Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Trečiasis pasaulinis – tai klimato karas (4)

2007 12 15

Jungtinių Tautų paskelbtame pranešime ekspertai įvertino konfliktų, kuriuos gali sukelti klimato pokyčiai, pavojingumą. Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ apžvelgė didžiausią nerimą keliančius scenarijus.

Nuosaikaus klimato zonas niokoja sausra, ledynai virsta žaliuojančiomis oazėmis, o ciklonai ir musonai siautėja su dar nematyta jėga. O visa tai, pasak dienraščio, didina karų grėsmę. Prieš kelias dienas paskelbtame 250 puslapių pranešime Jungtinių Tautų pakviesti ekspertai bando įsivaizduoti, kaip tokie klimato pokyčiai veiks pasaulio geopolitiką artimiausiais dešimtmečiais.

Sugriauta Viduržemio pusiausvyra

Ekspertų teigimu iki 2025 m. gali pašlyti palei Nilą esančių valstybių santykiai. Iškils grėsmė šio regiono vandens ištekliams, kurių vertė dėl stiprėjančių sausrų kasdien didėja. Nasero ežeras Egiptą aprūpina gyvybiškais vandens ištekliais, tačiau įtampa šiame regione kelia konflikto, galinčio virsti atviru karu, pavojų, rašo „Le Figaro“. Klimato karai gali apimti visą Viduržemio jūros baseiną. Šiaurės Afrikoje gali prasidėti vietiniai konfliktai, o Pietų Europos greičiausiai laukia kitokio pobūdžio prievarta. Ji kils nuo įtampos, susidariusios dėl didėjančio imigrantų iš pietų srauto. Ekspertai nurodo tokios prievartos pavyzdį – tai 2005 m. Prancūzijos priemiesčiuose kilę neramumai.

Štai koks būtų pats blogiausias scenarijus: Sachelis traukia į Magribą, kuris savo ruožtu traukia į Europą. Europos valstybės prisijungia prie projekto „Europos tvirtovė“. Magribo šalims mokami didžiuliai pinigai, kad jos sulaikytų imigrantų srautus. Dėl to milijonai „klimato bėglių“ atsiduria stovyklose Sacharoje.

Kova dėl Šiaurės ašigalio

Atkaklios Rusijos, Danijos, Kanados ir kitų valstybių pretenzijos į Šiaurės ašigalio regioną verčia baimintis tarpusavio santykių paaštrėjimo. Vienintelė viltis, pasak ekspertų – tai, kad į šio regiono turtus pretenduoja politiškai ir ekonomiškai stabilios šalys. Pranešimo autorių manymu, nedidelis gyventojų tankumas padės išvengti su jų gausėjimu susijusių problemų. Tačiau artimiausių regionų gyventojai – apie 4 mln. žmonių – nukentės dėl ledų ir ledynų tirpimo.

Nuolatinis karas Afrikoje

Sacheliui skirti klimato modeliai išsiskiria neapibrėžtumu, teigia dienraštis. Ekspertai laikosi pesimistinės versijos: sausra, badas, pilietinis karas vis stiprės, o silpna valdžia prisidės prie nelaimių masto didėjimo. Regiono šalys gali pradėti ginčytis dėl prieigos prie pakrantės rajonų ir uostų. Pietinėje regiono dalyje klimato pokyčiai gali sukelti vidinės migracijos bangą. Žmonės plūs iš kaimų į miestus. Pasak „Le Figaro“, čia labiausiai baimintis reikėtų ne didelių ginkluotų konfliktų, o itin stiprios socialinės ir etninės įtampos.

Blogiausias variantas: po paskutiniojo „žaliosios revoliucijos“ bandymo 2020 m. pietinė Afrikos dalis paskęsta anarchijoje. Elitas bėga į zonas, kurias dar kontroliuoja kariuomenė. Likusi regiono dalis virsta karo teatru.

Pietų Azijos aruodas – pavojuje

Gyventojų perpildytai Gango deltai gresia vandens lygio kilimas ir ciklonai. Žmonės gali būti priversti migruoti į palankesnio klimato vietas. Tačiau Gango delta – tai viso regiono aruodas. Indijai kils pavojus iš dviejų pusių – sausrų nualinto Pakistano ir užtvindyto Bangladešo. Šie faktoriai tik sustiprins religinę įtampą regione.

Pats blogiausias scenarijus: įtampą tarp Indijos ir Bangladešo dar labiau sustiprins migrantų srautas.Indija apkaltins kaimyninę šalį nesiimant būtinų priemonių ir pradės „humanitarinį įsiveržimą“ su visais karinės intervencijos bruožais.

Audringa Kinijos urbanizacija

Šis procesas jau prasidėjęs, tačiau besikeičiančio klimato poveikis jam gali dar labiau sustiprėti, rašo „Le Figaro“. Klimatologai spėja, kad šiauriniai Kinijos rajonai vis sparčiau virs dykumomis ir ištuštės, o pietinius niokos nuolatiniai potvyniai ir nuošliaužos. Tai reiškia, kad valstiečių migracija į miestus taps dar veržlesnė. „Kinijos valdžia pateks tarp dviejų girnų – klimato iššūkių ir politinės bei ekonominės liberalizacijos“, - teigia ekspertai.

Blogiausias variantas: 2025-ieji, Kinijos pakrantės nusiaubtos taifūnų ir potvynių. Milijonai pabėgėlių traukia į šalies pietus, o kariuomenė bando sustabdyti jų srautą naudodama jėgą.

Karibai – ciklonų centre

Nė viena šio regiono valstybė, išskyrus JAV ir Kubą, kol kas neturi kompleksinių priemonių, kaip apsisaugoti nuo aktyvėjančių tropinių uraganų, kurie be kita ko kelia pavojų ir naftos pramonei. Galimos pasekmės: didėjantis migrantų į JAV srautas. Jungtinės Valstijos uždarys pietinę sieną. Tie, kam nepavyks pro ją prasibrauti, kaupsis miestuose, kuriems gresia smurto protrūkis.

Blogiausias variantas: 6-os kategorijos uraganas sugriauna Hiustoną ir jo naftos gavybos pramonę. JAV bando sulaikyti kainų kilimą pardavinėdama naftos atsargas, tačiau kai kurios valstybės bando tuo pasinaudoti ir užsuka naftotiekių čiaupus. Vanagai Vašingtone iškart pasiraitoja rankoves...

Pasmerktas Amazonės baseinas

Andų šalys susidurs su geriamojo vandens trūkumu, o šią problemą dar labiau apsunkins politinis nestabilumas. Jis pakirs bet kokį ilgalaikį planavimą. Amazonės upės perspektyvos niūrios: biologinė jos įvairovė, regis, pasmerkta. Braziliją ištiks žemės ūkio krizė, kuri gali peraugti į karą dėl ariamos žemės plotų, rašo „Le Figaro“.

http://www.balsas.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras