Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar turi teisę albanai atsiskirti nuo serbų? (6)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 12 26

Trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba uždarame posėdyje pradėjo svarstyti klausimą dėl Kosovo statuso. Po 4 mėnesių tiesioginių Belgrado ir Prištinos derybų pateiktas tarpininkų trejeto pranešimas, kuris suskaldė Saugumo Tarybą. Problema iš tiesų unikali, nes tai pirmas atvejis po Antrojo pasaulinio karo, kai valstybės sienas bandoma keisti be abipusio pritarimo.

Kitas reikalas, ar tokio pritarimo kada nors sulauksime? Kosovas referendumu patvirtino, kad vienintelis klausimas – kada provincijos albanai priims nepriklausomybės deklaraciją. Kol kas to neįvyko, nors buvo prognozuojama, kad kritinė diena – gruodžio 10-oji, kai Saugumo Tarybai buvo pateiktas Martti Ahtisaari grupės pranešimas apie Kosovo ir Serbijos derybas. Gruodžio 14 d. įvyko ES šalių vadovų susitikimas, bet ir jie negalėjo priimti bendro sprendimo, nes „Bendrija nepasirengusi pripažinti Kosovo nepriklausomybės“. Lyderiai tik nusprendė pakeisti Jungtinių Tautų taikdarius savo misija ir pasiųsti į Kosovą 1400 policininkų ir 400 teisininkų.

Serbija tam irgi prieštarauja, teigdama, kad ES neturi Saugumo Tarybos leidimo. Belgradas apskritai nesutinka su vienašališku Kosovo nepriklausomybės paskelbimu ir grasina tam užkirsiąs kelią jėga. Briuselis sumanė pasiūlyti jam meduolį – Serbija ir Kosovas bus be eilės priimti į ES, jeigu pritars Prištinos apsisprendimui. Bet serbų politiniai saldumynai nesuviliojo. Jie ir toliau nusileidžia tik tiek, kad siūlo Kosovo kraštui plačią autonomiją ir net visišką ekonominę provincijos laisvę.

Belgradas drąsus, nes už jo nugaros stovi patyrusi suflerė – Rusija. Ji grasina vetuosianti bet kokį Saugumo Tarybos sprendimą, kuriam nepritaria Serbija. Maskva pataria Belgradui be kovos nepaleisti Kosovo, nes tuomet kilsiąs naujas pilietinis karas ir bus sukurtas precedentas tolesniam Europos susiskaldymui. Vašingtonas ir Briuselis taip pat prognozuoja neramumus Balkanuose, bet tik tuo Rusijos siūlomu atveju, jei bevaisės derybos bus tęsiamos.

ES, tarsi ramindama derybų oponentus, griežtai pataria „kosovarams“ neforsuoti nepriklausomybės deklaracijos, o palaukti bent jau sausio 20 d. įvyksiančių Serbijos prezidento rinkimų. Žinoma, jie nieko nepakeis, nes serbų rinkėjai ir šiaip įsitikinę, kad jų vadovai siekia išlaikyti vientisą teritorinį darinį. Nemalonų Prištinos sprendimą stengiasi atidėti ir Briuselis, kuris dėl Kosovo apsispręs tik kitų metų vasarą.

Aplink Kosovo problemą sklando ir daug spekuliacijų. Viena jų štai kokia: jeigu atsiskirs Kosovas, esą tokiu keliu patrauks ir kai kurios kitos Europos teritorijos, pirmiausiai – Abchazija, Pietų Osetija ir Padniestrė. Tiesa, jos norėtų prisijungti prie Rusijos. Suprantama, kad šią gąsdinančią versiją daugiausiai skelbia Maskva.

Žinoma Rusijos kitamintė ir Kremliaus nemėgstama Valerija Novodvorskaja apie tai svarsto, perfrazuodama žinomą patarlę: boba iš ratų – ratams lengviau. Kadaise tiek Miloševičius, tiek Stalinas savo imperijas lipdė bizūno principu. Į savo vežėčias sugrūdę įvairias tautas, šie diktatoriai jas ilgai laikė surakintas grandinėmis, tačiau, kai jos ėmė trupėti, kilo pavojus, kad tautos iš šių imperinių vežėčių tiesiog iškris. Tai pabandė čečėnai, kuriuos dar 1819 m. caras Aleksandras prievarta per Kaukazo karą susodino į tą vergų vežimą. Gruzijos tautų likimas panašus, aiškina Kremliaus kritikė: tai Maskva jas sukiršino, kariaudama už savo pozicijas Kaukaze ir taip skaldydama Gruziją. Todėl Kosovas – tai pirmiausia apsisprendimo klausimas, o trys posovietinės teritorijos – slaviškojo anšliuso palikimas. Štai kodėl tarp šių darinių turime nubrėžti aiškią skiriamąją liniją ir nepainioti jų statuso taip, kaip kam patinka, teigia buvusi disidentė.

Svarstant žmoniškai, gal tiksliau – gyvenimiškai, Kosovo albanai taip pat turi teisę į atsiskyrimą, kaip neseniai tyliai iš po Serbijos sparno išsprūdo Juodkalnija ar Makedonija. Tik ši procedūra turi vykti tvarkingai, neskubant ir, be abejo, išsilaisvinant nuo visokių imperinių spekuliacijų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras