Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Nepaisant kritikos, V. Putinas mėgaujasi pergale

2007 12 08

Pirmadienį (gruodžio 3 d.) Vladimiras Putinas pareiškė, jog jo partijos įspūdinga pergalė parlamento rinkimuose buvo „pasitikėjimo ženklas“. Tuo tarpu Europos stebėtojai bei šalies opozicija aštriai kritikavo rinkimus kaip nesąžiningus ir nelaisvus.

V. Putino partija „Vieninga Rusija“ gavo 64,1 proc. balsų, t. y. 315 iš 450 vietų Dūmoje, kur pakaktų balsų pakeisti šalies konstituciją. Antra, labai nutolusi nuo nugalėjusios, buvo Komunistų partija – 11,6 proc. balsų (57 vietos parlamente).

V. Putinas teigė, jog rinkimai parodė, kad valstybė yra subrendusi kaip demokratija. Jis pažymėjo, kad keturios partijos bendrai surinko 90 proc. rinkėjų balsų. Rusijos prezidentas taip pat pridūrė, jog šalies piliečiai daugiau niekada neleis šaliai pasukti destruktyviu keliu, kaip tai įvyko keliose postsovietinės erdvės valstybėse.

Tikimasi, jog parlamento rinkimų kampanijos pabaiga paskatins diskusijas Rusijoje apie tai, kas bus kitas šalies prezidentas. „Vieninga Rusija“ per dvi savaites yra numačiusi susirinkimą, kurio metu V. Putinas turėtų įvardinti kandidatą prezidento rinkimams, kurie vyks kovo mėnesį. Visgi pergalė parlamento rinkimuose atnaujino spekuliacijas apie tai, jog V. Putinas gali kreiptis į parlamentą dėl konstitucijos pataisų. Kol kas tolimesni dabartinio šalies prezidento planai išlieka paslaptimi.

Europos stebėtojų akimis, rinkimų metu buvo „aiškiai piktnaudžiaujama galia ir pažeisti tarptautiniai įsipareigojimai bei standartai“. Balsavimas vyko atmosferoje, kurioje buvo ribojama politinė konkurencija ir piktnaudžiaujama administraciniais ištekliais, o žiniasklaida buvo aiškiai palanki valdančiajai partijai.

Lucas Van den Brandė, parlamentinės asamblėjos stebėjimo misijos atstovas, teigė, jog V. Putinas pasinaudojo savo padėtimi, jog padėtų „Vieningai Rusijai“ laimėti rinkimus. Tai pat jis išreiškė susirūpinimą dėl demokratijos evoliucijos Rusijoje.

Centrinės rinkimų komisijos narys Igoris Borisovas pro ausis atmetė tarptautinių stebėtojų išvadas. Jis teigė, jog tai – politinis nurodymas. Tuo tarpu Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas teigė, jog rinkimai buvo tokie nešvarūs ir pažeidimai buvo tokie piktinantys, jog tik aklas arba kurčias galėjo šių nematyti ar negirdėti.

Vienas iš liberaldemokratų partijos lyderių Andrejus Lugovojus tikisi gauti vietą parlamente. Šis buvęs KGB pareigūnas yra kaltinamas Didžiojoje Britanijoje nunuodijęs radioaktyviuoju poloniu Aleksandrą Litvinenką. Didžioji Britanija yra paprašiusi jo ekstradicijos. Jam tapus parlamento nariu, jis gautų imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo Rusijoje.

Pagal 2007 m. gruodžio 4 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras