Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  GUAM reikšmė ir vaidmuo

Evaldas Mikutis
2007 10 26

Buvusių sovietinių respublikų regioninė organizacija, pasivadinusi paslaptingai skambančia abreviatūra GUAM, buvo įsteigta 1997 metų spalio 10 dieną Strasbūre, vykstant Europos Tarybos vadovų susitikimui. Jos steigėjomis tapo Gruzija, Ukraina, Uzbekistanas, Azerbaidžanas ir Moldova (iki 2005 metų organizacija vadinosi GUUAM, pasitraukus Uzbekistanui liko GUAM). Instituciškai organizacija perėjo kelis etapus. Pirmiausia tai buvo konsultacinis forumas. Regioninio bloko formą šis forumas įgavo 2001 metais pasirašius Jaltos chartiją. Šiuo dokumentu buvo apibrėžti organizacijos uždaviniai: bendradarbiavimas ir pagalba socialinio ir ekonominio vystymosi srityje; prekybinių ir ekonominių tarpusavio ryšių stiprinimas ir plėtra; transporto ir komunikacijų infrastruktūros plėtojimas; bendra kova su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir narkotikų prekyba. 2006 metais Kijeve vykusiame viršūnių susitikime buvo priimtas organizacijos statutas, nubrėžęs šiuos tikslus: demokratinių vertybių įtvirtinimas; teisės ir žmogaus teisių viršenybės puoselėjimas; tarptautinio ir regioninio saugumo užtikrinimas; europinės integracijos stiprinimas, siekis sukurti bendrą saugumo erdvę; ekonominio, energetinio, humanitarinio šalių potencialo didinimas. GUAM aktyviai bendradarbiauja su JAV, sukurta atskira bendradarbiavimo programa.

Organizacija ilgą laiką veikė gana neefektyviai ir negalėjo tapti alternatyva Rusijos įtakai posovietinėje erdvėje, atsverti NVS, o tai ir buvo vienas iš šio sumanymo tikslų. Vis dėlto pagrindinė regioninio bloko užduotis – sukurti alternatyvius transporto ir energetikos koridorius, kurie aplenktų savo ambicijas reiškiančią Rusiją, – tebėra svarbi iki šiol.

Energetinio saugumo aljansas

Be deklaruotos ištikimybės demokratijos idėjoms, šį bloką kuriant svarbų vaidmenį suvaidino magiški žodžiai „nafta“ ir „dujos“. Pagal GUAM planą energetinis ir transporto koridorius Pietų Kaukazas–Ukraina taptų magistrale, kuria būtų transportuojama į Vakarus Kaspijos energetiniai ištekliai. Bloko lyderiai dažnai pabrėžia ypatingą koridoriaus Europa–Kaukazas–Azija svarbą ne tik savo šalių, bet ir visos ES energetinio saugumui užtikrinti. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ne kartą viešai skelbė, kad Kaspijos jūros baseino nafta turi būti transportuojama per GUAM šalių teritoriją, apeinant Rusiją. Šioms problemoms spręsti 2006 metais viršūnių susitikime Kijeve buvo sudaryta Kuro ir energetikos klausimų taryba, kuri įpareigota koordinuoti šalių veiksmus energetinio saugumo srityje. Prioritetiniais organizacijos projektais laikomi Odesos–Brodų–Plocko–Gdansko naftotiekis ir geležinkelio linija Baku–Tbilisis–Potis, toliau – keltų linija iki Kerčės Krymo pusiasalyje. Tačiau siekdamas užsitikrinti alternatyvius energetinius išteklius GUAM susiduria su sunkiai išsprendžiamomis problemomis: naftos eksportuotojas šiame bloke kol kas yra tik Azerbaidžanas, o Moldova, Gruzija ir Ukraina yra vartotojos, tad vien Azerbaidžano išteklių patenkinti išaugusioms bloko reikmėms nepakanka. GUAM siekia pritraukti kitas buvusio sovietinio bloko valstybes, turinčias gausius išteklius, tačiau tokių šalių kaip Turkmėnistanas prisijungimas vien dėl didelio dujų potencialo pakenktų GUAM kaip demokratinių valstybių bloko įvaizdžiui, bent kol Ašchabade vis dar egzistuoja represinis autoritarinis režimas. Uzbekistanas dėl politinės ištikimybės Kremliui negrįš, o Kazachstanas reikalaus didelių nuolaidų ir privilegijų, nes su juo derasi ir Rusija, ir Kinija, siekdamos atitraukti jį nuo dalyvavimo alternatyviuose energetikos projektuose.

Neišspręstų konfliktų blokas

Be siekio užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, GUAM šalis vienija siekis išspręsti konfliktus, kilusius po SSRS žlugimo. Moldovoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane egzistuoja niekieno nepripažintos „nepriklausomos valstybės“: Padnestrė, Pietų Osetija, Abchazija, Kalnų Karabachas. Tiesa, Ukraina tokių bėdų neturi, tačiau Kryme stiprėja separatistinės rusakalbių nuotaikos ir Krymo totorių nesutarimai su vietos valdžia, kuriuos aktyviai eskaluoja Rusija, tad Kijevui rūpi potencialaus separatizmo neutralizacija. Nors Azerbaidžanas nėra ypač suinteresuotas stiprinti politinių saitų su GUAM bloku (kad ir dėl to, jog Baku režimo opozicija gyvena Kijeve), tačiau Kalnų Karabacho klausimo sprendimas jam labai aktualus. GUAM lyderiai pasisako, kad būtų išlaikytas valstybių teritorijų neliečiamumo principas ir nebūtų suteiktas teisinis pripažinimas separatistiniams dariniams, kurie orientuojasi į Rusiją. Aktyvumą sprendžiant regioninius konfliktus rodo Ukrainos prezidentas V. Juščenka, kuris pateikė planą, kaip išspręsti Padnestrės konfliktą. „Juščenkos plane“, pateiktame GUAM vardu, buvo numatyta: sukurti Padnestrėje sąlygas pilietinei visuomenei, surengti daugkartinius parlamento rinkimus pagal tarptautinius standartus, įvesti naują taikdarių kontingentą su Ukrainos pajėgų atstovais, pradėti sienos monitoringą. Šis planas dėl Rusijos pasipriešinimo nebuvo įgyvendintas, tačiau pademonstravo politinę šalių vienybę ir siekį ieškoti naujų problemos sprendimo būdų.

Veiksmų koordinacija

GUAM blokas aktyviai siekė, kad Rusija įgyvendintų Stambulo susitarimus, numatančius Rusijos Federacijos pajėgų išvedimą iš Padnestrės ir Gruzijos. 2005 metais bloko vardu Moldova pareikalavo ESBO Užsienio reikalų ministrų tarybos susitikime Liublianoje, kad Rusija laikytųsi susitarimų. Nuo tada GUAM bendrai veikia, siekdamas šalims svarbių klausimų sprendimų tarptautinėse organizacijose. 2006 metais Niujorke JT Generalinėje Asamblėjoje blokas kartu su JAV ir Didžiąja Britanija inicijavo konfliktų buvusios SSRS teritorijoje svarstymą, nepaisydamas aktyvaus Rusijos priešinimosi. Šis žingsnis rodo, kad GUAM politinė reikšmė tarptautiniu mastu išsaugo. Šiais metais birželio mėnesį vykusiame bloko šalių vadovų susitikime Baku buvo nutarta įkurti  GUAM taikdarių kontingentą, kuris vykdytų JT taikos misijas. Europos Komisija savo ruožtu paskelbė, kad įvairiems GUAM šalių projektams 2007–2010 metais skirs 915 mln. eurų.

Nors yra tam tikrų politinių laimėjimų ir ekonominių projektų, organizacijos reikšmė ne itin didelė, nes ji labiau apsiriboja politiniais pareiškimais ir deklaracijomis, o ne realiais darbais. GUAM politinė ir ekonominė svarba labai padidėtų, jei blokas jungtų daugiau šalių, pirmiausia Baltarusiją ir Kazachstaną. Tačiau kol Minske valdo Aleksandras Lukašenka, o Kazachstanui naudingiau naftą gabenti per Rusiją, toks scenarijus mažai tikėtinas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras