VšĮ Geopolitinių studijų centras įkurta 2005 metais aktyvių ir pilietiškai mąstančių Lietuvos žmonių iniciatyva.

 Pagrindiniai Geopolitinių studijų centro tikslai ir funkcijos yra:

1. Nagrinėti, atrinkti ir kaupti informaciją apie valstybių, esančių Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje, politinę, ekonominę, karinę, socialinę, demografinę, ekologinę ir kt. situacijas.

2. Sekti ir analizuoti geopolitinius procesus Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje, nagrinėti galimą šių procesų ir jų kaitos įtaką  politinėms, ekonominėms, gynybinėms, socialinėms, kultūrinėms ir kt. situacijoms Lietuvoje ir artimiausiose kaimyninėse valstybėse, įskaitant galimas politines, ekonomines, karines, socialines, ekologines ir kt. grėsmes Lietuvos bei jos artimiausių kaimynių saugumui.

3. Tirti ir analizuoti geopolitinius procesus Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje, tokius kaip valstybių, jų susivienijimų ar svarbiausių jų ekonomikos subjektų konkurencija siekiant politinės įtakos ir ekonominės galios, dominavimo informacinėje erdvėje savo šalyse ar tarpvalstybiniuose susivienijimuose:

• teikti prioritetą geopolitinių procesų stebėjimui Rusijoje kaip valstybėje, turinčioje didelę įtaką tarptautinėje arenoje ir didžiausią užsienio valstybės įtaką situacijai Lietuvoje bei artimiausiose jos kaimynėse; analizuoti ir įvertinti Rusijos naudojamas energetinės politikos, informacines ir propagandines priemones, kuriomis ji siekia išplėsti tiesioginę savo įtaką  situacijai Lietuvoje, artimiausiose jos kaimynėse bei posovietinėje erdvėje;

• atidžiai stebėti ir nagrinėti procesus, vykstančius tarptautinio terorizmo ir politinio nestabilumo veikiamose šalyse, galinčiose turėti įtaką bendrai tarptautinei situacijai, įskaitant galimą didelio karinio konflikto ar plataus masto ekonominės krizės grėsmę;

• stebėti ir nagrinėti procesus, vykstančius tarpvalstybinėse struktūrose, kurių narė yra Lietuva;

• stebėti ir tirti politinius bei ekonominius procesus komunistinių idėjų pagrindu valdomose valstybėse, tokiose kaip Kinija, Kuba ar Šiaurės Korėja. 

4. Tyrimo, stebėjimo ir analizės išvadas pateikti Centro administruojamame interneto tinklapyje www.geopolitika.lt. Jame publikuojami analitinio pobūdžio straipsniai, kuriuos parengė Lietuvos (pagal galimybes – ir užsienio šalių) politikai, žurnalistai, analitikai ir žinomi visuomenės veikėjai.

5. Rengti informacinio-analitinio pobūdžio konferencijas Lietuvai aktualiausiais geopolitikos klausimais, prisidėti prie Centro veiklai artimiausių pilietinių iniciatyvų ir projektų.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.