Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  1933-ųjų Vokietija – 2007-ųjų Rusija: kada padegs Reichstagą? (3)

2007 12 01

2007 m. rinkimai Rusijoje gali tapti tiksliu 1933-ųjų žiemos įvykių Vokietijoje, kai vasario 27 d. naktį padegtas Reichstagas tapo demokratijos laidotuvėmis, pakartojimu, tvirtina Estijos dienraštis „Eesti Päevaleht“.

Pasak dienraščio, tironija įsitvirtina nebe pirmą kartą istorijoje. Deja, tai, kas prieš rinkimus vyksta Rusijoje, vis tiksliau pradeda kartoti vienos kitos valstybės įvykių grandinę.

Pavyzdžiui, Veimaro respublika buvo laikoma silpna, nors tuo metu buvo pradėtas naujas bandymas įtvirtinti šalyje demokratiją. Jelcino respublika taip pat buvo laikoma silpna, nors ir joje buvo pamėginta – nebe pirmą kartą Rusijoje – sukurti demokratiją.

Iki Veimaro Vokietiją valdė politikai, atvedę šalį į Pirmąjį pasaulinį karą. Iki Jelcino sovietų šalį valdė vadovai, atvedę šalį į šaltąjį karą. Po Veimaro į valdžią Vokietijoje atėjo Hitleris, kuris atvedė šalį į Antrąjį pasaulinį karą. Po Jelcino į valdžią Rusijoje atėjo Putinas, kuris vėl sugrąžino šalį į šaltojo karo laikus, rašo „Eesti Päevaleht“.

Isteriška panika dėl rinkimų, kurie gali reikšti Putino epochos pabaigą, ir tai, kad šią problemą bandoma spręsti be kita ko pažeidžiant konstituciją ir leidžiant valdyti Rusiją kagėbistiniam Ivanovo ir Putino tandemui, rodo, jog demokratija Rusijoje vėl sužlugo. Į Vakarų sąmonę pamažu ima skverbtis suvokimas, kad buvusi darbo KGB pažyma nesiderina su demokratiniu mąstymu, pastebi dienraštis.

Hitleris atėjo į valdžią demokratiniu keliu, nors jam nepavyko parlamente užsitikrinti tokios daugumos, kaip Putinui Valstybės Dūmoje.

Tačiau nepaisant to dauguma Reichstago deputatų balsavo už tai, kad Hitleriui būtų suteikti ypatingieji įgaliojimai. Po 1933 m. rinkimų vokiečiai išvis buvo palikti be rinkimų teisės. Kadangi Hitlerio priešai neva padegė Reichstagą, demokratiją Vokietijoje teko „užrišti“. Beje, tikrieji Reichstago padegėjai buvo Adolfo Hitlerio šalininkai.

1933 m. rinkimų išvakarėse kairiuosius opozicionierius puldinėjantys nacių šturmuotojų būriai – tikslus pavyzdys dabartinėms „Naši“, „Molodaja gvardija“ ir kitų panašių organizacijų šturmo grupėms. Propagandinės formuluotės šiandieninėje Rusijos žiniasklaidoje, nukreiptos prieš simpatizuojančius „oranžiniams“, atrodo tarsi būtų žodis žodin nurašytos iš Josepho Goebbelso kalbos apie Reichstago padegėjus.

2007 metų rinkimai Rusijoje gali tapti tiksliu 1933 metų Vokietijoje pakartojimu. Jei „Vieningoji Rusija“ gaus visus reikiamus įgaliojimus tvarkyti valstybės reikalus nederinant savo veiksmų su rinkėjais, tai Valstybės Dūmą taip pat bus galima paleisti. Tereikia tik palaukti, kol ji bus padegta ir tuo bus apkaltintas Kasparovas, rašo „Eesti Päevaleht“.

Hitleris nieko nepasimokė iš Pirmojo pasaulinio karo ir manė, kad pralaimėta dėl išdavikiško smūgio peiliu į nugarą. Putinas nieko nepasimokė iš komunistinės tironijos žlugimo. Jis vis tiek mano, kad „geopolitinę katastrofą“ sukėlė Gorbačiovo smūgis peiliu į nugarą. O panašų požiūrį rusams labai sėkmingai įskiepyti padėjo Putinui klusni žiniasklaida. Didžioji Rusijos dalis jau pradėjo tikėti „kilniais“ Stalino bruožais.

Kokią valdžią Rusijoje pamatysime kitais metais? Visada, kai į valdžią Rusijoje ateina čekistai, prasideda isterinės kampanijos, teigia dienraštis. Kai Nikolajui Ježovui 1937 m. buvo suteikta veiksmų laisvė, jis iškart pradėjo „šnipų“ šaudymo kampaniją. Kai Jurijus Andropovas 1982 m. perėmė valdžią, prasidėjo paniškas rengimasis „neatidėliotinam JAV karinės agresijos atrėmimui“. Visos „jėgos struktūros“ dvejus metus rūpinosi, kad jų šefo paranoja neatslūgtų.

Kai į valdžią atėjo Putinas, iš pradžių buvo pradėta oligarchų medžioklė, o vėliau buvo imtasi „Vakarų bendrininkų“. Putino valdymas prasidėjo žudynėmis Čečėnijoje. „Nežinomų“ jėgų Rusijoje nesustabdė net tai, kad reikėjo sprogdinti savo tėvynainių gyvenamuosius namus.

Tačiau demokratijos buvusioje raudonojoje imperijoje stiprėjimas po revoliucijų Gruzijoje, Ukrainoje ir Kirgizijoje visiškai išvedė iš kantrybės kai kurias jėgas Maskvoje, pastebi dienraštis.

Isteriška „Vakarų apmokėtų“ revoliucijų baimė leido šaliai atsidurti ties naujos tironijos slenksčiu. Rusijos rinkėjams nepaliekama pasirinkimo: visi bent kiek rimčiau vertinami opozicijos politikai neprileidžiami prie rinkimų, išvakarėse jie sukišami į kalėjimą, ir ant antivakarietiško patriotizmo bangos Rusija, garsiai šaukdama „Ura!“, vėl balsuoja už savąjį mirties nuosprendį.

Laimė, mes žinome, kad visos tironijos griūva neatlaikiusios savo silpnumo. Mes patys ne visada tuo tikėjome. Dar mažiau tokio tikėjimo beliko Rusijoje. Tačiau dauguma tironijų prieš savo žlugimą yra sukėlusios siaubingų katastrofų. Rusijoje, kur Jelcino „nusikaltimai“ vis dar laikomi baisesniais už Stalino, yra tinkama dirva naujiems kataklizmams. Koncentracijos stovyklas „Vakarų bendrininkams“ ir oranžinių revoliucijų šalininkams bus nesunku pastatyti, rašo „Eesti Päevaleht“.

www.balsas.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras