Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Eurazijos monstras šiepia nasrus

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 08 03

Sparčiai besivystantis ir vis didesnį pasaulio investuotojų dėmesį patraukiantis Kazachstanas – įspūdinga Centrinės Azijos valstybė. Ji vaidina vis didesnį vaidmenį ne tik NVS politikoje ar regiono struktūrose, bet ir pasaulyje. Kazachstano lyderis ,,iki gyvos galvos” Nursultanas Nazarbajevas, nepaisant jo diktatoriškų valdymo metodų, sugebėjo šį didžiulį laivą įvairuoti į ekonomiškai pajėgių ir politiškai įtakingų valstybių farvaterį.

Trumpa šalies vizitinė kortelė

Kazachstano teritorija užima apie 2,7 mln. kv. km - tai devintoji pagal dydį šalis pasaulyje. Kazachstanas yra Eurazijos kontinento centre. 1990 m. jis tapo nepriklausoma valstybe. Šiuo metu čia gyvena 16,5 mln. gyventojų (50 vieta pasaulyje): kazachų – 45 proc. , rusų – 35 proc., kitų maždaug 100 tautybių – 20 proc. Šalis turi didžiulius akmens anglių bei geležies rūdos išteklius, taip pat didžiausią pasaulyje chromo kasyklą. 2002 m. buvo išgauta 360 mln. barelių naftos, iš viso už 7 mlrd. eurų. Taip pat valstybės gelmėse yra aukso, vario, cinko, švino ir urano. Kasyba yra pagrindinė Kazachstano ūkio šaka. Nuo 1999 m. bendrojo vidaus produkto apimtis kasmet augo apie 9,3 proc. Pernai BVP sudarė 138,7 mlrd. dolerių (53 vieta pasaulyje), o vienam šalies gyventojui teko 9100 dol. (66 vieta) (http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazachija).

Kazachai didina potencialą

Neseniai interviu ispanų laikraščiui „El Pais“ prezidentas N. Nazarbajevas tvirtino, kad Rusijos dujų ir naftos konfliktai su Ukraina ir Baltarusija Vakarus paskatino „nesveikai domėtis“, kaip gauti energijos resursų apeinant Maskvą. Kazachstano lyderis kaip visada kritiškai įvertino NVS susiskaldymą - ji net nešventė savo 15-os metų sukakties (įkurta po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-ųjų gruodį). Šios sandraugos viduje gimė tokios organizacijos kaip Eurazijos ekonominė bendrija (EAEB – Rusija, Kazachstanas, Baltarusija, Kirgizija, Tadžikistanas, Uzbekistanas) ir GUAM (Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas, Moldova). Astanai svarbesnė pirmoji, nes per ją Kazachstanas unifikavo 70 proc. savo muito mokesčių.

Apie 70 proc. telkinių, esančių Kaspijos jūros akvatorijoje, įeina į Kazachstano teritoriją. Ši galia dar labiau padidės, kai Astana pradės eksploatuoti Kašagano telkinį, kuriuo labai susidomėjo ES, JAV ir Kinija. Rusija nori šiuos išteklius transportuoti per savo teritoriją, Amerikos kompanijos siekia įsigyti kuo daugiau aktyvų, o Kinija nori padengti savo energijos deficitą.

Pekinas sukirto rankomis su Astana

Beje, atskira kalba apie Astanos ir Pekino bendradarbiavimą, kuris pastaraisiais metais ypač pagyvėjo.

2002 m. 16-asis Kinijos komunistų partijos suvažiavimas išplėtojo strategiją „Go West“, numatančią stiprinti energetinį dialogą su Rusija ir Centrinės Azijos valstybėmis. Svarbiausias taikinys – Kazachstanas, su kuriuo sienos ilgis sudaro 1800 km. 2005 m. pabaigoje Kazachstaną ir Kiniją sujungė naftotiekio trasa Atasu–Alashankou, apeinanti Rusijos teritoriją. Šiuo metu Kiniją sausuma pasiekia nedidelis geležinkeliu gabenamos rusiškos naftos kiekis, tačiau po V. Putino dažnų kontaktų su Pekinu jau paskelbti ambicingi planai tiesti du naftotiekius.

Kazachstanas Kinijai svarbus ir dėl milžiniškų šios Centrinės Azijos šalies dujų išteklių. Šalia naftotiekio jau tiesiama ir dujų vamzdyno trasa, kuri susijungs su Turkmėnijos dujotiekiu. Didžiausi bendradarbiavimo projektai aptariami Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje, kurioje pirmuoju smuiku groja Rusija, tačiau Pekinas ne visas savo energetines programas jai patiki.

Galima pridurti, kad Kinijos kompanijos aktyviai ieško partnerių ir Uzbekistane, tačiau Kaspijos jūros regione jų ištikimiausias prekybos partneris tebėra Iranas (Kinija yra didžiausia ginklų Iranui tiekėja, o šis į Kiniją importuoja 15 proc. visos jos įvežamos naftos).

Kaip rašė vokiečių „Frankfurter Allgemeine“, Kazachstano prezidentas N. Nazarbajevas, praėjusį rugsėjį aplankęs Vašingtoną ir šių metų vasarį - Berlyną, be pabodusios retorikos apie terorizmo grėsmę, pabrėžė stiprėjančius santykius su Kinija. Jis pasigyrė sparčiai besiplečiančia Kazachstano ir Kinijos ypatingąja ekonomine zona, kuri, prezidento žodžiais tariant, netrukus gali virsti „kažkuo panašiu į Honkongą“...

Į Kiniją – per Kazachstaną

Kokie gi Lietuvos interesai Kazachstane?

Paklaustas, ar iš tikrųjų Kinijos įtaka Centrinėje Azijoje didėja, buvęs Lietuvos ambasadorius Kazachstane Romualdas Visokavičius žurnalui „Valstybė“ patvirtino, kad regiono bendradarbiavimas su Kinija nepaprastai sparčiai plečiasi. Diplomatas taip pat sakė, kad Lietuvos verslininkai vis labiau skverbiasi į Kazachstano rinką, o daugeliui ji tampa tramplinu į Kiniją. Laikai, kai šimtai prekeivių maišais prekes tempdavo iš Kinijos į Lietuvą, galbūt baigėsi, tačiau dabar akivaizdus vidutiniojo ir stambaus verslo atstovų susidomėjimas Kinijos galimybėmis, ir tai daroma per „tranzitinę“ šalį Kazachstaną.

N. Nazarbajevo „realpolitik“

Belieka pridurti, kad Kazachstanas didina savo politinį svorį tarptautinėse organizacijose. Antai, kaip primena britų žurnalas „The Economist“, savo „realpolitik“ Astana ketina realizuoti ir 2009 m. pirmininkaudama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO). Leidinio apžvalgininkas mano, kad to neturėtų būti, nes ESBO – tarptautinė demokratinė organizacija, o N. Nazarbajevas štai jau 17 metų įtvirtina diktatorišką režimą, kuriame nėra vietos demokratijos iškovojimams pagal vakarietiškus standartus.

Tačiau gyvenimas („realpolitik“) diktuoja savo taisykles: didėjanti Kazachstano įtaka pasaulyje nubloškia visas abejones dėl šio režimo silpnumo ir nedemokratiško pobūdžio. Kol kas pasaulyje politines „madas“ diktuoja ekonomika. Ir Astana vis labiau veržiasi į priekį tiek regione, tiek Eurazijos struktūroje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras