Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lenkija: valdantieji pralaimėjo Seimo rinkimus

2007 10 22

Pirmalaikiuose parlamento rinkimuose Lenkijoje triumfuoja, kaip ir tikėtasi, centro dešiniųjų Piliečių platforma, nemažu skirtumu aplenkusi konservatyvią premjero Jaroslawo Kaczynskio partiją „Teisė ir teisingumas“.

Prie rinkimų apylinkių apklausus rinkėjus paaiškėjo, kad už valdančiąją politinę jėgą balsavo tik maždaug 30 proc., o už Donaldo Tusko vadovaujamą Piliečių platformą – 46 proc. žmonių.

Pirmalaikiai rinkimai Lenkijoje surengti, kai dėl korupcijos skandalų žlugo konservatyvių pažiūrų J. Kaczynskio koalicija.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį siekė 55 proc. ir buvo didžiausias nuo 1989 metų sovietų režimo žlugimo.

Neapsieita ir be nesklandumų: pritrūkus balsavimo biuletenių kai kurios rinkimų apylinkės užsidarė gerokai vėliau, nei turėjo.

Lenkijos pasirinkimas: prieš Kaczynskius

Vakar Lenkijoje vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, po kurių paaiškėjo, kad populiarumą atgavusi liberali opozicinė partija įveikė 2 metus valdžiusią konservatyvią ir dažnai karingą brolių Lecho ir Jaroslawo Kaczynskių partiją.

Į 460 vietų Seimą savo kandidatūras iškėlė daugiau kaip 6 tūkst. politikų, 100 vietų Senate į vieną vietą pretendavo 4 asmenys.

Tačiau svarbiausia kovą, kurios baigtį turėjo lemti apie 30 mln. rinkėjų, virė tarp prezidento ir premjero partijos "Įstatymas ir teisingumas" bei liberalios Piliečių platformos.

Pagal apklausas, Piliečių platforma lenkė "Įstatymą ir teisingumą": penktadienio vakarą paskelbtais duomenimis, Piliečių platforma gali gauti 47 proc. balsų, "Įstatymas ir teisingumas" - apie 30 procentų.

Spėjama, kad apie 15 proc. balsų surinks Kairiųjų ir demokratų koalicija, 5 proc. slenkstį tikriausiai įveiks opozicinė Lenkijos valstiečių partija. Vietų parlamente greičiausiai neišsaugos buvusios mažumos koalicijos partnerės ultrakatalikiška Lenkijos šeimų lyga ir populistinė "Savigyna".

Rinkimų eigą ir rezultatus atidžiai stebi Vakarai, nes 38 mln. gyventojų turinti Lenkija vis labiau gina savo interesus Europos Sąjungos ir NATO struktūrose.

Pirmalaikiai Lenkijos Seimo ir Senato rinkimai mokesčių mokėtojams kainuos apie 80 mln. zlotų (75 mln. litų).

Daug chaoso, mažai rezultatų

Nuosaikių pažiūrų lenkai su nerimu stebėjo, kaip dažnai vaidingi valdantieji broliai propagavo euroskeptiškas pažiūras ir pablogino santykius du Vokietija, svarbiausia Lenkijos prekybos partnere. Dabar jie buriasi aplink Piliečių platformos lyderį ir kandidatą į premjerus Donaldą Tuską, kurį spauda įvardijo Ponu Beveik, nes 2005 metais jis nedideliu skirtumu pralaimėjo Kaczynskiams. Lenkai sako, jog šie nrinkimai - tarsi referendumas, ar jie nori Kaczynskių, ar ne.

Broliai Kaczynskiai atėjo į valdžią rinkėjams parėmus jų viziją apie klestinčią šalį be korupcijos ir komunizmo palikimo, tačiau per dvejus metus jiedu pasėjo nesantaiką ir pasiekė nedaug konkrečių rezultatų. Galbūt tai suvokdama partija "Įstatymas ir teisingumas" pagrindine savo rinkimų kampanijos tema pasirinko gerą Lenkijos ekonomikos būklę.

Tačiau ekonomistai sako, kad dinamiškas, maždaug 7 proc. Lenkijos ekonomikos augimas ir mažėjantis nedarbas nedaug ką turi bendra su prezidento ir premjero Kaczynskių vadovavimu. Augimą labiau lėmė Lenkijos įstojimas į Europos Sąjungą 2004 metų gegužę - maždaug pusantrų metų prieš dvynių atėjimą į valdžią. Narystė reiškė milijardus eurų iš Briuselio ir padėjo pritraukti užsienio investuotojų.

Analitikai teigia, kad iš tikrųjų Kaczynskiai iššvaistė dvejus gerus metus vengdami mokesčių sistemos reformų ir nesugebėdami apkarpyti biurokratijos, kuri yra 1989 metais žlugusio komunistinio režimo palikimas. Lenkijos viešasis administravimas braška kaip niekada, sveikatos apsaugos sistema atsidūrė prie žlugimo slenksčio, privatizacijos procesas beveik sustojęs, vyriausybė vilkina planus įvesti eurą.

Broliams Kaczynskiams pavyko patraukti nacionalistinių ir katalikiškų pažiūrų rinkėjus bei žmones, kurie jaučiasi likę reformų proceso nuošalyje, tačiau nuo jų nusisuko išsilavinę miestiečiai.

Daugiau lenkų simpatijų per televizijos debatus gana netikėtai pritraukė Piliečių platformos lyderis D.Tuskas, o premjeras per juos atrodė nepasirengęs ir nenutuokiantis apie paprastų lenkų problemas, tokias kaip padidėjusios maisto produktų kainos ir maži medicinos seserų atlyginimai.

Svarbūs emigrantų balsai

Viena didžiausių problemų Lenkijoje - rinkėjų pasyvumas. Jei Seimo rinkimuose 1989 metais dalyvavo 63 proc. lenkų, tai prieš dvejus metus - jau tik 40,5 procento. Rinkėjų aktyvumas Lenkijoje yra 20-30 proc. mažesnis negu Vakarų Europos šalyse. Rinkimuose retai dalyvauja žmonės iki 40 metų. Šio amžiaus rinkėjų Lenkijoje balsuoti ateina 2 kartus mažiau nei vyresnių. Galbūt todėl penktadienio vakarą Lenkijoje įsivyravus rinkimų tylai įvairios visuomeninės organizacijos toliau tęsė vienintelę leidžiamą agitaciją: "Eikite balsuoti".

Tarp rinkėjų - beveik 200 tūkst. užsienyje, net 94 šalyse gyvenančių lenkų. Politologų nuomone, emigrantų balsai turės įtakos rezultatams. Lenkijos parlamento rinkimuose dalyvauti ketino 4 kartus daugiau emigrantų negu prieš 2 metus.

Nuo pat 2004 metų lenkai nuolat plūsta į Didžiąją Britaniją ir Airiją, kurios buvo pirmosios Vakarų Europos valstybės, atvėrusios savo darbo rinkas ES naujokėms. Vien Didžiojoje Britanijoje balsuoti užsiregistravo apie 68 tūkst. lenkų, JAV - 41 tūkst. Vokietijoje - 16 tūkst., Lietuvoje - 1000. Vien Mažeikiuose - 660 žmonių. JAV rinkimai jau baigėsi, juose dalyvavo apie 80 proc. rinkimų teisę turinčių lenkų.

Užsiregistravusiųjų skaičius, nors ir daug didesnis, tačiau neatspindi visų, turinčių teisę balsuoti. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lenkų, įvairiais skaičiavimais, esama nuo 300 tūkst. (vyriausybių duomenys) iki milijono. Pusė jų gyvena Londono teritorijoje. Dauguma emigrantų, kurių vidutinis amžius - 26 metai, nuolat tvirtina, jog jie arba absoliučiai nesidomi savo šalies politika, arba juos erzina nesiliaujančios politinės rietenos ir skandalai.

Airijos lenkų bendruomenę sudaro, manoma, apie 150-250 tūkst. žmonių. Balsavimo apylinkės buvo atidarytos Londone, Edinburge, Dubline, Korke, Limerike ir kituose Anglijos, Škotijos bei Airijos miestuose, pora dešimčių jų veikė JAV, daugiausia Čikagoje, kur jau seniai gyvena viena didžiausių lenkų bendruomenių pasaulyje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras