Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Nusivylimai

Kęstutis Girnius
2007 10 24

Iš valdžios pasitraukus Vokietijos kancleriui Schroederiui ir Prancūzijos prezidentui Chiracui, atsirado vilčių, kad jų įpėdiniai nepataikaus Rusijai ir jos prezidentui Putinui. Esą prasidės naujas Europos Sąjungos ir Rusijos santykių tarpsnis.

Jis, manyta, bus grindžiamas lygiateisiškumu bei vakarietiškų vertybių pabrėžimu.

Optimistai nurodė, kad Vokietijos kanclerė Merkel viršūnių susitikime Samaroje kritikavo Rusiją dėl to, kad opozicijos atstovams nebuvo leista atvykti į Samarą, ragino Maskvą laikytis demokratinių normų.

Daug reikšmės buvo skiriama naujai išrinkto Prancūzijos prezidento Sarkozy pastaboms, kad Rusijos energetikos politika esanti grubi, kad savo veiksmais Maskva sunkina tarptautinių problemų įveikimą. Be to, jis priėmė nemažai Rytų ir Vidurio Europos šalių vadovų, ko nedarydavo išdidusis Chiracas.

Naujausi vizitai – Sarkozy į Maskvą, Putino į Vokietiją – turėjo nuvilti tvirtesnės Vakarų politikos šauklius. Susitikimų nuotaika buvo puiki, lyg dalyvautų ne Sarkozy ir Merkel, bet Schroederis ir Chiracas.

Praeitą savaitę Maskvoje Sarkozy tikino, kad Prancūzija niekada nelaikė stabiliosios Rusijos grėsme pasauliui, kad „Rusija ir Prancūzija – bičiulės, o bičiuliai turi būti nuoširdūs ir laikytis susitarimų“.

Pasak Sarkozy, Rusijos vieta yra šalia didžiųjų šalių, ir Europa jai pripažįsta šią vietą. Būta ir priekaištų, pvz., dėl lėto žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo tyrimo ir dėl žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje. Bet apskritai Sarkozy Putiną liaupsino lyg jis būtų Dūmos deputatas, o ne Prancūzijos prezidentas.

Putinas buvo šiltai priimtas Vokietijoje savaitės pradžioje. Pranešama, kad kanclerės Merkel ir Putino pokalbiai buvo nuoširdūs. Nors jų nuostatos skiriasi daugeliu klausimų, pokalbiai vyko susitaikymo dvasia.

Kanclerė pabrėžė, kad „mes tarpusavyje atvirai nagrinėjome kiekvieną problemą. Ir susidariau įspūdį, kad vienas kitą gerai suprantame“. Kanclerė pažymėjo, kad ūkinis bendradarbiavimas sudaro Vokietijos–Rusijos santykių šerdį, Putinas paragino vokiečių bendroves labiau investuoti į Rusiją.

Abu vadovai pabrėžė, kad, nepaisant kaimyninių šalių protestų, bus statomas dujotiekis po Baltijos jūra. Pasak Merkel, politinis sprendimas jau priimtas.

Buvo aiški takoskyra dėl Irano. Merkel pasakė, kad reikės griežtesnių sankcijų, jei Teheranas nepaklus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos reikalavimams. Savo ruožtu Putinas aiškino, kad reikia ieškoti taikaus sprendimo, kaip ginče su Šiaurės Korėja, juolab, kad grasinimai neįbaugins Irano vadovybės. 

Pastaruoju metu Putinui nepaprastai sekasi ir akivaizdžiai auga jo arogancija. Praeitą savaitgalį jis net 40 minučių pavėlavo į susitikimą su Maskvoje viešinčiais Amerikos užsienio reikalų ir gynybos ministrais, nedarė jokių nuolaidų esminiais klausimais.

Bet Putinas neturėtų pervertinti savo galimybių. Rusija yra svarbi Vakarams, nes be jos pritarimo sunku spręsti svarbius tarptautinius klausimus, pvz., priversti Šiaurės Korėją ir Iraną atsisakyti savo branduolinių programų, susitarti dėl Kosovo ateities. Tačiau Maskva jau vetavo Kosovo nepriklausomybę, jos nuostatos dėl Irano tebėra dviprasmiškos, nors tampa Iranui palankesnėmis.

Antradienį viešėdamas Teherane, Putinas pakvietė Irano prezidentą Ahmadinejadą lankytis Maskvoje, padarė užuominą, kad Rusija laiku perduos naudojimui Irane statomą branduolinę jėgainę.

Jeigu Maskva nedviprasmiškai palaikytų Irano branduolinę programą ir kietai priešintųsi sankcijoms, išsektų Prancūzijos, Vokietijos ir kitų Vakarų šalių kantrybė.

Gerų santykių su Maskva kaina taptų per didele. Tas momentas dar nepribrendo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras