Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Vasaros akademija
 
  ,,Įšaldyti” konfliktai: sprendimai įmanomi tik kalbantis (3)

Aušra Radzevičiūtė
2007 08 01

Kas šiandien vyksta tarp Moldovos ir Padnestrės, tarp Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos? Ar įmanoma taikiai sureguliuoti posovietinės erdvės ,,įšaldytus” konfliktus, suderinti konfliktuojančių pusių interesus ir surasti visiems tinkamiausią sprendimą? Kokią kainą moka konfliktuojantys regionai ir kokie galimi viso to padariniai?

Šiuos ir kitus klausimus liepos 24–28 dienomis Dubingiuose nagrinėjo Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Padnestrės regiono, Gruzijos, Abchazijos ir Pietų Osetijos atstovai – politologai, politikai, diplomatai, konfliktologai, visuomeninių ir pilietinių organizacijų nariai, jaunimas. Pirmąsyk Lietuvoje vykęs tokio formato Viešosios iniciatyvos projektas - Vasaros akademija – padėjo ne tik išgirsti informaciją ,,iš pirmųjų lūpų”, bet ir kartu ieškoti atsakymų į sunkius klausimus bei galimų konfliktų sprendimų būdų.

Padnestrės, Abchazijos ir Pietų Osetijos atstovai Vasaros akademijos dalyvius tikino siekiantys visiško suvereniteto bei nepriklausomybės ir nesutinkantys su jokiais ,,plačios autonomijos” pasiūlymais. Abchazijos užsienio reikalų viceministro Maksimo Gvindzijos teigimu, jo atstovaujama šalis, ne savo noru tapusi Gruzijos SSR dalimi – autonomija, iš tiesų taip niekada ir neturėjo įstatymais garantuotų tikros autonomijos teisių. Statuso diskreditavimas – viena iš priežasčių, neva leidžiančių nepasitikėti oficialiojo Tbilisio pažadais, kad, likdama Gruzijos sudėtyje ,,plačios autonomijos” sąlygomis, Abchazija prarastų nebent tiesiogines teises atstovauti tarptautinėje arenoje. M. Gvindzijos tikinimu, iki 1997 m. Abchazijos derybinė pozicija buvo federacinė valstybė, tačiau Gruzija kategoriškai su tuo nesutiko. ,,Dabartinė Suchumio pozicija – suvereni, nepriklausoma valstybė. Teiginys, kad Abchazija nori prisijungti prie Rusijos, yra destruktyvus ir neatitinkantis tikrovės”, - kalbėjo Abchazijos užsienio reikalų viceministras.

,,Abchazija vienpusiškai vykdo atviros kaimynystės politiką, o Europos Sąjunga išvis neturi jokios politikos nepripažintų šalių atžvilgiu. Europai tiesiog patogiau kabinti etiketes ir kalbėti, kad Abchazija – kriminalizuota šalis, kad ten tamsu ir baisu, kad ten plaunami pinigai ir driekiasi narkotikų kelias”, - kalbėjo Abchazijos užsienio reikalų viceministras M. Gvindzija.

Savo ruožtu Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Davidas Apciauri Vasaros akademijos dalyvius tikino, kad ,,įšaldyti” konfliktai privalo būti sprendžiami tik dialogo keliu, nors iš pirmo žvilgsnio šalių pozicijos ir atrodo nesuderinamos. Taip pat ne mažiau svarbu ieškoti ir surasti naujų priemonių problemoms spręsti, remtis vieninga vertybių sistema ir atsisakyti stereotipų. ,,Mes norime, kad gruzinų kaimynai gyventų gerai, kad tautos sugyventų”, - sakė ambasadorius.

Kai kurių ekspertų manymu, ,,įšaldytų” konfliktų posovietinėje erdvėje sprendimą stabdo dviejų esminių tarptautinės teisės principų susidūrimas: tautos teisė apsispręsti ir sienų nekintamumo principas (pagal JT Įstatus ir kitus tarptautinius dokumentus, sienos tarp valstybių gali būti keičiamos tik visišku abiejų pusių sutarimu). Tačiau procesus galėtų paveikti precedentas, o juo tapti pretenduoja Kosovas. Ar Rusija, griežtai pasisakanti prieš Kosovo valstybingumą, imsis pripažinti Padnestrę, Abchaziją bei Pietų Osetiją? Ar Maskva siekia ,,įšaldytų” konfliktų ,,atšaldymo“? Koks jos vaidmuo šiuose konfliktuose ir kokių tikslų siekia didžioji kaimynė - Rusija?

Abchazijos valstybinio jaunimo ir sporto reikalų komiteto vicepirmininko Šamilio Adzinbos teigimu, Suchumį į Rusijos glėbį pastūmėjo situacijos sudėtingumas – šiandien didžioji dauguma abchazų priėmė Rusijos pilietybę ir visokeriopai naudojasi šios šalies globa santykiuose su Gruzija. Š. Adzinbos įsitikinimu, po karinio konflikto, kuris tarp Gruzijos ir Abchazijos kilo 1992 m. ir truko metus ir du mėnesius, po visų tragiškų įvykių ir pažeminimo praktiškai neįmanoma įsivaizduoti, kad abchazai sutiktų tapti Gruzijos piliečiais, tačiau pripažino, kad auganti jaunoji karta gali būti kur kas tolerantiškesnė. Abchazams oponavęs Rusijos žurnalo ,,Naujas laikas” žurnalistas Borisas Tumanovas atkreipė dėmesį, kad labiau už gruzinus abchazus žemina Rusija, kuri niekaip nenori, kad šios tautos savo santykius išsiaiškintų tarpusavyje.

Vasaros akademijoje Gruzijai atstovavęs Tarptautinio derybų ir konfliktų centro direktorius, prof. dr. Georgas  Chucišvilis teigė, kad konfliktuojančios šalys neapsieina be tarpininkų, ir siūlė vadovautis tarptautinėje praktikoje naudojamais principais: sąlygų deryboms sudarymas ir nesikišimas; tarpininkavimas, išmanant reikalo esmę ir teikiant pasiūlymus; tarptautinis arbitražas. Tačiau kas galėtų tapti patikimais tarpininkais ir arbitrais – naujų diskusijų tema.

Lietuvos krašto apsaugos ministro patarėjas Kęstutis Krikščiūnas iškėlė separatistinių regionų apsisprendimo patikimumo klausimą. Kartais susidaro įspūdis, kad konfliktiniuose regionuose nomenklatūra tik prisidengia savotiškais įkaitais tapusiais eiliniais gyventojais ir skelbdama suvereniteto idėjas tiesiog nori išlaikyti savas privilegijas. Anot K. Krikščiūno, tokia situacija buvo susidariusi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus krašte, kur partiniai veikėjai ir kolūkių pirmininkai ėmė eskaluoti autonomijos ar net atsiskyrimo klausimą.

Lenkijos ambasados Lietuvoje antrasis sekretorius Robertas Rokickis kalbėjo, kad tokie konfliktai kaip Padnestrėje, Abchazijoje ar Pietų Osetijoje nevyksta be ,,didžiųjų brolių” pagalbos. ,,Lietuvoje Vilniaus krašto autonomijos reikalas nepavyko, nes vietiniai veikėjai nesulaukė jokio palaikymo iš Varšuvos pusės. Lenkija kategoriškai atsisakė palaikyti autonomininkus ir skaldyti Lietuvą”, - Vasaros akademijos dalyviams pasakojo lenkų diplomatas. Anot R. Rokickio, visos ES, o ypač naujųjų šios organizacijos narių interesas – Rytų kryptimi turi plėstis ,,laisvės erdvė”, kad žmonės turėtų pasirinkimą, kad plėtotųsi demokratija ir pilietinė visuomenė.

Europos Parlamento nario, prof. Vytauto Landsbergio teigimu, kalbant apie trečiųjų šalių vaidmenį ,,įšaldytų” konfliktų sprendime, ypač svarbu sudėlioti viską į savo vietas ir atsakyti į klausimą, ar tokiuose konfliktuose išvis egzistuoja antrosios pusės. ,,Kaukazo atveju viskas pernelyg supainiota: kas su kuo konfliktuoja, o kas tarpininkauja. Rusija ten jau tapo konflikto dalyve”, - kalbėjo V. Landsbergis, pabrėžęs, kad Maskva pastaruoju metu ypač demonstruoja savo karinę jėgą ir žiūri, ką čia prispausti.

Vasaros akademijos dalyviai bei ekspertai, susirinkę į darbo grupę, taip ir nesurado kompromiso, kaip artimiausiu metu galima būtų sutaikyti Gruziją ir Abchaziją. Vienintelis konsensusas – abiem pusėms reikia laiko, kad nurimtų karinio konflikto sukeltos emocijos, susivokti ir įvertinti esamą situaciją bei  galimus padarinius. Tačiau Kijevo Mohylos akademijos profesorius Oleksijus Haranas perspėjo, kad  laikas ,,įšaldytų“ konfliktų atžvilgiu ne visuomet yra geriausias sąjungininkas, nes žmonės pamažu ima susitaikyti su esama padėtimi, nauja karta auga aplinkoje, kuri nežada nieko alternatyvaus, ir taip gali būti prarastas motyvas padėtį pakeisti iš esmės.

Kitas ne mažiau aktualus ,,įšaldytas” konfliktas posovietinėje erdvėje – Moldova ir Padnestrė. Politinių studijų ir tarptautinių santykių instituto Moldovoje dėstytojas bei ,,Democratia Weekly” direktorius Cornelis Ciurea teigė, kad ieškant sprendimų pirmiausia būtina išsiaiškinti kilusio konflikto priežastis ir pabandyti jas suprasti. Prieš septynerius metus Moldovoje buvo sukurtas institutas, kuris sukūrė strategiją, pavadintą 3D: demilitarizacija, dekriminalizacija ir demokratizacija. Anot C. Ciurea, konflikto tarp Moldovos ir Padnestrės priežasčių yra keletas, tačiau nei viena iš jų neatspindi situacijos iki galo.

,,Etninis motyvas Padnestrėje, skirtingai nei Kaukaze, nėra lemiamas, nes čia beveik vienodomis proporcijomis gyvena rusai, moldavai ir ukrainiečiai. Geopolitinis momentas yra tas, kad konfliktas išsispręs, susitarus su Rusija. Egzistuoja ir ekonominės konflikto priežastys: Padnestrėje susipynė įvairiausių įtakingų grupuočių, kurios iš šios situacijos užsidirba milijonus dolerių, interesai ”, - pasakojo C. Ciurea. Anot jo, vienas iš Padnestrės klausimo sprendimų būdų yra kvotos Moldovos parlamente šio reginio atstovams suteikimas, garantijos dėl dalyvavimo Vyriausybės darbe ir plačios autonomijos statusas. Su tokiu scenarijumi sutinka prezidentas Vladimiras Voroninas, tačiau tam priešinasi opozicija.

Padnestrės AT deputato Viktoro Guzuno teigimu, iki šiol besitęsiančio konflikto tarp Moldovos ir Padnestrės priežastis – po SSSR subyrėjimo įvykęs karinis susirėmimas. Kaip tik tai sustiprino Rusijos vaidmenį, nes įsikišo Padnestrėje dislokuota 14-oji divizija, kuri, V. Guzuno tikinimu, nutraukė kraujo praliejimą ir Padnestrės sunaikinimą.

Latvijos ambasados Lietuvoje patarėjas politikos klausimais Bonifacijs Daukšts mano, kad, sprendžiant ,,įšaldytą” konfliktą Padnestrėje, būtina internacionalizuoti taikdarių misiją, neišstumiant Rusijos, kurios vaidmuo išliks itin svarbus. ,,Tikiuosi, kad ,,įšaldyti” konfliktai laikui bėgant taps problemomis, o dar vėliau – tik klausimais. Mes norime matyti nekonfliktuojančią Europą”, - Vasaros akademijos dalyviams sakė latvių diplomatas.

Tad kokiu keliu turėtų pasukti Moldova ir Padnestrė, ieškodamos galimų konflikto sprendimo būdų? Darbo grupės, svarsčiusios šį klausimą, manymu,  egzistuoja du variantai: Padnestrės autonomija arba šalių konfederacija. Pagrindiniai reikalingi žingsniai yra pereinamasis laikotarpis, reformos, taikdarių karinės misijos internacionalizavimas ir galiausiai referendumas. Be jokios abejonės, visiškai įmanoma, kad  dar ilgai gali išlikti dabartinė padėtis, kai Moldova pasisako už vieningos valstybės išsaugojimą, o Padnestrė siekia suvereniteto.

Nepaisant priešingų pozicijų ir kai kurių radikalių pasisakymų, Vasaros akademijos dalyviai sugebėjo konstruktyviai diskutuoti ir ieškoti kompromisų. Renginio pabaigoje keldamas tostą, prof. V. Landsbergis paragino visus rašyti vieni kitiems laiškus – jei ne fiziškai, tai bent mintyse. ,,Juk nerašysite nemalonių žodžių ir nekeiksnosite vieni kitų. Ryšys tarp žmonių ir padeda spręsti bet kokius konfliktus. Ši Vasaros akademija parodė, kad ateitis išties priklauso nuo aktyvių jaunų žmonių”, - reziumavo prof. V. Landsbergis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras