Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos revoliucijos idealai gyvi (2)

Valentinas Mitė
2007 11 12

Lapkričio 7-ąją sukako 90 metų nuo bolševikų įvykdyto valstybinio perversmo Rusijoje, kuris nusinešė milijonus gyvybių ne tik šioje, bet ir visose tiesiogiai bolševizmo paliestose šalyse. Koks tikslus aukų skaičius, istorikai tebesiginčija, tačiau kalbama ne apie tūkstančius, o apie milijonus. Vardan šviesios ateities.

Jeigu bolševikai būtų iki šiol likę valdžioje, revoliucijos sukaktis būtų paminėta pompastiškai, tačiau Genadijaus Ziuganovo vadovaujama Komunistų partija, nors ir pakankamai stipri, yra ne valdžioje, o opozicijoje.

Ir vis dėlto revoliucijos metinės neliko užmirštos. Maskvoje įvyko eisena, kurioje dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių bei 80 Komunistų partijos atstovų iš 63 šalių. Maskva, atrodo, ir toliau lieka komunistų Meka.

Nors lapkričio 7-oji Rusijoje nebėra šventė, vis vien ši data daugelio rusų širdžiai yra artima.

Maskvos J. Levados centro tyrimai rodo, kad gana daug Rusijos gyventojų palankiai vertina bolševikų revoliuciją. 31 procentas apklaustųjų mano, kad ji „skatino šalies socialinį ir ekonominį vystymąsi“. 24 procentai įsitikinę, jog revoliucija „Rusijos liaudžiai atvėrė naują istorinę erą“. Be to, dauguma rusų nesutinka su tvirtinimu, kad 1917 metais įvyko ne revoliucija, o „bolševikų organizuotas perversmas“. 57 procentai įsitikinę, kad revoliucija tikrai vyko, nes darbininkai gyveno ir dirbo nepakenčiamomis sąlygomis. 35 procentai mano, esą „silpna valdžia" sudariusi sąlygas revoliucijai kilti. 17 procentų tvirtina, kad revoliuciją sukėlė „politinių ekstremistų veiksmai“. Tai rodo, jog revoliucijos metinės nėra vien istorinė data, panaši į Bastilijos užėmimą.

Simboliška, bet Rusijos revoliucijos vadovas Vladimiras Uljanovas-Leninas iki šiol nepalaidotas. Jis ir toliau ilsisi Maskvos Raudonosios aikštės mauzoliejuje. Niekas nesirengia perkelti ir Kremliaus sienoje palaidotų Josifo Stalino bei kitų Sovietų Sąjungos vadų ir generalinių partijos sekretorių palaikų. Čia lapkričio 7-ąją buvo dedamos gėlės. Revoliucijos ir pasaulinio proletariato vadai ilsisi tame pačiame pastatų komplekse, kur įsikūrusi dabartinė Rusijos valdžia. Ir jokio prieštaravimo nėra, nes tai, kas vadinama „naująja Rusija“, iš esmės yra sovietinių tradicijų tąsa ir „dialektinis“ jų plėtojimas naujoje istorinėje epochoje.

Didelių pastangų šiam teiginiui įrodyti nereikia, nes Rusijos valdžia aiškiai ir nedviprasmiškai save laiko išbarstyto Sovietų Sąjungos palikimo paveldėtoja. Prezidentas Vladimiras Putinas Sovietų Sąjungos subyrėjimą pavadino „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“. Jis mėgsta sovietinę simboliką, o buvusį Sovietų Sąjungos himną, patvirtintą Stalino laikais, paskelbė Rusijos himnu.

Tačiau praktiniai veiksmai svarbiau nei simbolika.

Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo greitai bus 20 metų, tačiau Rusija demokratine valstybe netapo. Priešingai – autoritarinės tendencijos valdant V. Putinui tik stiprėja.

Dabartinė Rusija valdoma remiantis bolševikiniais principais. Tai visų pirma nepakantumas politinei opozicijai, didžiulis saugumo struktūrų vaidmuo, spaudos ir radijo kontrolė, žiaurus karas Čečėnijoje. Prie bolševikinio paveldo reikėtų priskirti ir prezidento V. Putino nenorą palikti valdžią. Politinių įpėdinių skyrimas niekaip nesiderina su demokratijos principais. V. Putino pažadas likti įtakingam ir nebebūnant prezidentu neįsivaizduojamas jokioje Vakarų valstybėje. Dar sunkiau įsivaizduoti, kad kokioje nors demokratinėje valstybėje toks pažadas būtų visuomenės sutiktas palankiai. Ne mažiau svarbu ir Rusijos valdžios veiksmai ekonomikoje, bent jau jos strateginėse šakose, kurios labai greitai tapo valstybinės. Susidorojimas su naftos bendrove „Jukos“ – geriausias ekonomikos suvalstybinimo pavyzdys. Dažnai sakoma, kad V. Putinas neturėjo kur dėtis ir privalėjo pažaboti neteisėtai valstybės turtą įsigijusius oligarchus, bet teisybė ir tai, jog jam ištikimi oligarchai ir toliau saugiai jaučiasi šalyje. Lojalūs valdžiai Rusijoje visada dosniai apdovanojami.

Tačiau bene svarbiausia tai, kad bolševikinės struktūros, visų pirma buvę KGB karininkai, ir  toliau valdo šalį.

Kadrinis KGB karininkas ne tik prezidentas V. Putinas – beveik visos įtakingos Kremliaus politinės figūros yra buvę kadriniai kagėbistai. Sunku pasakyti, kiek atsirastų Kremliuje įtakingų žmonių, nedirbusių KGB. Daugelis atvirai save vadina čekistais. Kai kurie Rusijos opozicijos politikai tvirtina, kad šalį savo rankose tvirtai laiko „čekistų korporacija“, ir čia yra daug tiesos.

Todėl kartu su Rusijos revoliucijos metinėmis reikėtų prisiminti ir dar vieną datą.

1917 metų gruodžio 10 dieną sukanka 90 metų nuo ČK, arba KGB, sukūrimo. Ši organizacija vykdė „raudonąjį terorą“: sukūrė ir administravo gulagus, vykdė Stalino valymus bei nužudė milijonus ukrainiečių, dirbtinai sukėlusi badą. 1954 metais Felikso Dzeržinskio ČK pasivadino KGB. Tai ta pati organizacija, kuriai prisiekė V. Putinas.

Dabartinės Rusijos valdžios metodai nesiskiria nuo naudotų ČK, tik pasikeitus situacijai čekistai prisitaikė (tai nieko naujo žinant organizacijos istoriją ir veiklos formas). Išliko netgi tokie kagėbistų veiklos metodai kaip pilietinių priešininkų žudymas. Toli ieškoti nereikia. Paskutinis pavyzdys – Aleksandro Litvinenkos nužudymas, prieš tai – žurnalistės Anos Politkovskajos.

Tačiau negi nėra jokių Rusijos revoliucijos laimėjimų? Be abejo, vieną idėją įgyvendinti pavyko: buvo sukurtas naujas – sovietinis žmogus, arba homosovieticus. Homosovieticus ir yra tas politinis gyvūnas, kuriam labiausiai gaila „išduotų Spalio revoliucijos idealų“. Tokių žmonių yra ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje, ir tuo mes su Rusija panašūs. Kaip rašė Marksas, "komunistai neturi tėvynės."

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras