Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Šaltasis karas tarp Lenkijos prezidento ir būsimos vyriausybės

Živilė Makauskienė
2007 10 31

Praėjus savaitei nuo parlamento rinkimų, prezidentas Lechas Kaczynskis su pergale nepasveikino Donaldo Tusko. Kai jau buvo paskelbti  rezultatai, žurnalistai klausė laimėjusios partijos lyderį, ar sulaukė skambučio iš prezidento? „Skambino prezidentas Sarkozy, skambino kanclerė Merkel, skambino Sopoto prezidentas“, šypsodamas atsakė Tuskas.

Prezidentūros tylos priežastis netrukus išdėstė prezidento brolis Jaroslavas Kaczynskis. Pasirodo, prezidentas yra įsižeidęs, jį įskaudino Pilietinės platformos ir asmeniškai jos lyderio Tusko rinkimų kampanijos retorika. Esą, be precedento buvo tyčiojamasi iš valstybės galvos. „Donaldas Tuskas turėtų prisiminti, kad Lenkijoje yra prezidentas Lechas Kaczynskis, o ne „broliai Kaczynskiai“ - aiškino J.Kaczynskis, ir sakė, kad kol D. Tuskas neatsiprašys prezidento, nėra ko laukti sveikinimų.

Buvęs užsienio reikalų ministras prof. Wladislavas Bartoszewskis prezidento elgesį pavadino neturinčiu precedento demokratinių valstybių praktikoje, o gatvė kalba apie valstybės galvos smulkmeniškumą ir nesugebėjimą garbingai susitaikyti su Teisės ir teisingumo partijos pralaimėjimu.

Prezidento santykiai su nauja valdančiąja koalicija gali būti sunkiausiu Donaldo Tusko vyriausybės iššūkiu ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos srityje.

Pagrindinių teisių chartija ir iškeldintųjų vokiečių pretenzijos

Pirmuoju  išbandymu bus ES sutarties ratifikavimas. Lisabonoje per ES viršūnių susitikimą prezidentas L.Kaczynskis iškovojo, kad Lenkijoje, kaip ir D.Britanijoje, nebus taikomos ES pagrindinių teisių chartijos nuostatos. Tokią ES sutarties versiją prezidentas ketino pasirašyti per ES viršūnių susitikimą gruodžio viduryje.

Tuo tarpu  Donaldas Tuskas, siekdamas sušildyti santykius su Briuseliu ir pagerinti Lenkijos įvaizdį Europoje,dar  rinkimų kampanijos metu pažadėjo pasirašyti chartiją.

Kas gi blogo toje chartijoje, kad J. Kaczynskio vyriausybės užsienio reikalų ministrė A.Fotyga , kuri, manoma, netrukus taps prezidento patarėja, pareiškė darysianti viską, kad Lenkijoje šis dokumentas nebegaliotų?

Chartijos priėmimo oponentai nuogąstauja, kad ją priėmus, Lenkija bus priversta prisiimti įsipareigojimus dėl homoseksualų santuokų legalizavimo. Bet tai ne viskas. Prezidentūros ir J.Kaczynskio vyriausybės nuomone, chartijos ratifikavimas atvers kelią vokiečių, po II pasaulinio karo iškeldintų iš dabartinės Lenkijos teritorijos, pretenzijoms . Pasak užsienio reikalų ministrės, penki milijonai iškeldintų vokiečių ir jų palikuonys remdamiesi šiuo dokumentu galės reikalauti kompensacijų už paliktą turtą.

„Tai nesąmonė“, atkerta Pilietinės platformos politikai. Būsimas seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis pastebėjo, kad chartiją ratifikavo Čekija, kuri yra panašioje kaip Lenkija situacijoje, bei Lietuva, kuriai, anot politiko, irgi aktualus turto grąžinimo klausimas, turint omenyje iškeldintus lenkus, tarp kurių yra ir jo šeima.

Būsimi varžovai

J. Kaczynskis patikino, kad jo partija bus stipri ir reikli opozicija, ir valdantiesiems žiūrės į rankas. Ypač užsienio politikoje, kurioje ir prezidentui Konstitucija suteikia nemažai galių. Jaroslavas ir Lechas Kaczynskiai kritikavo savo pirmtakų užsienio politiką, kuri, anot jų, neatspindėjo šalies interesų, ir buvo vykdoma „atsiklaupus“, tad galima tikėtis, kad kiekvienas naujos vyriausybės žingsnis bus vertinamas šiame kontekste.

D. Tuskas rinkėjams žadėjo labiau  atsigręžti  į Europą. Pirmosiomis sostinėmis, kurias ketina aplankyti būsimas premjeras, yra Briuselis, Berlynas, Vašingtonas ir Maskva (nebūtinai iš eilės).

Kol prezidentas tyli, jo patarėjas užsienio politikos klausimams Marekas Cichockis pareiškė, kad Lenkija neturi įrodinėti, kad yra Europoje. Jo nuomone, pirmą žingsnį gerinant santykius  turi žengti ne Varšuva, bet Maskva ir Berlynas.

Prezidento L. Kaczynskio ir D.Tusko santykius komplikuoja ne tik skirtinga užsienio politikos vizija , bet ir kovos dėl prezidento posto perspektyva. Lenkijos prezidento rinkimai vyks 2010 metais. Neabejojama, kad L. Kaczynskis sieks perrinkimo. Priešlaikiniai rinkimai sukomplikavo D. Tusko situaciją, tačiau jo padėtis nėra beviltiška. Jeigu Pilietinė platforma be didesnių skandalų ir suklupimų, išnaudojant ekonomikos augimą ir ES paramą, išsilaikytų iki 2010 metų, lenkai už trijų metų vėl rinksis tarp Kaczynskio ir Tusko.

Balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras