Prieš dvejus metus Palestinos autonomijos premjeras Salamas Fayyadas, pristatydamas savo vyriausybės programą, užsibrėžė tikslą sukurti tokią valstybės institucinę sąrangą, kuri užtikrintų pilietines ir politines gyventojų teises bei tarptautinį valstybės pripažinimą. Atrodo, kad Palestina laikosi numatyto plano: rugsėjo mėnesį jos prezidentas Mahmudas Abbasas įteikė Jungtinėms Tautoms prašymą pripažinti Palestinos valstybę visateise šios organizacijos nare su 1967 metų sienomis ir sostine Rytų Jeruzale.

Atrodo, kad Rusijos karinės pramonės kompleksas išgyvena ne pačias geriausias savo dienas, ir tai lemia ne tik prasidėjęs ginklų importas iš Vakarų, bet ir atvira įtakingų Rusijos karininkų bei politikų kritika rusiškos karinės technikos adresu. Čia galėtume prisiminti nemažą ažiotažą sukėlusius Rusijos sausumos pajėgų vado generolo pulkininko A. Postnikovo žodžius, kad Rusijos karinės pramonės pagaminta ginkluotė savo charakteristikomis atsilieka ne tik nuo NATO, bet ir nuo Kinijos ginkluotės.

JAV ir Kiniją galėtume laikyti dviem pasaulio galiūnėmis, tik viena jų kovoja su finansinės krizės sukeltomis problemomis ir siekia išsaugoti savo dominavimą pasaulio politinėje arenoje, o kita toliau vykdo sėkmingą ekonominę plėtrą, kartu stiprindama ir savo karinius pajėgumus. Iš esmės tokią nuomonę buvo galima susidaryti stebint vasarą vykusias demokratų ir respublikonų diskusijas JAV Atstovų rūmuose ir Senate, kai buvo sprendžiamas šalies biudžeto deficito klausimas.

Prieš trejus metus vykęs Rusijos ir Gruzijos penkių dienų karas destabilizavo šalį, kuri sekė trijų Baltijos valstybių pavyzdžiu: siekė modernizuoti ir demokratizuoti valstybę ir tapti euroatlantinių organizacijų nare. Gruzija neteko penktadalio savo teritorijos, o jos planai prisijungti prie NATO artimiausiu metu sunkiai tikėtini.

Per paskutinius dešimt metų Indijos gynybos biudžetas išaugo net 64 procentais, ir šalis aplenkė savo svarbiausią varžovę regione Kiniją ir tapo didžiausia ginklų importuotoja pasaulyje. Siekdama modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, Indija viena iš pagrindinių ginklų tiekėjų pasirinko Rusiją, su kuria palaiko strateginę partnerystę dar nuo šaltojo karo laikų: jos ginklai sudaro apie tris ketvirtadalius Indijos turimo karinio arsenalo.

Tirpstantys Arkties ledynai ne tik kelia daug klausimų dėl klimato kaitos ar ekologijos problemų, bet ir atveria naujų kelių energetiniams resursams išgauti. JAV geologų atliktų tyrimų duomenimis, Arkties ledynai slepia 90 mlrd. barelių (apie 14 mlrd. tonų) naftos ir 1669 trilijonus kubinių pėdų (apie 47 trilijonus kubinių metrų) dujų.

Praėjo keturi mėnesiai nuo protestų Tunise, išprovokavusių panašių įvykių bangą daugelyje arabų valstybių, pradžios. Politikos apžvalgininkai šiuos įvykius pavadino „arabų pavasariu“, o protestuotojams pasiekus pergalę Tunise ir Egipte, imta prognozuoti, kaip toliau klostysis šių valstybių politinis gyvenimas, pasitraukus dešimtmečius šalis valdžiusiems diktatoriams.

Sausio 25 d. JAV prezidentas Barackas Obama, skaitydamas savo metinį pranešimą ir kalbėdamas apie pokyčius, reikalingus Amerikai, kaip pavyzdį nurodė Kiniją ir Indiją, kurios sugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir tapo konkurentėmis mokslo ar finansų srityse. Šie žodžiai, pasakyti iš stipriausios pasaulio valstybės vadovo lūpų, puikiai rodo, kad Kinijos galia ir įtaka pasaulyje yra ne ateities klausimas, o dabarties atspindys.

Pastaruoju metu Jemenas sulaukia vis didesnio pasaulio žiniasklaidos dėmesio dėl šalyje veikiančių teroristinių grupuočių. Atkreipti dėmesį į šalies problemas paskatino ir spalio 29 dieną Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Arabų Emyratų oro uostuose skubių siuntų tarnybų UPS ir „FedEx“ lėktuvuose aptiktos pašto siuntos su sprogmenimis, išsiųstos iš Jemeno ir adresuotos dviem žydų organizacijoms, veikiančioms Čikagoje.

Po pavasarį vykusių Vengrijos parlamento rinkimų vienas pirmųjų valdančiosios dešiniųjų partijos „Fidesz“ ir jos lyderio premjero Viktoro Orbáno žingsnių buvo gegužės 26-ąją priimtas dvigubos pilietybės įstatymas, įsigaliosiantis nuo kitų metų sausio 1-osios. Naujajame įstatyme numatoma, kad apie 3,5 mln. užsienyje gyvenančių etninių vengrų galės siekti gauti Vengrijos pilietybę, jei įrodys savo vengrišką kilmę ir mokės vengrų kalbą.

Lygiai prieš metus Baracko Obamos administracija pranešė apie galimas derybas su „nuosaikiaisiais“ talibų kovotojais. Tuomet ši idėja buvo sutikta dviprasmiškai, o šiandien galimų derybų su Talibanu klausimas užima vis svarbesnę vietą Vašingtono ir Kabulo dienotvarkėje. Tai lemia ir B. Obamos siekis pradėti karių išvedimą jau nuo kitų metų liepos mėnesio.

Pakistanas tapo neatsiejama Baracko Obamos strategijos kovoje su Talibanu ir „Al Qaeda“ dalimi. Praėję metai žymėjo proveržį šioje kovoje: Pakistano kariuomenei pavyko iš talibų atkovoti Svato slėnį ir surengti vieną didžiausių operacijų prieš talibus pietų Vaziristane. Nepaisant šių laimėjimų, Pakistano pastangos nugalėti Talibano kovotojus ir „Al Qaeda“ savo teritorijoje dažnai yra vertinamos dviprasmiškai.

Kalbant apie šiuolaikinę Rusiją, stalinizmas tapo neatsiejama diskusijų dalimi. Šias diskusijas paaštrina nereti prezidento Dmitrijaus Medvedevo ar premjero Vladimiro Putino pasisakymai Josifo Stalino bei jo vykdytos politikos atžvilgiu.

Kalbant apie JAV ir Rusijos dvišalius santykius dažnai bandoma skirstyti jų eigą į laikotarpius pagal tai, kokie prezidentai užėmė šių šalių aukščiausius postus. Billo Clintono ir Boriso Jelcino laikotarpis pasižymėjo teigiamais JAV ir Rusijos santykių poslinkiais pasibaigus šaltajam karui. Nors didžiausių ginčų ir nesutarimų objektas buvo Balkanai ir Kosovas, vis dėlto abiejų šalių prezidentų vizija, kokią vietą pasaulyje turėtų užimti Rusija, buvo panaši.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas gegužės 15 dienos įsaku įkūrė specialiąją komisiją, kurios pagrindinis tikslas bus priešintis „mėginimams falsifikuoti istoriją, siekiant pakenkti Rusijos interesams“. 

Lietuvos Rytų politika dažnai vertinama nevienareikšmiškai tiek mūsų šalyje, tiek Europoje. Daugelis teigiamai vertina aktyvų Lietuvos dalyvavimą ir aiškios pozicijos išsakymą Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto metu bei tarpininkavimą sprendžiant dujų tiekimo Ukrainai klausimą šių metų pradžioje. Kita vertus, Lietuva dėl aštrios pozicijos Rusijos atžvilgiu Europoje sulaukia negatyvių pasisakymų.

Kovo 27 dieną JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė naują kovos su Talibano kovotojais ir „Al Qaeda“ Afganistane ir Pakistane strategiją. Naujojo plano tikslai: sutriuškinti „Al Qaeda“ ir jos slėptuves Pakistane bei Afganistane, padėti sukurti abiejose šalyse stiprias vyriausybes, gebėsiančias palaikyti saugumą, pažaboti korupciją, narkotikų prekybą, skatinti ekonomikos augimą ir sukurti Afganistano saugumo palaikymo pajėgas, kurios leistų palengva mažinti Amerikos ir jos sąjungininkių karių skaičių regione.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).