Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Justina Poškevičiūtė
 
  JAV prezidento rinkimai: skandalai centre ir dešinėje (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 10 24
Jau šių metų lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų kampanija į šalies politinį gyvenimą įnešė kaip niekad daug sumaišties. Respublikonų partijos lyderiai nežino, ką daryti su Donaldo Trumpo kandidatūra, kurią, rodos, kiekvieną dieną krečia nauji skandalai, o Demokratų partija kaltinama įvairiais jei ir ne nelegaliais, tai negarbingais metodais remianti Hillary Clinton kampaniją. Visos šios kontroversijos vertos analizės, nes daug ką atskleidžia ir apie bendrą JAV demokratijos būklę.
 
 
  Kiek teisėta yra Brazilijos prezidentės apkalta?

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 09 21

Šių metų rugpjūčio 31-osios įvykiai Brazilijoje neabejotinai įeis ne tik į šalies, bet ir pasaulio istoriją: nubalsavus šalies Senate nuo pareigų buvo nušalinta demokratiškai išrinkta Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff. Kaip ir kiekvienoje demokratijoje, apkalta gali būti interpretuojama kaip viena demokratijos apraiškų ir, jei lydima protestų, pristatoma net kaip piliečių pergalė prieš režimą. Vis dėlto norint suprasti, kas įvyko ir tebevyksta Brazilijoje, reikia žinoti esminius apkaltos aspektus, kurie atskleidžia gerokai kitokį vaizdą nei demokratijos triumfas.

 
 
  LGBT bendruomenės padėtis pasaulyje: nuo įkalinimo iki santuokos lygybės (3)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 09 07

Moterų teisė balsuoti, juodaodžių JAV piliečių pilietinis judėjimas, apartheido pabaiga Pietų Afrikos Respublikoje ir kiti skaudūs pavyzdžiai puikiai iliustruoja, kad žmogaus teisių ir teisinės lygybės klausimai dažnai istorijoje traktuojami kaip nuomonės dalykai, kol tos teisės nėra išsikovojamos. Taip vieną paradigmą pakeičia kita, liberalesnė ir humaniškesnė. Viena iš mažumų, kurių lygybės klausimai neišspręsti daugelyje šalių, neabejotinai yra LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų) bendruomenė. Jos priespaudos klausimai dažnai pristatomi kaip nuomonės dalykas, o lygios teisės virsta kažkuo, ką tai grupei reikia nusipelnyti. Mažumų teisių tema, kad ir kokia nepatogi būtų, liberaliose demokratijose turi būti diskutuojama, ir diskutuojama ne kaip nuomonės dalykas, o kaip pačios demokratinės sistemos funkcionavimo dalis.

 
 
  Tamsioji olimpinių žaidynių Rio de Žaneire pusė (1)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 08 15

Garsiausi pasaulio atletai, daugybė fejerverkų ir spalvų: taip praeitą savaitę prasidėjo olimpinės žaidynės Rio de Žaneire (Rio 2016), į kurias daugiau nei porą savaičių bus nukreiptas viso pasaulio dėmesys. Kiekvienų žaidynių atidarymo ceremonija neabejotinai yra įspūdingas fasadas, akiai malonus reginys. Vis dėlto Brazilijoje po tuo fasadu slepiasi kaip niekad daug problemų. Tai priverstiniai gyventojų iškraustymai, policijos smurtas, didėjanti socialinė atskirtis ir visa apimanti ekonominė krizė. Ir, skirtingai, nei mėgsta teigti šalies politikai ir Tarptautinis olimpinis komitetas, olimpinės žaidynės patiems pažeidžiamiausiems Rio de Žaneiro gyventojams atnešė tik dar daugiau negandų.

 
 
  Politinė sumaištis Brazilijoje: yra svarių priežasčių vartoti žodį „perversmas“ (6)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 06 08

Politinę situaciją Brazilijoje šiais metais net sunku sekti: protestai prieš vyriausybę, protestai prieš dabartinės šalies prezidentės Dilmos Rousseff apkaltą ir gegužės mėnesį vykę šalies parlamento balsavimai, vis dėlto nulėmę apkaltos proceso pradžią. Apkaltos teisėtumas intensyviai kvestionuojamas tiek Brazilijos, tiek užsienio žurnalistų, o naująją viceprezidento Michelio Temerio vyriausybę jau sukrėtė krizė. Situacijos nusakyti trumpai tiesiog neįmanoma, bet svarbu pabrėžti tai, apie ką kalbėti vengia pačios Brazilijos žiniasklaida, o užsienio spauda taip pat dažnai nutyli. Kas vyksta Brazilijoje, yra daug sudėtingiau nei herojiškas žmonių sukilimas prieš nemėgstamą vyriausybę, kaip kad dažnai pristatoma žiniasklaidoje.

 
 
  Hillary Clinton – tarp demokratų ir respublikonų? (4)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 04 06

JAV prezidento rinkimams artėjant prie finalo šių metų lapkritį, Demokratų partija savo galutinį kandidatą renkasi iš dviejų politikų: dabartinio Vermonto valstijos senatoriaus Bernie‘o Sanderso ir buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton. Abu demokratų kandidatai neabejotinai skiriasi nuo respublikonų kandidatų vidaus politika: dėmesiu moterų ir mažumų teisėms, aplinkosaugai, socialinei apsaugai ir kitoms sritims. Vis dėlto gilinantis į kandidatų užsienio politiką reikia pažymėti, kad H. Clinton savo politiniais sprendimais svariai padėjo stiprinti JAV militarizmo ir intervencionizmo paradigmą, su kuria labiau asocijuojama Respublikonų partija. Buvusios valstybės sekretorės „vanagišką“ politiką galima iliustruoti keletu pavyzdžių.

 
 
  JAV prezidento rinkimai ir šalies užsienio politikos kryptis (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 01 22

2016-ieji JAV – prezidento rinkimų metai, ir jų bumas kartu su prezidentiniais debatais prasidėjo jau 2015-aisiais. Dabartiniam šalies prezidentui Barackui Obamai paliekant postą, pokyčiai tiek šalies vidaus, tiek užsienio politikoje galėtų atrodyti neišvengiami. Savo skirtumus nuo kitų kandidatų akcentuojantiems respublikonų ir demokratų kandidatams tą daryti lengviau, kai kalbama apie šalies vidaus politiką. Analizuojant jų pristatomus šalies užsienio politikos planus, rasti skirtumų tarp kandidatų kartais sunkiau. Kokie gi tie skirtumai ir panašumai?

 
 
  Neramumai Izraelyje ir Palestinoje: esminis ir kartais nutylimas kontekstas (9)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 11 11

Pastarosios savaitės Izraelyje ir jo okupuotame Vakarų Krante pasižymėjo itin stipria smurto banga: peiliais užpuolami kareiviai Jeruzalėje, Izraelio kariuomenės brutalūs protestų Vakarų Krante malšinimai, intensyvesni nausėdijų gyventojų išpuoliai prieš palestiniečius ir kitos tragedijos dominuoja žiniasklaidos puslapiuose bei televizijos ekranuose. Statistika keičiasi ir su kiekviena diena atrodo vis liūdnesnė, o galo neramumams nematyti. Vis dėlto žinojimas, kas vyksta regione, be analizės, kodėl tai vyksta, neleidžia padaryti jokių svarių išvadų. Bandyti paaiškinti smurto bangą nereiškia ją pateisinti, tačiau jokia racionali neramumų analizė negalima be esminio situacijos konteksto – okupacijos.

 
 
  Metai be reikšmingos pažangos Gazos Ruože (3)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 10 07

Didžiausias pasaulyje nedarbo lygis, visiškai suvaržyta judėjimo laisvė ir kontroliuojamas eksportas bei importas, keturi penktadaliai regiono gyventojų priklausomi nuo humanitarinę pagalbą teikiančių institucijų, besibaigiančios geriamojo vandens atsargos, elektros trūkumas ir trys karinės operacijos per pastaruosius penkerius metus – gyvenimas Gazos Ruože nuo Izraelio vykdomos jo blokados pradžios niekada nebuvo lengvas. Praėjus metams po Izraelio paskutinės karinės operacijos, pavadintos „Apsauginė riba“, Gazos Ruožo atstatymo pažadai liko visiškai neįvykdyti. Kas vyko „Apsauginės ribos“ metu, ką pažadėjo tarptautinė bendruomenė operacijai pasibaigus ir kokie struktūriniai pokyčiai reikalingi norint iš esmės padėti Gazos Ruožo gyventojams?

 
 
  Politinė ekologija klimato kaitos kontekste (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 09 04

Kai regioną ištinka stichinė nelaimė, tam tikrų išteklių trūkumas įvardijamas kaip tiesioginė tos nelaimės pasekmė. O kaip įvardijami politiniai sprendimai ir žmonių veikla, prisidedantys prie įvairių gamtinių nelaimių dažnėjimo? Ir ar, tarkime, vandens trūkumas tam tikruose regionuose visada yra gamtinė problema? Atsakyti į šiuos bendrus ir konkretesnius klausimus gali padėti politinė ekologija – tarpdisciplininė sritis, jungianti antropologijos, sociologijos, miškininkystės, aplinkosaugos, politikos ir kitų mokslų elementus. Analizuodama politinių sprendimų įtaką gamtos išteklių panaudojimui, pasiskirstymui ir kokybei, ši gana nauja mokslo šaka padeda pamatyti politines tendencijas, besislepiančias už problemų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gamtinės. Tad kiek stipriai siejasi politika, ekonomika ir aplinka ir kodėl svarbu apie tai kalbėti?

 
 
  Neišvengiamai politizuotas švietimas (9)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 07 24

Paulas Freirė (Paulo Freire), žymus brazilų kairiųjų mąstytojas ir pedagogas, savo knygą „Engiamųjų pedagogika“ („Pedagogia do oprimido“, New York: Herder & Herder, 1970) grindžia prielaida, jog nėra tokio dalyko kaip neutralus švietimas: „Neigti subjektyvumo svarbą pasaulio ir istorijos transformavimo procese yra naivu ir per daug paprasta. Tai reiškia teigti neįmanoma: pasaulį be žmonių.“ Ir nors politizuotą švietimo sistemą įsivaizduojame visų pirma kaip autoritarinių režimų elementą, politikos švietime išvengti negali tikriausiai nė viena šalis. Kaip švietimo įstaigose pristatomas „pasaulis be žmonių“, lemia ir pačios pilietinės visuomenės sąmoningumą bei jos galimus politinius sprendimus, ir tai daro švietimą itin įdomia ir analizuotina sritimi.

 
 
  Į chaosą paniręs Jemenas: bombos vietoj diplomatijos skurdžiausioje arabų šalyje

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 05 22

Nors žinių apie neramumus Jemene netrūksta jau ne vieną dešimtmetį, šiais metais reportažų iš šios šalies padažnėjo, suintensyvėjus kariniams veiksmams regione. Ką čia veikia Saudo Arabija, kas tokie husių kovotojai, koks tariamas Irano vaidmuo konflikte ir kaip prie visos šios tragiškos sumaišties prisideda Vakarai? Klausimų apstu, o atsakymai į juos, deja, piešia niūrią šalies ateitį.

 
 
  Evo Moraleso Bolivija: kas keičiasi skurdžiausioje Pietų Amerikos valstybėje?

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 05 01

Daugelio demokratiškų valstybių lyderių reitingai svyruoja ir ne visada siekia 50 procentų, o dabartinio Bolivijos prezidento Evo Moraleso jau ne vienus metus laikosi itin aukšti – šių metų vasarį siekė 76 procentus. Skurdžiausios Pietų Amerikos šalies lyderis jau beveik dešimt metų bando atsikratyti šitokio šalies titulo. Tad kokias reformas – ir ar sėkmingai – vykdo E. Moralesas ir kuo yra įdomi Bolivija Pietų Amerikos ir pasauliniame kontekstuose?

 
 
  Islamofobijos apraiškos: dvejopi standartai ir vienpusiškas islamo interpretavimas (10)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 04 17

Įsivaizduokime tokią situaciją: krikščionių ekstremistų grupei susprogdinus bombą klinikoje JAV, kurioje daromi abortai, pasaulio galingieji kreipiasi į Lenkiją, kaip katalikišką šalį, ir klausia jos religinių lyderių, ką jie gali į tai atsakyti ir kaip stengiasi kovoti su ekstremizmu. Arba kita situacija: po Žydų gynybos lygos (FTB oficialiai pripažintos teroristine organizacija) išpuolių tose pačiose JAV Izraelis prašomas atsakyti, kokias pastangas deda kovojesu radikalizmu judaizme. Nors šitokie scenarijai skamba keistai, jie pasidaro mažiau absurdiški, kai prakalbama apie islamą.

 
 
  Užburtas kovos su „Islamo valstybe“ ratas (43)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 04 01

Šių metų vasario pradžioje, praėjus jau pusmečiui po JAV karinių veiksmų Irako ir Sirijos teritorijose, užimtose „Irako ir Levanto islamo valstybės“ grupuotės pajėgų, arba tiesiog „Islamo valstybės“ (IV), pradžios, JAV prezidentas Barackas Obama pristatė Senatui įstatymą, kurio patvirtinimas leistų išplėsti karinius veiksmus prieš IV neapibrėžiant šių veiksmų geografinės plotmės. Atrodo, kad JAV ir jos sąjungininkių kova su IV pereina į ilgalaikį karą, o pati JAV vyriausybė planuoja įgauti dar daugiau galių imtis karinių veiksmų užjūryje.

 
 
  Saudo Arabija ir Vakarai: karaliaus Abdulos palikimas (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 03 06

Šių metų sausio 23-iąją būdamas 90-ties metų mirė Saudo Arabijos karalius Abdula (Abdullah Bin Abdulaziz Al Saud), karalystę oficialiai valdęs nuo 2005-ųjų. De facto, prieš tai karaliavusį netikrą brolį Fahdą ištikus infarktui, Abdula Saudo Arabiją valdė jau nuo 1995-ųjų. Tad nenuostabu, jog neseniai mirusio monarcho palikimas aptariamas tarptautinėje spaudoje tiek valstybių vadovų, tiek politikos ekspertų. Vakarų lyderiai Abdulą giria už realų ar tariamą progresyvumą, na o šitokias pagyras galima įvertinti tik platesniame kontekste, bent iš dalies nusakančiame ir patį karaliaus politinį palikimą...

 
 
  CŽV sulaikymo ir tardymo programos ataskaita: karo nusikaltimai bei kitokios autoritarizmo apraiškos (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 02 13

Apie 6,2 milijono puslapių dokumentų, nuotraukų ir kitokių CŽV duomenų – tiek informacijos išanalizavęs specialus JAV Senato komitetas 2014-ųjų gruodį paskelbė savo darbo ataskaitą. Komitetas buvo sukurtas tam, kad įvertintų vadinamųjų CŽV sugriežtintų tardymo metodų programą ir kaip ji veikė 2002–2007 metais. Dėl to, ką apie CŽV darbą ir JAV užsienio politiką atskleidė ši ataskaita, užvirė diskusijos tiek pačiose JAV, tiek už jų ribų. Todėl yra įdomu apžvelgti šią ataskaitą bei jos keliamus klausimus kaip vieną skandalingiausių 2014-aisiais publikuotų dokumentų.

 
 
  „Boko Haram“ – Nigerijos „Islamo valstybė“?

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 01 30

Sausio 10-ąją Nigerijos Maidugurio miesto turguje nugriaudėjo sprogimas, nusinešęs daugiau nei 20 gyvybių ir sužeidęs dešimtis žmonių. Be to, kad šis incidentas savaime yra didžiulė tragedija, grotesko jam prideda tai, jog turguje islamistų grupės „Boko Haram“ susisprogdinti buvo priversta maža mergaitė. Nors vaikų-karių fenomenas pasaulyje žinomas jau ne vieną dešimtmetį, vaikų kaip gyvų bombų naudojimas žiniasklaidos jau pavadintas žemiausiu ekstremistų grupuotės nuopuoliu. Kas gi toji „Boko Haram“ grupuotė, savo žiaurumu prilygstanti „Islamo valstybei“ ir gal ją net lenkianti?

 
 
  Įvykiai Fergusone: prieš ką iš tikro protestuojama? (11)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 01 09

Prasidėję nedideliame JAV Misūrio valstijos miestelyje Fergusone, protestai greitai išplito visoje šalyje. Štai gruodžio 13-ąją tūkstantinės protestuotojų minios patraukė į Niujorko, Vašingtono, Bostono bei kitų miestų gatves. Taikioms (ir ne visai – protestuotojai Fergusone ir kai kur kitur daužė parduotuvių vitrinas, gatvėse degino šiukšles ir padangas, į policininkus svaidė skardines su šlapimu ir t. t.) demonstracijoms susirinkę piliečiai garsiai pasisakė prieš, jų supratimu, policijos smurtą, kuris JAV viešųjų debatų erdvėje dominuoja jau ne vieną mėnesį. Viskas prasidėjo po to, kai Fergusione policijos pareigūnas rugpjūčio 9-ąją nušovė neginkluotą (tai paaiškėjo vėliau) 18-metį juodaodį Michaelą Browną, pavogusį iš parduotuvės krūvelę cigarilių.

 
 
  ILIV ir nesibaigianti priverstinė migracija Artimuosiuose Rytuose (8)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 12 15

„Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) grupuotės vykdomi miestų ir gyvenviečių užgrobimai centriniame Irake bei Sirijoje ir toliau pribloškia savo brutalumu. Žudomi tiek religinių mažumų atstovai, tiek ILIV besipriešinantys miestų gyventojai, tiek humanitarinę pagalbą regionui teikiantys tarptautinių organizacijų darbuotojai. ILIV iškilimas taip pat prisidėjo ir prie jau ir iki tol buvusios tragiškos humanitarinės krizės regione bei prie vienos didžiausių šių laikų pabėgėlių krizės. Kokios yra priverstinės migracijos tendencijos regione pastaruoju metu, kas vyksta ILIV užimtose gyvenvietėse ir kaip sprendžiama pabėgėlių krizė?

 
 
  „ExxonMobil“ Venesueloje ir pasaulyje (1)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 11 26

1,6 milijardo JAV dolerių vietoj prašytų 14,7 milijardo: šitiek Pasaulio banko Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras paskyrė Venesuelos vyriausybei išmokėti naftos milžinei „ExxonMobil“ šių metų spalį. Kas gi įžiebė šį teismo ieškinį prieš Venesuelą? Įdomu apžvelgti ne tik patį teismo atvejį, bet ir kaip jis siejasi su platesniais debatais apie „ExxonMobil“ bei kitų naftos korporacijų veiklą įvairiose šalyse, ją supančiais nusikaltimais ir politinės atskaitomybės stoka.

 
 
  Egiptas ir Libija ILIV kontekste (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 11 12

Pilietinis karas su neaiškiu frontų skaičiumi Sirijoje ir po JAV invazijų stipriai suskaldytas Irakas leido iškilti vienai brutaliausių šio dešimtmečio grupuočių – „Irako ir Levanto islamo valstybei“ (ILIV), grasinančiai ne tik anksčiau vadintam Levantu regionui, bet ir, tikėtina, platesniam arabų pasauliui. Dėl galimo ILIV plitimo į Šiaurės Afriką grėsmės būtina apžvelgti dvi regiono milžines – Egiptą ir Libiją ir paanalizuoti, koks ILIV rėmėjų frontas formuojasi arba jau egzistuoja šiose šalyse, ką daro jų vyriausybės ir kokį vaidmenį jos gali vaidinti koalicijoje prieš ILIV.

 
 
  Gazos ruožo atstatymo paradoksas (37)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 11 03

Spalį Kaire susirinkę tarptautinės bendruomenės atstovai – Norvegija, JAV, Kataras, kitos šalys ir Europos Sąjunga – pažadėjo skirti net 5,4 milijardo JAV dolerių Gazos Ruožui atstatyti. Šių metų vasarą Izraelio vykdyta operacija „Apsauginė riba“ (Protective edge) ir taip prastą Gazos Ruožo infrastruktūrą dar labiau suniokojo, taip pat žuvo per 2000 žmonių. Šitoks šalių donorių žingsnis yra šis tas daugiau nei gestas: finansinės pagalbos Gazai reikia, ir tikriausiai labiau nei kada nors anksčiau. Vis dėlto kritiškai žvelgiant į šią situaciją tenka paminėti, viena vertus, šių šalių ir tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl padėties šiame itin neramiame regione, kita vertus – ir tam tikrą nenuoširdumą, gal net veidmainystę...

 
 
  Nauja sena Brazilijos politikos kryptis (1)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 10 17

Spalio 5 dieną įvykę rinkimai Brazilijoje tikrąja to žodžio prasme stabdė eismą gatvėse: daugiau ar mažiau šventiškai nusiteikę piliečiai ėjo rinkti savo prezidentą, nacionalinio parlamento narius ir valstijų senatorius. Jau to paties sekmadienio vakare elektroninių balsavimo kabinų dėka paaiškėjo rinkimų rezultatai: ketvirtą rinkimų kadenciją iš eilės Brazilijos politinėje arenoje dominuos Darbininkų partija (DP, Partido dos Trabalhadores). Žinoma, septintos pagal dydį pasaulio ekonomikos Brazilijos rinkimų rezultatai turės įtakos ir už pačios šalies ribų, tad įdomu apžvelgti, kokią politiką DP vykdė per tris buvusias kadencijas, už ką kritikuojama ir ką jos dominavimas reiškia tarptautinei bendruomenei.

 
 
  Brazilija ir Rusija: bendradarbiavimas stiprėja (5)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 10 08

Mažai kieno prognozuota krizė Ukrainoje sumaišė kortas ne tik regiono geopolitinių kortų kaladėje, bet ir tarptautinių santykių sferoje. Rusijai šią vasarą užvėrus savo rinką ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos maisto produktų importui, įdomu pasvarstyti, su kuriomis šalimis jos ryšiai gali stiprėti. Čia verta aptarti Rusijos santykius su Lotynų Amerikos milžine Brazilija: dvišalis šių valstybių bendradarbiavimas aktyviai stiprinamas jau daugiau kaip dešimtmetį. Kokiose srityse šis bendradarbiavimas stipresnis, kaip plėtojamas, kur link juda ir ką tai gali reikšti Vakarams?

 
 
  Koalicija kovai su ILIV: bandymas karinėmis priemonėmis rasti kelią iš aklavietės (10)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 10 01

„Koaliciją dabar sudaro daugiau nei 50 šalių. Saudo Arabija organizuos karines stovyklas Sirijos kovotojams, Jordanija dalinsis žvalgybos duomenimis, Vokietija tieks ginklus Irakui, o Prancūzija bombarduos taikinius“ – tokia trumputė JAV vadovaujamos koalicijos prieš ILIV („Irako ir Levanto islamo valstybę“) santrauka neatskleidžia svarbių niuansų, tačiau nusako vieną itin svarbų koalicijos bruožą – jos margumą. Vakarų Europa, arabų šalys, Australija ir pačios JAV koalicijos priešakyje: oro reidams Sirijoje padangėje jau prasidėjus, žvilgsnis į šią koaliciją iš arčiau kelia daugybę klausimų. Kurios šalys remia JAV, koks teisinis koalicijos statusas ir ar įmanomas karinis sprendimas problemos, kurią išorės kariniai veiksmai iki šiol tik dar stipriau įžiebdavo? 

 
 
  Kur eina Irako Kurdistanas? (5)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 09 15

Pasaulio akiratyje atsidūrus „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) kovotojams, vis dažniau girdėti ir apie Irako kurdų vaidmenį šiame konflikte. Kas gi tie kurdai, kur plyti Kurdistanas, kokia Irako Kurdistano istorija ir ką ILIV atakos gali reikšti jo tolimesnei geopolitinei situacijai – tai daug svarbių klausimų, į kuriuos šių dienų kontekste pasigilinti įdomu ir naudinga.

 
 
  Ar žmonijos problemų šaltinis – gyventojų perteklius? (25)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 09 05

2011-aisiais vienas iš pasaulinės statistikos rodiklių sulaukė itin daug dėmesio: planetos gyventojų skaičius pasiekė septynis milijardus. Pasiekęs šešis milijardus tik 1998-aisiais, šis skaičius, prognozuojama, ir toliau didės. Nenuostabu, kad jau ne vienus metus kalbama apie vadinamąjį žmonių perteklių – situaciją, kai gyventojų skaičius viršija planetos pajėgumą tiek gyventojų išmaitinti. Įdomu pasvarstyti: ar tikrai žmonių perteklius yra pagrindinė daugumos globalių politinių, ekonominių, ekologinių ir kitų problemų priežastis, ar šitaip supaprastinama daug sudėtingesnė situacija? Problemos įvardijimas yra itin svarbus – jis diktuoja ir sprendimų variantus.

 
 
  Jordanija: nepastebima Artimųjų Rytų politinė žaidėja (15)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 08 06

Apie Jordaniją žiniasklaidoje retai kada kalbama. Išvengusi Arabų pavasario, ši šalis išlieka tarytum tyli žaidėja neramiame Artimųjų Rytų regione. Vis dėlto Jordanijos geopolitinė padėtis regioninių ir pasaulinių jėgų atžvilgiu yra itin įdomi. Jos santykiai su Izraeliu, didelio pabėgėlių iš Sirijos srauto priėmimas ir vaidmuo kovojant su neseniai politinėje arenoje iškilusia „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) itin karinga grupuote Jordaniją daro apžvalgos verta politine žaidėja.

 
 
  Gazos Ruožas: problema su išeitimi, nepatogia Izraeliui (57)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 07 28

Ant Gazos Ruožo gyventojų nuo liepos pradžios krenta bombos: prasidėjus Izraelio vykdomai operacijai „Apsauginė riba“ (angl. Protective edge), žuvusių palestiniečių skaičius jau viršijo 700, sužeistų – 4000. Izraelis teigia, kad taip norima sustabdyti Gazos Ruožą valdančios „Hamas“ į jo teritoriją leidžiamas raketas, kurios iki šiol Izraelyje sužeidė dešimt žmonių ir vieną užmušė. Operacija spaudoje nušviečiama kiekvieną dieną, tačiau be platesnio konteksto ir gilesnės analizės sunku suvokti ne tik tai, kas dedasi Gazoje, bet ir kas, kokios priemonės ar pastangos, galėtų išvesti iš šio politinio aklagatvio.

 
 
  „Irako ir Levanto islamo valstybė“: per žiaurūs net „Al Qaedai“ (13)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 07 14

Birželio pabaigoje, po kelių savaičių įtemptų susirėmimų šiaurės Irake, „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV, angl. Islamic State of Iraq and al-Sham, ISIS) grupuotė paskelbė įkurianti Islamo kalifatą. Anot ILIV pareiškimo, kalifatas driekiasi per šiaurinę Siriją ir dalį šiaurės Irako, o jo kalifu paskelbtas grupuotės lyderis Abu Bakras al Baghdadi.

 
 
  Brazilijos paradoksas: naujutėliai stadionai ir favelų skurdas

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 06 02

Brazilija ruošiasi turistų antplūdžiui: artėja pasaulio futbolo čempionatas, o 2016-aisiais Rio de Žaneire vyks ir vasaros olimpinės žaidynės. Ekonominė Pietų Amerikos milžinė stiprina savo statusą ir ruošiasi pasauliui pristatyti save kaip greitai augančią, stabilią demokratiją, vertą investicijų. Ir nors šitoks Brazilijos formuojamas įvaizdis nėra visiškai klaidingas, vis dėlto tai – tik viena medalio pusė. Kitoje randame didžiulę ekonominę atskirtį, lūšnynus, nykstančius Amazonės miškus ir aibę kitų rimtų problemų. Brazilijos turtai ir skurdas – kalbant apie šalį, minėti reikia abu.

 
 
  Taikos derybų pabaiga: tamsi Palestinos ateitis

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 05 16

Balandžio 29-ąją baigėsi devynis mėnesius trukęs Izraelio ir Palestinos lyderių derybų procesas. Izraelis, tą dieną tarytum pažymėjęs įsakymu nugriauti kelis namus ir mečetę netoli Nabluso miesto Vakarų Krante, liko nieko nepažadėjęs palestiniečiams, o šie – be karinės okupacijos iš jų atimtų teisių. Anot Izraelio, kurio balsas Vakarų žiniasklaidoje ne vieną dešimtmetį girdėti kur kas garsiau nei Palestinos, deryboms kelią užkirto palestiniečių nenoras pripažinti Izraelį kaip žydų valstybę. Ką iš tikro reiškia šis nenoras, kokią politiką vykdė Izraelis taikos derybų metu ir ar iš viso bent apžvelgiamoje perspektyvoje galimi pokyčiai regione? Atsakymai į du pirmus klausimus atsako ir į trečiąjį.

 
 
  Skandalingasis „Keystone XL“ naftotiekis: protestų banga prieš purviną energiją

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 04 09

Šių metų kovo 2 dieną prie Baltųjų rūmų Vašingtone buvo suimta bene rekordinis skaičius protestuotojų: 398. Tądien minia, kurios didumą sudarė studentai, susirinko protestuoti prieš vis dar nesulaukiantį JAV prezidento pritarimo naftotiekio „Keystone XL“ statybos projektą, aktyvistų radare blykčiojantį jau ne pirmus metus. Dėl ko gi nerimsta protestai, ką žada „Keystone XL“ šalininkai ir kokią būsimo naftotiekio įtaką aplinkai prognozuoja mokslininkai? Atsakymai: 830 tūkstančių barelių naftos, iš Kanados į JAV transportuojamos per dieną, ir gamtosaugos entuziastų prognozuojama nepataisoma žala gamtai.

 
 
  Australijos imigracijos politika: distopija bėgantiems nuo konfliktų (5)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 03 19

Viena prie kitos sugrūstos palapinės, deramos medicininės pagalbos sulaukti neįmanoma, vaikai į mokyklas neina, suaugusieji neturi darbo, palikti salų negalima: šitokiomis Jungtinių Tautų ir „Amnesty International“ stipriai sukritikuotomis sąlygomis Nauru ir Papua-Naujajai Gvinėjai priklausiančioje Manus saloje gyvena apie kelis tūkstančius pabėgėlių, svajojusių gyvenimą tęsti Australijoje. Šios šalies imigracijos politikos dalis – perkelti nuo konfliktų ar persekiojimo pabėgusius imigrantus į mažas atokias saleles, jau daugiau kaip porą metų sulaukia tarptautinių organizacijų kritikos. Kokia ta politika, dėl ko kritikuojama ir ar sugriežtinti įstatymai sustabdys žmonių srautus?

 
 
  Pilietinis karas Sirijoje: paskutinės minutės klausimai prieš Ženevą ir derybų pradžia (39)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 01 27

Tarptautinių organizacijų ataskaitos apie kone trejus metus besitęsiančio Sirijos pilietinio karo padarinius darosi vis kraupesnės. Beveik devyni milijonai – daugiau kaip visos trys Baltijos valstybės – priversti palikti namus, per 11 tūkstančių žuvusių vaikų, o keletą dienų prieš taikos derybų pradžią paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Basharo Assado režimas atsakingas už 11 tūkstančių kalinių nukankinimą. Sausio pradžioje Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisariatas (angl. UNHCR) pasauliui pristatė turbūt ne vieną šokiravusį pranešimą: UNHCR tiesiog nustojo sekti žuvusiųjų skaičių, mat jam peržengus 100 tūkstančių tiksliai ir patikimai įvardinti konflikto apimtį darosi itin sunku.

 
 
  Arielio Sharono palikimas: tarp pagyrų ir nusikaltimų šleifo (6)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2014 01 22

Po aštuonerių metų, praleistų komos būsenos, šiemet sausio 11-ąją mirė buvęs Izraelio premjeras ir vienas įtakingiausių šalies politikų Arielis Sharonas. Dalyvavęs šalies politiniame gyvenime nuo pat jos susikūrimo, po mirties premjeras sulaukė nevienareikšmių vertinimų. Kol pasaulio galingieji ir tarptautinės spaudos gigantai giria politiką už indėlį į Izraelio valstybės raidą, girdėti – nors gal ne taip garsiai – ir kritiškų balsų, primenančių pasauliui apie jo vykdytus karo nusikaltimus. Vienų herojus, kitų stipriai nekenčiamas, A. Sharonas iliustruoja žiniasklaidos ir pasaulio galingųjų tendenciją pamiršti, kad dauguma politikų veiksmų turi dvi medalio puses.

 
 
  Laisvoji transatlantinė prekyba: laisvę nulemia galingieji (5)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 12 23

Lapkričio 15-ąją baigėsi antrasis Tran­sat­lan­ti­nės pre­ky­bos ir in­ves­ti­ci­jų par­tne­rys­tės su­tar­ties (Transatlantic trade and investment partnership, TTIP) derybų raundas, Briuselyje prie stalo susodinęs JAV ir Europos Sąjungos atstovus. Šia partneryste ketinama liberalizuoti rinką, kuri šiandien užima apie 40 procentų pasaulio ekonomikos, ir tiek Europos Sąjungai, tiek JAV žadama daug pranašumų. Kokie tie pranašumai, kokie dažnai nutylimi minusai ir ką TTIP sako apie abiejų Atlanto pusių demokratiškas tradicijas?

 
 
  Sirija: taikos derybų belaukiant (2)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 12 13

Lapkričio pabaigoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pasauliui pranešė, kad 2014 metų sausio 22-ąją Ženevoje prasidės Sirijos opozicijos pajėgų ir dabartinės vyriausybės taikos derybos. Tai bus pirmas kartas nuo karo pradžios 2011-aisiais, kai abi pusės leisis į diplomatinį dialogą. Kol jo laukiama, apžvelkime, kas dedasi Sirijoje metams artėjant prie pabaigos ir kokie trukdžiai gali stabdyti taikos derybas sausį.

 
 
  Gazos Ruožas: praėjus metams po karinės operacijos – humanitarinė krizė (14)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 12 02

Okupuoto Gazos Ruožo gyventojai lapkričio mėnesį minėjo metų sukaktį, kai Izraelis čia vykdė karinę operaciją „Gynybos stulpas“, kuri Palestinoje dažnai vadinama tiesiog 2012-ųjų Gazos karu. Minint šią skaudžią sukaktį verta panagrinėti, kas ir kokiame kontekste vyko prieš metus, kaip karinių veiksmų padariniai prisidėjo prie situacijos regione ir kokioje padėtyje Gazos Ruožo gyventojai gyvena šiandien. Tik apžvelgus šiuos aspektus galima kalbėti apie Gazos ateitį ir tolesnius politinius sprendimus regione.

 
 
  Sienų politika: vyriausybių argumentai ir realūs padariniai (8)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 11 18

1989-ųjų lapkričio 9-oji laikoma data, kai pradėjo byrėti Berlyno siena. Šis opresijos simbolis Vokietiją dalijo ne vieną dešimtmetį tarytum distopinis socialinis eksperimentas, kurio padariniai iki šių dienų buvusią Rytų Vokietiją ekonomiškai skiria nuo Vakarų Vokietijos. Kad ši siena griuvo, galima tik švęsti. Tačiau bešvenčiant verta prisiminti, kad šitokių sienų – įvairių fizinių barjerų sistemų – pasaulyje iki šiol yra ne viena, statomos ir naujos. Kas jas stato, kaip tai argumentuoja ir kokie šitokios politikos padariniai – svarbūs klausimai, į kuriuos įdomu pasigilinti...

 
 
  JAV nepilotuojamų lėktuvų politika ir jos spragos (24)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 11 01

Nepilotuojamais lėktuvais (angl. unmanned aerial vehicle) jau ne vienus metus vykdomos JAV karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje ir Afrikoje. Nors technologinės naujovės karo pramonėje turbūt žavi ne vieną, nepilotuojamų lėktuvų naudojimas ir su jais susijusios operacijos kelia nemažai klausimų, ir būtinybė į juos atsakyti metams bėgant neblėsta. Kaip jie veikia, kaip ir kur naudojami ir kokie šių atakų padariniai – daugybė klausimų, kurių atsakymai veda link kitų ne ką menkesnių klausimų. Tai nepilotuojamų lėktuvų naudojimo teisinis aspektas ir keli kiek bauginantys JAV užsienio politikos niuansai. Bet apie viską nuo pradžių.

 
 
  Sirija: Rytai tarp... Rytų ir Vakarų? (54)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 10 04

Besitęsiant Sirijos pilietiniam karui, tęsiasi ir debatai, kokių priemonių – diplomatinių, karinių ar abiejų – imtis tarptautinei bendruomenei ar jos pavieniams nariams. Karas Sirijoje, įsiplieskęs 2011 metų pavasarį, tebereikalauja aukų. Žuvusiųjų skaičius jau seniai perkopė 100 tūkstančių, namus palikti buvo priversti daugiau kaip šeši milijonai (iš jų apie milijoną – vaikai), o zarino dujų ataka, nusinešusi daugiau kaip 1400 gyvybių, į baltus audeklus suvyniotų žuvusių vaikų vaizdu turbūt įsirėžė ne vieno TV žiūrovo atmintin. Kaip į visa tai reaguoja tarptautinė bendruomenė ir ar gali kas nors pasikeisti į gera artimiausiu metu?

 
 
  Taikos derybos, bet ar taikos sąlygos? (9)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2013 09 18

Izraelio ir Palestinos atstovai vėl sėdasi prie derybų stalo, o pasaulis svarsto, kas bus toliau. Vieni svarstymai grįsti prieš tai vykusių pokalbių bevaisiškumu, kiti – realia situacija regione. Galima bandyti sujungti abi kryptis, koncentruojantis ties derybų sąlygomis ir jų kontekstu. Trumpai tariant, klausimai tokie: kiek tikėtina, kad bus surastas abi puses tenkinantis kompromisas ir kas tam kompromisui trukdo?

 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras