Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Prezidento vardu (5)

Vytautas Landsbergis
2007 12 03

Naujasis asmens kultas Sovietų Sąjungoj, atsiprašau, naujai modeliuojamoje senojoje Rusijoj randa vis įmantresnių formų.

Putinas – tai partija! Nuo to prasidėjo visa Paukštlekio revoliucijos epocha, tik buvo sakoma Leninas, paskui Stalinas. (Paukštlekis yra labai senas, labai gražus lietuviškas spalių mėnesio vardas. Jeigu vėl palieps, tai sakykim Didžiojo Paukštlekio Socialistinė Revoliucija. O ką galvosim – kitas dalykas.)

„Sakome – Partija, galvojam – Leninas“ (iš sovietų poezijos). Ir atvirkščiai. O dabar kitas vardas ir viskas.

Kai prezidentas V.Putinas įrašė save pirmuoju į Partijos rinkimų sąrašą, jis pats ir kiti tuo žingsniu paskelbė, kad Dūmos rinkimuose balsuojama ne už sąrašus, bet už Putiną. Taip kalbėjo ir žurnalistų klausinėjami entuziastai rinkėjai. Tokie ir didžiuliai plakatai miestuose. Savo ruožtu Putinas – tai Rusija, deržava, šiurpinanti priešišką pasaulį, ir tai esą gerai. Rusai tartum nesijaučia gerai, jei kiti juos traktuoja kaip normalią šalį, nepatirdami baimės. Turi bijoti!

Putinas asmeniškai aršiai agitavo už savo „Jedinstvą“ (prisiminkime Lietuvos istoriją), demokratinius Partijos oponentus išvadino purvinų Vakarų šakalais, negailestingai daužė net mažose, atrodytų, jokios grėsmės nekeliančiose demonstracijose. Tačiau diktatūrų patirtis kitokia – net maža laisvamanybė gali tapti pavojinga, todėl ją reikia naikinti iki grunto.

Visai nuoseklu, kad sekmadienio rinkimus jis Pats ir stebėtojai laiko pasitikėjimo referendumu už to Paties tęsinį, tai yra, suverenią diktatūrą. Rezultatas, kurio siekta – vienpartinė dauguma plius komunistų ar dar kokia „Jo didenybės opozicija“ kaip anuose „liaudies demokratijos“ režimuose. Tai niekam nekėlė abejonių. Kodėl tada tokia paklaikusi agitacija: „už Putiną! Už Putiną“? Matyt, svarbu ir parodyti visuotinės paramos gausą, kad nereiktų iš naujo falsifikuoti tarybinius 98 procentus.

Visai pagal senąsias tradicijas kūrybinė inteligentija paskelbė didžiulę peticiją, kad tik V.Putinas nepasitrauktų iš prezidentų. Čia, beje, režimo laukė ir netikėtumas. Kažkokiu būdu televizija leido debatus tarp putininių meno veikėjų atstovo režisieriaus Nikitos Michalkovo ir kitokios Rusijos rašytojo Viktoro Jerofejevo, kurio brolis rengia dar ne visai cenzūruojamas meno parodas. Jerofejevas paklausė: „ką žinote apie asmenybės kultą?“ ir Michalkovas sutriko, pralaimėjo žiūrovų telefoninį balsavimą dideliu skirtumu.

Režimas pralaimėjo! Neįtikėtina, bet faktas. Tai reiškia, kad rusų sąmonė dar ne visai komos (pokomos) būsenoje. Jeigu rinkimai vyktų esant informacijos ir agitacijos laisvei, pasekmės tikriausia būtų  įdomesnės, poliarizuotos.

Bet nūnai parlamento – tarsi amžino prezidento – rinkimus kūreno tik šovinistinis antidemokratinis, antivakarietiškas fanatizmas, padaugintas iš vėl valstybinės pravoslavijos, ir kaustė baimė. Jų rezultatai negalėjo būti kitokie.

Priešrinkiminę dvasią nusako kad ir toks dokumentas, kurio kopiją neseniai pavyko gauti. Rašo „Rusijos jedinstvos“ Kemerovo regioninis vadas „Sibiro anglies energetinės kompanijos“ direktoriui A.Loginovui. Lapkričio tryliktoji, tekstas šaltas, be kreipinio:

„Jūsų atsisakymą suteikti finansinę paramą vertinu /.../ kaip atsisakymą paremti Prezidentą V.V.Putiną ir jo kuriamąjį (sozidatelnyj) kursą.

Laikau savo pareiga informuoti apie tai Prezidento Administraciją ir Kemerovo srities gubernatorių.“ Viskas ant „Jedinstvos“ blanko, pasirašė G.Diudiajevas, panašu į garbingą pavardę.

Čia sunku neprisiminti, kad ir Lietuvoje, kai prezidentavo R.Paksas, Šiaulių verslininkai buvo reketuojami prezidento vardu. – Atiduok akcijas geruoju! Beje, tuometinis R.Pakso reketo vykdytojas dabar patarinėja G.Kirkilui, kuris gal nežino.

Taigi jau tada galėjom turėti putininę prievartavimo „tvarką“ ir asmens kultą pajungusį net kultūros veikėjus. Lietuvoje tebebuvo ir toliau tebėra palaikoma panašumų su Rusija. Iš šios vis dėlto lauksim žinių apie eilinio „donoso“ prieš A.Loginovą rezultatus. Dar vienas lakmuso popierėlis.

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras