Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
 
  Geopolitinė realybė po Krymo aneksijos (14)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 03 26

Tinklalapio geopolitika.lt redakcija su giliu liūdesiu praneša, kad tai – paskutinis ilgametės mūsų bendradarbės, netikėtai mirusios Aušros Radzevičiūtės-Kornelijos Bradaitės parengtas straipsnis.

Su tinklalapiu geopolitika.lt Aušra bendradarbiavo nuo pat jo įkūrimo 2005 metais. Jos straipsniai visada pasižymėdavo aiškiu tarptautinės situacijos supratimu, giliu analitiniu mąstymu ir įdomiomis įžvalgomis, jautriu į geopolitines kolizijas patekusių tautų ir žmonių problemų suvokimu.

Šviesus velionės atminimas ilgam liks tinklalapio bendradarbių atmintyje.

 
 
  Putinas ir Šoigu – netiesos sakymo magistrai (47)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 03 13

Jeigu ilgą laiką kartosi melą, ar jis virs tiesa? Tokį eksperimentą, atrodo, pastaruoju metu bando atlikti Rusijos vadovai. Kovo pradžioje vykusioje spaudos konferencijoje prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad Kryme vaikštinėjantys žmonės karinėmis uniformomis be skiriamųjų ženklų neturi nieko bendro su Rusija – neva kol kas nėra pagrindo įvesti kariuomenės, bet jeigu toks poreikis atsiras, ji, žinoma, bus įvesta. Neilgai trukus tą patį pakartojo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu: „Kryme Rusijos karių nėra absoliučiai.“ Taip pat jis sakė „neturįs supratimo“, iš kur Krymo „savigynos būriai“ gavo šiuolaikinių Rusijos gamybos šarvuočių „Tigr“ ir „Rys“ („Lūšis“).

 
 
  Tiksinti Krymo bomba (90)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 03 06

Įtampai Kryme pasiekus beveik kritinę ribą, buvęs Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Ilarionovas savo tinklalapyje parašė: pagrindinė ir vienintelė pastarojo meto Vladimiro Putino provokacijų užduotis – išprovokuoti plataus masto pilietinį karą Ukrainoje. „Daugelis šių provokacijų tyčia ir demonstratyviai įžeidinėja Ukrainos valstybę, Ukrainos nacionalinius simbolius, ukrainiečių nacionalinę savimonę – tikintis, kad bus neišvengiama reakcija“, – pabrėžia buvęs patarėjas. Bet ukrainiečiai demonstruoja olimpinę kantrybę.

 
 
  Kam ir kaip finansiškai padeda užsienis? (31)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 03 04

Nieko turbūt nestebina, kad Venesuela praktiškai nemokamai ilgus metus tiekė naftą Kubai ir kitais būdais rėmė šią šalį – viskas vardan Simono Bolivaro idėjų. Taip pat nestebina, kad amerikiečiai skiria pinigų Izraeliui ar Armėnijai, ką jau kalbėti apie „pagalbą demokratijai“ daugelyje besivystančių šalių. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pinigus skolina, o mainais reikalauja griežtų taupymo programų įgyvendinimo. Tačiau pastaruoju metu tarptautinės finansinės pagalbos sferoje atsiranda nauja tendencija: autokratinių valstybių tarpusavio pagalbos fondas.

 
 
  V. Janukovyčius susitarė su opozicija – ar tai atneš taiką? (236)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 02 22

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir trijų parlamentinių opozicijos partijų vadovai – Vitalijus Klyčko, Arsenijus Jaceniukas bei Olehas Tiahnybokas, stebint derybininkams iš ES, pasirašė politinės krizės sprendimo susitarimą. Tuoj po to buvo praneštos kelios naujienos: specialiosios paskirties VRM daliniai traukiasi iš vyriausybinių kvartalų Kijeve; protestuotojams duotos 24 valandos atiduoti neteisėtai turimus ginklus; Rusija stabdo dviejų milijardų JAV dolerių kredito pervedimą Ukrainai.

 
 
  Viktoro Janukovyčiaus manevrai (136)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 02 17

Kai prieš kelias savaites politinė situacija Ukrainoje vėl gerokai įkaito, šalies prezidentas pasiėmė nedarbingumo lapelį – oficialiai buvo pranešta, kad jį į lovą paguldė aukšta temperatūra. Tačiau netrukus iš lovos teko išlipti: politinėms kovoms iš gatvių persikėlus į Aukščiausiąją Radą, prezidentui teko slopinti maištą savo paties laive. 52 valdančiosios Regionų partijos deputatai buvo pasirengę balsuoti už opozicijos inicijuotą įstatymo projektą, tarp kitų sausio 16 d. Rados priimto įstatymų paketo pakeitimų numatantį ir besąlygišką amnestiją protestų dalyviams.

 
 
  Rusijoje kuriama „saugi“ istorija – be teisės abejoti (17)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 02 10

Istorija nėra tikslusis mokslas, dėl kurio faktų ir tiesų negali kilti vis naujų diskusijų. Turbūt nerasime šalies, kurioje istorikai ir net paprasti visuomenės nariai kartkartėmis nesusiginčytų, kaip vertinti atskirus istorinius įvykius. Nes interpretacija – neišvengiamas šio mokslo palydovas. Visai kitas klausimas – vienintelės teisingos interpretacijos monopolis. Šiuo keliu labai kryptingai eina Rusija, kurios deputatai net siūlo sodinti į kalėjimą už „istorinės atminties išniekinimą“.

 
 
  Pasipriešinimas Ukrainoje plinta. Kas bus: „antrasis frontas“ ar pirmalaikiai rinkimai? (46)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 01 30

Ukrainoje visi laukia, ar bus įvesta nepaprastoji padėtis. Ministrai skelbia ultimatumus: reikalauja grąžinti užimtus valstybinių institucijų pastatus (kai kuriais duomenimis, Kijeve protestuotojai užėmė trijų ministerijų patalpas), trauktis iš Maidano ir toliau sau taikiai protestuoti kitose Kijevo aikštėse. Tačiau neramumai Ukrainoje tik plinta – vienas po kito atskrieja pranešimai apie „perversmus“ kituose šalies miestuose. Pranešama, kad pirmadienį protestuotojai kontroliavo dešimt apskričių savivaldybių: Ivano Frankovsko, Lvovo, Lucko, Černovcų, Ternopolio, Rovno, Vinicos, Žitomyro ir Poltavos.

 
 
  Kijevo Maidanas sutiko Naujuosius metus. Kas toliau? (200)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 01 17

Kaip rašoma „Vikipedijoje“, svarbiausias revoliucijos požymis yra esminis vyriausybės politikos turinio pasikeitimas, o klasikinis to pavyzdys – Didžioji Prancūzijos revoliucija (1789–1799), nuvertusi absoliutaus monarcho Liudviko XVI vyriausybę, kurios politika buvo nebepriimtina daugumai šalies gyventojų. Iš esmės tokia apibrėžtis tinka ir šiandien. Deja, po 2003 m. Rožių revoliucijos Gruzijoje, 2004 m. Oranžinės revoliucijos Ukrainoje, 2011 m. įvykusio valdžios pasikeitimo Egipte „naujas gyvenimas“ šiose šalyse truko labai neilgai. Todėl kyla natūralus klausimas: kuo pasibaigs pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje? Ar tai išties nauja bręstanti revoliucija, galinti pakeisti santvarką? Ir kas toliau?

 
 
  Europos Sąjunga prieš „Gazprom“ „Pietų srautą“

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2014 01 08

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projektas – dujotiekis „Pietų srautas“ – susidūrė su rimtomis teisinėmis problemomis: Europos Komisijos (EK) teigimu, visi iki šiol pasirašyti susitarimai su Europos Sąjungos (ES) šalimis, kurių teritorija turėtų driektis naujasis dujotiekis, prieštarauja ES teisės normoms. O tiksliau – Trečiojo energetikos paketo nuostatoms, kurios draudžia tai pačiai kompanijai būti ir dujų tiekėja, ir

 
 
  Rusijos Tolimieji Rytai: ar padės pavadinimo keitimas? (II) (34)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2013 12 20

Ką galvoja vietos valdžia?

Rusijos žurnalas „Ekspert“, vertindamas įvairius federalinės valdžios sumanymus, kaip prikelti naujam gyvenimui Tolimuosius Rytus, to paties pasiteiravo kai kurių vietos valdžios atstovų. Kas galėtų išvesti šią federalinę apygardą iš aklavietės?

 
 
  Rusijos Tolimieji Rytai: ar padės pavadinimo keitimas? (I) (40)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2013 12 11

Milžiniška Rusijos teritorija – Tolimųjų Rytų federalinė apygarda – vis labiau tampa didžiuliu galvos skausmu Maskvai. Sugriuvusi infrastruktūra, susisiekimo problemos, sunkumų kamuojama gavybos pramonė, mažėjantis gyventojų skaičius, rūstus klimatas ir galiausiai migrantų iš Kinijos antplūdis verčia šalies valdžią ieškoti sprendimų, kaip pastatyti ant kojų šį geopolitiškai svarbų ir gamtos išteklių turtingą regioną. Tačiau skambios kalbos kol kas neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų. Ir vargu ar netolimoje ateityje duos.

 
 
  Ant Rusijos slenka stagnacijos šešėlis (52)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2013 11 28

Pastaruoju metu jau ne tik užsienio spauda, bet ir Rusijos valdžios atstovai pripažįsta: šalies ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, kurios mažų mažiausiai reiškia stagnaciją. Ir nors šiais metais prognozuojamas 1,8 proc. BVP augimas, besivystančios ekonomikos statusą turinčiai šaliai tai nieko gero nežada. Rusijos ekonominės plėtros ministerija oficialiai pranešė, jog iki 2030 m. Rusijos ekonomika kasmet vidutiniškai augs 2,5 proc., ir toks nedidelis rodiklis reiškia, kad prezidento Vladimiro Putino prieš rinkimus pažadėtas ekonominis ir socialinis proveržis atidedamas tolesniam laikui.

 
 
  Latvija: kopimas iš krizės duobės (1)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2013 11 13

Latvijos makroekonomikos ekspertas Dainis Gašpuitis šių metų liepą pareiškė, kad iš visų Baltijos šalių arčiausiai prieškrizinio lygio yra Lietuvos ekonomika, o labiausiai atsilieka Latvijos. Ekonomisto teigimu, lietuviams beliko atkurti 2,3 proc. prieškrizinio BVP lygio, estams – 4,9 proc., o latviams – 12,2 procento. Ir tai logiška, nes kaimyninė šalis įkrito į giliausią duobę. Tačiau pernai šios šalies ekonomika visus maloniai nustebino: jos BVP ūgtelėjo net 5,6 proc. (Lietuvos –  3,7 proc., o Estijos – 3,3 proc.). Kai kurie ekonomistai tai pavadino tikru stebuklu, o kai kurie iki šiol negali patikėti, kad Latvijai išties pavyko.

 
 
  Rusijos sankcijos Lietuvai: ekonomika ir yra politika (380)

Aušra Radzevičiūtė-Kornelija Bradaitė
2013 10 28

Šį rudenį beveik tuo pačiu metu Lietuvos ūkio subjektai patyrė dvigubą Rusijos smūgį: pasienyje ir vidaus muitinėse ėmė strigti mūsų šalies vežėjų gabenami kroviniai, o pieno eksportuotojai išgirdo, kad jų tiekiamoje produkcijoje Rusijos tarnybos rado praktiškai visko, kas iškart lietuviškus sūrius ir varškę nuo prekystalių nustumia į šiukšlynus. Šie du epizodai buvo panašios prigimties, bet skyrėsi technine eiga: pirmuoju atveju veiksmas jau vyko, tačiau Rusijos atsakingi asmenys tylėjo ir viską neigė, antruoju – pirmiau pasigirdo grasinimai bei jų komentarai ir tik paskui prasidėjo veiksmas.

 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras