Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Chloe Arnold. Rusijoje naujos klasikos ekranizacijos tarnauja politiniams tikslams

2007 11 17

Milijonai Rusijos televizijos „Rossia“ žiūrovų praėjusią savaitę geriausiu eterio laiku įsijungė šį kanalą vien tam, kad pažiūrėtų naujausią L. Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ekranizaciją.

Atrodo, kad bendras rusų ir italų filmas, filmuotas šešiose valstybėse, yra didėjančio rusų susidomėjimo savo turtingu kultūriniu palikimu ir siekio jį pristatyti kuo platesnei auditorijai, pasekmė. 

Meno kritiko Viktoro Sonkino teigimu, tokios tendencijos veikiausiai susijusios su troškimu grįžti prie klasikiniais tapusių kūrinių ir pateikti naujas jų interpretacijas. „Žinoma, tam įtakos turi ir komercinis veiksnys, nes klasikinių kūrinių istorijos vis dar yra bene populiariausios šiuolaikiniuose filmuose bei televizijos serialuose“, – pažymi kritikas.

Pastaraisiais metais Rusijoje sukurta daugybė televizinės produkcijos pagal klasika tapusius literatūros kūrinius. Ekranizuoti tokie kūriniai kaip Fiodoro Dostojevskio „Idiotas“, Boriso Pastarnako „Daktaras Živago“ ar Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“.

Tik pramoga?

Tuo tarpu politikos analitikai teigia, kad praėjusią savaitę pasirodžiusi „Karo ir taikos“ ekranizacija yra kur kas daugiau nei tik pramoga ar verslas. Pasak Maskvos Karnegio centro analitikės Mašos Lipman, nederėtų manyti, kad tai, jog L. Tolstojaus kūrinio ekranizacija geriausiu eterio laiku parodyta likus mažiau nei mėnesiui iki gruodžio 2 d. vyksiančių Dūmos rinkimų, yra paprasčiausias atsitiktinumas.

M. Lipman teigimu, „pastaruoju metu per televiziją rodoma daugybė panašios produkcijos, kurią galima vadinti rinkimų kampanijos dalimi ir kurios pagrindinis tikslas – sukurti Rusijos, kaip stiprios šalies su didinga praeitimi, įvaizdį“. „Kremlius kontroliuoja federalinius televizijos kanalus, todėl, be jokios abejonės, jis naudojasi ir televizijos suteikiama galia tam tikra kryptimi formuoti Rusijos gyventojų nuotaikas prieš rinkimus, o filmas „Karas ir taika“ tik vienas iš tokių mėginimų“, – teigia analitikė.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Rusijos gyventojai rinkimuose balsų daugumą atiduotų valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“. Ši partija savo kandidatų sąraše turi ir V. Putiną, kurio populiarumas nemažėja, todėl tikimasi, kad per rinkimus partijai pavyks surinkti apie 70 proc. balsų.

Valdžios kritikų teigimu, faktas, kad Kremlius kontroliuoja visas pagrindines šalies televizijas, byloja, jog rinkimai nebus laisvi ir skaidrūs. Jau buvo pasigirdę kaltinimų, kad mažesnėms partijoms nesuteikiama pakankamai eterio laiko. Tačiau analitikai pažymi, kad iš esmės Kremlius žiniasklaidos ir partijų kontrolę vis dėlto vykdo kur kas rafinuotesniais būdais.

Istorijos perinterpretavimas

Pastaraisiais metais prezidentas V. Putinas ne kartą buvo kaltinamas, kad su jo palaiminimu šalyje perrašinėjami mokykliniai istorijos vadovėliai. Pavyzdžiui, naujausiuose vadovėliuose Josifas Stalinas vaizduojamas kaip tautos didvyris, o vykdytas teroras įvardijamas kaip priemonė valstybinės reikšmės tikslams pasiekti.

Taip pat keliama idėja, kad „Karo ir taikos“ istorinis kontekstas – Rusų armijos pergalė prieš Napoleono kariuomenę – puikiai dera su prezidento V. Putino siekiu pavaizduoti šiandieninę Rusiją kaip pasaulio galybę.

M. Lipman teigimu, manipuliavimas istoriniais faktais politikos labui nėra naujas reiškinys, tačiau nerimą kelia tai, kad tam tikros istorijos interpretacijos šiandieninėje Rusija yra aiškiai monopolizuojamos ir pateikiamos kaip vienintelės ir neginčijamos.

„Nematau nieko blogo, jei šalyje vyktų reali politinė konkurencija ir kiekviena partija galėtų pasirinkti jai svarbų Rusijos istorijos epizodą ir jį pristatytų, norėdama perduoti tam tikrą žinią savo rinkėjams. Tačiau problema kyla tada, kai tokia teisė suteikiama tik Kremliaus vykdomai politikai pritariančioms partijoms, kurioms suteikta išskirtinė teisė tendencingas istorijos interpretacijas pristatyti per visas žiniasklaidos priemones“.

Pagal „Laisvosios Europos radijo“ informaciją parengė Lina Valantiejūtė

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras