Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Žiniasklaidos parodija: propagandinio fronto pėstininkai (2)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 12 07

Dabartinė trisdešimtmečių karta, kuriai priskiriu ir save, kartais su lengva ironija prisimena sovietmetį, kuris mus pasiekia ir įvairių interneto tekstų, nuotraukų bei absurdų pavidalu. Mes dar prisimename spaliukų ir pionierių laikus, eiles parduotuvėse, sovietinius automobilius ir t. t. Atsimename, be abejo, ir to meto spaudą bei televiziją, kuri, turint gerą anteną, gaudančią ir metrines, ir decimetrines bangas, galėjo pasiūlyti net tris kanalus.

Šiandien, jei turime galimybę žiūrėti, rusiškų televizijos kanalų skaičius, be abejo, yra gerokai didesnis. Tačiau nesenai vykusių Dūmos rinkimų kampanijos nušvietimas ir ypač rinkimų dienos reportažai privedė prie vienos minties: o koks skirtumas, ar ankstesni du sovietinės centrinės televizijos kanalai, ar dabartinė gausybė neva laisvų rusiškų programų, kurios savo saldžiu įteiklumu Vladimirui Putinui sėkmingai lenkia vis dar nepamirštą sovietinių televizijos diktorių patosą.

Tiesa, vienas skirtumas yra. Sovietiniais laikais iš TV ekranų valdančiojo režimo atžvilgiu sklisdavo pagarbi baimė, o ir pati žiniasklaidos struktūra net nebandė sudaryti įspūdžio, kad gali egzistuoti alternatyvos. O dabartinė Rusijos žurnalistika, persmelkta iš esmės banalaus pataikavimo antidemokratiniam režimui, drauge veidmainiškai pateikia save tarsi įvairių alternatyvų visumą, iš kurios paprastas vartotojas, t. y. žiūrovas arba skaitytojas, gali rinktis produktą pagal savo pažiūras.

Žinoma, gal ir gali, jei kokiam nors piliečiui, tyliai nepritariančiam V. Putino sistemai, patinka TV ekrane matyti bananais talžomą ir sulaikomą Garį Kasparovą bei girdėti įvairių „epitetų“ kupinas tiradas, skirtas opozicijai.

O juk tokia režimą palaikanti žurnalistika Rusijoje atsirado anaiptol ne Dūmos rinkimų išvakarėse. Tai prasidėjo tuomet, kai po V. Putino „išbuožinimo“ vėzdu pakliuvo Vladimiras Gusinskis, priverstas savo kapitalo valdomą NTV kanalą perleisti „Gazprom“. Rimtas signalas buvo ir bandymas sprogdinti žurnalistę Jeleną Tregubovą, kai pasirodė jos „Kremliaus digerio pasakėlės“. Na ir, žinoma, garsiausiu Kremliaus požiūrio į laisvą žiniasklaidą simboliu tapo Anos Politkovskajos nužudymas, kuris dabar jau „sėkmingai“ atskleistas.

Bet grįžkime prie „Vieningosios Rusijos“ pirmavimo Dūmos rinkimuose „intrigos“ ir džiaugsmo dėl V. Putino vedamos partijos pergalės. Galima tik įsivaizduoti, kaip save myli ir savo valdžią brangina dabartinė Kremliaus viršūnėlė, jų bendražygiai bei rėmėjai, kad gali skirti tokias didžiules lėšas išlaikyti žiniasklaidos aparatui, naujausiomis technologijomis, iš gražiausių studijų ir t. t. nušviečiančiam dalykus, kurie ir taip būtų įvykę.

Žinoma, daugeliui žurnalistų, nepanašių į J. Tregubovą ar A. Politkovskają, režimo vardu galima padėkoti už ilgą ir nuoseklų triūsą perduodant „Putino – nepakeičiamo lyderio“ įvaizdį masėms. Tačiau juk tai buvo daromą tų žmonių, kurie dirba Kremliaus ar jo kontroliuojamų įmonių valdomuose laikraščiuose ir televizijose. Ko gero, nemaža dalis tų žmonių taip pat prisimena sovietmetį, todėl ir taikyti analogiškus darbo metodus jiems neturėjo būti labai sunku. Reikėjo tik atsižvelgti į dabartinės Rusijos specifiką ir režimo rūstumą atskiesti Maskvos aukštuomenės grietinėle, o tai labai nesunku padaryti tuometines juodas volgas pakeičiant šiandieniniais juodais 500-ojo ar 600-ojo modelio mersedesais.

Viso to atspindys naujajame Rusijos parlamente – tik keturios į jį patekusios partijos, iš jų liberalai demokratai su Vladimiru Žirinovskiu priešakyje sudaro tarsi šovinistinį „Vieningosios Rusijos“ sparną, komunistai – gerokai nusilpę, o „Teisingoji Rusija“ yra tarsi mažesnis „Vieningosios Rusijos“ klonas. O juk niekas pernelyg garsiai neprotestavo ir net neakcentavo, kad pamatas dabartinei Rusijos Dūmai buvo padėtas tuomet, kai V. Putinas pakeitė rinkimų į ją sistemą, eliminuodamas atskirų politikų galimybes patekti į parlamentą per vienmandates apygardas.

Žinoma, Rusijos žurnalistams tai buvo dar vienas „teisingas prezidento sprendimas“. Tačiau ir Vakarų žiniasklaida nepuolė skambinti pavojaus varpais. Panašiai kaip ir NTV ar J. Tregubovos atvejais.

Viso to rezultatas – dabartinė Rusijos žurnalistika iš informacinio fronto karių, užtikrinančių visuomenės teisę rinktis įvairias žinias, pavirto paprastais propagandinio Kremliaus fronto pėstininkais, besivaržančiais dėl gražesnių ditirambų V. Putinui, vaidinančiais TV žvaigždes ir nusispjaunančiais ant tikrųjų žurnalisto pareigų.

Be abejo, mes galime pasidžiaugti, kad gyvename tik šalia tokios šalies ir jos žiniasklaidos problemos mūsų nejaudina. Tačiau taip pagalvoję pabandykite prisiminti, kokį serialą žiūrėjote vakar vakare.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras