Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Frank-Walter Steinmeier. Europos-Azijos partnerystės link (1)

2007 12 05

Azijos kaip ekonominio ir politinio žaidėjo iškilimas demonstruoja globalizacijos reikšmę. 2040 m. trys iš penkių didžiausių ekonomikų – Kinija, Indija ir Japonija – bus Azijoje. Kita Azijos pusė – sudaryta iš skurdo, netolygaus vystymosi, ekologinės degradacijos, paplitusio atotrūkio tarp kaimo ir miesto, demografinių problemų ir problemų bankų sistemoje. Paveikslą papildo bei kartu komplikuoja saugumo grėsmės.

Pokyčiai Azijoje nėra vien tik ekonominiai, bet kartu kuria naujas politines realijas, kurios negali būti ignoruojamos. Azijos valstybių kariniai biudžetai auga ir jos tampa konkurentėmis regione.

Vokietijos ir kitų Europos valstybių politikai privalo aiškiai apsispręsti, ką Europa gali pasiūlyti Azijai, ir tuo pačiu savo siūlymus teikti per ES/ASEAN ir ES/Kinijos viršūnių susitikimus. Europos politinio ir socialinio modelio „minkštoji galia“ yra gerai žinoma. Europa turi tai, ką norėtų pasiekti/turėti dauguma Azijos valstybių.

Bet kokia strateginė partnerystė tarp Europos ir Azijos valstybių privalo skatinti globalinius ekonominius įsipareigojimus, pagrįstus bendradarbiavimu ir skaidrumu. Be to, Europa ir Azija turi bendrai prisiimti atsakomybę už globalias problemas ir iššūkius. Aplinkosauga, klimato pokyčiai ir energetikos klausimai rūpi visiems.

Europos integracijos istorija rodo, kad regioninis bendradarbiavimas, kuris kartu ima ir duoda, bendrų tikslų siekimas ir netgi suvereniteto perdavimas tam tikrose srityse yra geriausias būdas nuimti įtampą ir pasiekti taikų problemos sprendimą. Tam tikri Europos integracijos elementai gali būti relevantiški Azijos regioniniam bendradarbiavimui.

Azijos prekyba ir prekių srautai yra susijungę. ASEAN valstybės-narės apie 50 proc. savo prekybos vykdo Azijoje. Ekonominiai santykiai tarp pagrindinių veikėjų, tokių kaip Kinija ir Japonija, yra labai artimi, apimantys ne tik augančius tarpusavio prekybos mastus, bet ir tiesiogines investicijas bei regioninius gamybos tinklus.

Ekonominiai ryšiai nukloja kelią link draugiškų politinių santykių ir artimesnių politinių ryšių. ASEAN skatina Azijos valstybių bendradarbiavimą ir tokiose srityse kaip saugumas. ASEAN narės kartu siekia spręsti tokius globalinius klausimus kaip saugumas, energetika ir klimato pokyčiai, kas gali būti pirmas žingsnis, kuriant politinę bendradarbiavimo architektūrą.

ES ir ASEAN kontaktai tapo artimesni šiais metais. Užsienio reikalų ministrų susitikimo metu gimė Nurembergo deklaracija, kurioje įtvirtinta struktūra artimesnei ES-ASEAN partnerystei.

Tokių klausimų, kaip Mianmaro ateitis, atžvilgiu ASEAN turi aiškiai nustatyti savo poziciją. Tuo pačiu Europa privalo rimtai vertinti Azijos valstybių požiūrį į globalinę sistemą. Nauji Azijos žaidėjai privalo atsižvelgti į pažangą, kurią pasiekė per penkiasdešimt metų.

Anot Franko Valterio Šteinmejerio, nėra jokių neišvengiamų prieštaravimų tarp europietiškų vertybių ir to, kas vadinama Azijos vertybėmis. Abipusiškai turi būti praturtintos Europos-Azijos tradicijos, kurios tarnautų kaip dialogo pagrindas. Nereikia retorikos, bet yra reikalingos pastangos, ieškant praktinių ir į ateitį orientuotų esminių regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo problemų sprendimų.

Pagal http://www.project-syndicate.org/ parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras