimai, kuriuose dalyvavo 30 partijų, aljansų ir organizacijų. Iš šios gausybės pretendentų perimti valstybės politikos vairą aiškiai išsiskyrė ir didele persvara laimėjo koalicinė Socialliberalų sąjunga (USL), vadovaujama šalies premjero Victoro Pontos.

Lapkričio 8-ąją Pekine prasidės 18-asis Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas, kurio metu bus išrinktas naujasis partijos generalinis sekretorius, patvirtinta nauja KKP Centro komiteto sudėtis ir visam pasauliui paskelbtos pavardės tų politikų, kurie netrukus užims aukščiausius Kinijos Liaudies Respublikos postus.

„Mes kariaujame. Jūs gerai žinote, kad šiais laikais, šiose platumose jau nebekariaujama ginklais ir tankais – kariaujama dėl energetikos, per energetiką ir per propagandą. Prisiminkime, jog, Lietuvai pradėjus plėtoti Visagino atominės elektrinės projektą, iš karto prabilta apie dar dviejų atominių elektrinių projektus Lietuvos pašonėje".

„Beveik penktadalis piliečių, tai – tautinės mažumos. Gindami mažumų teises, vienijame Lietuvą“, – štai ką skelbė viena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (Akcja Wyborcza Polaków na Litwie) savivaldybių rinkimams skirtų reklamų.

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Be kitų darbų, šiuo laikotarpiu laukia ir bendros ES kibernetinio saugumo strategijos patvirtinimas, kurią ruošia Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Informacinės – atviros, išsilavinusios ir besimokančios – visuomenės idėja tapo vienu iš nepajudinamų tiek didelės dalies atskirų pasaulio valstybių, tiek įvairių tarptautinių organizacijų siekių. Ne išimtis ir Europos Sąjunga bei jai priklausanti Lietuva. Geresnes ar blogesnes nacionalines informacinės visuomenės plėtros programas turi visos ES šalys, o Sąjungos mastu tai pirmiausia reglamentuojama Lisabonos strategijoje, „e.Europa“ veiksmų plane.

Nuo kovo vidurio Vokietija turi naują prezidentą – jau vienuoliktąjį po Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos suvienijimo 1990 metais. Juo išrinktas buvęs liuteronų pastorius, pilietinių teisių aktyvistas ir publicistas Joachimas Gauckas. Jokiai politinei partijai nepriklausantis, Žaliųjų ir Vokietijos socialdemokratų partijų (SPD) pasiūlytas kandidatas pakeitė susikompromitavusį Vokietijos prezidentą Christianą Wulffą.

Azerbaidžanas Rusijai geopolitiškai svarbus dėl įtakos išlaikymo Pietų Kaukazo regione, o jo stabilumas suteikia apsauginį barjerą nuo grėsmių iš Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos. Ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas taip pat ne paskutinėje vietoje. Azerbaidžano ekonomika sudaro apie 70 proc. Pietų Kaukazo ekonomikos, jis išgauna daug naftos ir dujų, yra svarbi tranzitinė šalis.

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, įkurta 1991 metais netrukus po SSRS žlugimo, praėjusių metų gruodžio 8 dieną šventė savo gyvavimo dvidešimtmetį. Pirminis organizacijos deklaruojamas siekis buvo palengvinti Sovietų Sąjungos žlugimo padarinius buvusioms SSRS respublikoms, jas vienyti, skatinti įvairialypį jų bendradarbiavimą.

Rusija ir Tadžikija neturi bendros sienos ir nėra kultūriškai artimos. Tadžikijoje nėra naftos ar gamtinių dujų, taip pat nesurasi daug rusų kilmės gyventojų, akivaizdų jų mažėjimą lėmė Sovietų Sąjungos žlugimas. Vis dėlto Rusija įvairiais būdais stengiasi išlaikyti įtaką šioje šalyje: Valstybės Dūma ne kartą pareiškė, kad Tadžikiją laiko vertinga sąjungininke, o šioji tiesiai vadina Rusiją „svarbiausia strategine partnere“.

Argentinos politinė padangė po truputį rimsta po didelio sujudimo. Maždaug prieš mėnesį, spalio 23 dieną, įvyko šalies prezidento rinkimai. Juose laimėjo ir antrą kadenciją valstybei vadovaus centro kairiųjų pažiūrų politikė Cristina Fernandez de Kirchner, priklausanti peronistinei Teisingumo partijai (isp. Partido Justicialista).

Bent šitaip romus yra apibūdinęs buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas. Tiksli mintis skamba taip: „Čigonų problema yra lakmusas ne demokratijai, o pilietinei visuomenei.“ Atrodo, ši įžvalga neprarado aktualumo ir pastarųjų metų ekonominio nuosmukio iškamuotoje Europoje.

Lietuvos ir Afrikos šalių santykiai fragmentiški, menkai išplėtoti. Nors vienas žymiausių Lietuvos geopolitikų Kazys Pakštas kadaise siūlė lietuviams apsigyventi Madagaskare, kad būtų išvengta problemų su karingai nusiteikusiais kaimynais, daugiau ženklesnių istorinių sąsajų neturime. Mūsų žinios apie Afriką nedidelės – beveik visada klausėmės ir tikėjome, ką mums apie šį žemyną sakė kiti.

Žydai ir kurdai turi kur kas daugiau sąsajų, negu būtų galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio – daug bendrumų tarp šių tautų galima rasti tiek pažvelgus į praeitį, tiek į šiandienos situaciją. Pirmiausia juos jungia kilmė. 2001 metais Izraelio, Vokietijos ir Indijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad dauguma pasaulio žydų genetiškai glaudžiai susiję su kurdų tauta (labiau nei su bet kuria kita žmonių grupe pasaulyje, įskaitant ir semitiškai kalbančius arabus).

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras Tony Blairas Juodąjį žemyną yra pavadinęs dėme ant pasaulio sąžinės. Ir neveltui – istorija užfiksavo daug pavyzdžių, kaip kitos tautos išnaudojo šio žemyno turtus ir žmones, ilgam pakirsdamos jo vystymosi galimybę. Sustabdyta natūrali žemyno visuomenių raida atvedė Afriką iki chaoso: dar ir dabar didžiojoje jos dalyje nėra išspręsta daugybė politinių, socialinių, ekonominių ir su žmonių sveikata susijusių problemų. Padėtis tebėra bloga nepaisant išsivysčiusių šalių skiriamos labdaros.

Šis straipsnis – tai įžanga į publikacijų ciklą apie propagandą. Įvade stengiamasi apžvelgti keletą bendrų manipuliavimo visuomenės nuomone savybių, o kituose straipsniuose bus pasakojama apie konkrečius didžiųjų valstybių vykdytos/vykdomos propagandos pavyzdžius. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijai ir JAV, kurios ryškiausiai veikia tarptautinę situaciją.

Lietuva 2004-ųjų kovo pabaigoje tapo visateise Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), o dar maždaug po mėnesio – Europos Sąjungos (ES) nare. Šios dvi tarptautinės organizacijos Lietuvai duoda daug naudos, tačiau jos taip pat stipriai veikia ir vidaus bei užsienio politiką. Kartais jų pozicijos tam tikrais klausimais išsiskiria, tad mums tenka rinktis vienos ar kitos siūlomas veikimo gaires.

„Euskadi Ta Askatasuna“ („Baskų Tėvynė ir laisvė“) vadinama baskų separatistinė organizacija, kovojanti su Ispanijos centrine valdžia dėl Baskijos (arba Euskal Herria, kaip kraštą vadina patys baskai) regiono nepriklausomybės baskų istorinių žemių ribose (konkrečiau – šiaurės Ispanijoje ir pietvakarių Prancūzijoje). ETA laikoma atsakinga už daugiau nei 1,5 tūkstančio teroristinių išpuolių, nusinešusių per 800 gyvybių.

Kolumbijos ginkluotosios revoliucinės pajėgos (isp. Fuerzas armadas revolucionarias de Colombia, FARC) yra seniausia aktyvi karinė marksistinės pakraipos grupuotė Lotynų Amerikoje. Be to, ji yra viena turtingiausių pasaulyje. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje FARC sugebėjo paversti Kolumbiją beveik nevaldoma valstybe, o šį pavasarį sukėlė Kolumbijos, Ekvadoro ir Venesuelos diplomatinių santykių krizę.

„Hamas“ – Harakat al-Muqawama al-Islamiyya, arba Islamo pasipriešinimo judėjimas. Arabų kalba trumpinys „Hamas“ reiškia „atsidavimą“, „užsidegimą“. Šitaip besivadinanti grupuotė yra didžiausias ir įtakingiausias karinis politinis judėjimas Palestinoje. ES, JAV ir Izraelis jį laiko teroristine organizacija.

Baltijos valstybėms didelę dalį naftos bei gamtinių dujų tenka importuoti iš Rusijos, tad energetinis saugumas tampa aktualia problema: niekam ne paslaptis, kad mūsų didžioji kaimynė tarptautiniuose politiniuose klausimuose energetiką pamėgo naudoti kaip vieną svariausių argumentų.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.