Pastaruosius penkerius metus Lietuvos elektros ir dujų energetikoje vyksta didelių pokyčių – įgyvendinami penki svarbūs projektai: elektros sektoriuje – naujos atominės elektrinės ir elektros perdavimo jungčių su Lenkija ir Švedija, gamtinių dujų srityje – gamybos ir perdavimo veiklų atskyrimo (Trečiasis ES energetikos paketas), statomas suskystintų dujų terminalas ir vis dar oficialiai tebevykstantis konkursas skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos licencijai gauti. Visi šie projektai klostosi skirtingai. Šiame straipsnyje aptariama, kokios priežastys lemia atskirų projektų sėkmę arba nesėkmes ir kurios gerosios sėkmingų projektų praktikos padėtų pagerinti silpniau vykdomų projektų eigą.

Tai yra II-oji straipsnio „Baltarusijos energetika: vykstantys procesai ir galimybės Lietuvai“ dalis. Pirmoje straipsnio dalyje buvo pateikti pagrindiniai Baltarusijos energetikos sistemos bruožai, aptarti šalies naftos bei dujų sektoriai ir paminėta, kurios šalys daro daugiausia įtakos energetikai Baltarusijoje. Šioje dalyje nagrinėjamas Baltarusijos elektros sektorius, išskiriamas Astravo AE projektas ir aptariamos jo perspektyvos.

30 kilometrų – daug tai ar mažai? Toks atstumas skiria Vilniaus centrą nuo mūsų rytų kaimynės Baltarusijos sienos. Viena vertus, šis atstumas visai mažas, kita vertus – toks geografinis artumas nieko nereiškia, jei už sienos procesai energetikoje, ekonomikoje ir apskritai visame šalies gyvenime labai skiriasi nuo tų, kurie vyksta Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Ir vis dėlto savo kaimynus pažinti reikia. [...] Šiame straipsnyje aptariama Baltarusijos energetikos sistema ir svarbiausi joje vykstantys procesai, darantys įtaką Lietuvai.

Straipsnyje atidžiau pažvelgsime į Švedijos energetiką ir pabandysime atsakyti, ko galėtume pasimokyti iš užjūrio kaimynų šioje srityje.

Šioje straipsnio dalyje aiškinama, kokių neigiamų pasekmių aplinkai atneša sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra Vokietijoje, ir aptariama, kuria kryptimi turėtų vykti AEI plėtra Lietuvoje.

Lietuvoje vis daugiau procesų, vykstančių įvairiose gyvenimo srityse, įgauna panašumų su kitų Europos Sąjungos šalių kasdienybe. Ne išimtis yra ir energetika. Nors energetine prasme dar esame Rytuose, turime aiškius planus, kaip praplėsime savo galimybes pasirinkti, iš kur importuoti dujas ir elektros energiją...

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.