Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Slovėnijos pirmininkavimas - likimo ironija (1)

2008 01 05

Nykštukinę Slovėniją užgriuvo milžiniška atsakomybė. Iš Portugalijos perėmusi Europos Sąjungos vadeles, šalis paveldėjo ir krūvą neišspręstų problemų, kurių didžiausia - Kosovo likimas.

Šių metų sausio 1-ąją 2 milijonus gyventojų turinti Slovėnija pradėjo pirmininkauti ES. Tokiai mažai valstybei pirmininkavimas ES yra didelė paskata ir prestižas, juo labiau kad iki šiol to nedarė nė viena iš 12 ES naujokių. Slovėnijai teks spręsti ir vieną didžiausių ES užsienio politikos iššūkių - Kosovo statuso klausimą.

Dvelkia ironija

Anot vieno garsiausių slovėnų politologų Ervino Hladniko Milharčičiaus, naujas Slovėnijos vaidmuo dvelkia ironija. Analitikas teigia, kad prieš 16 metų atsiskyrusi nuo Jugoslavijos Slovėnija „nenorėjo turėti nieko bendra su Balkanais, o dabar šaliai teks spręsti ne tiek globalius, kiek su Balkanais susijusius klausimus“. Maža to, tai daryti reikės kaip galima greičiau: sausio 20-ąją ir vasario 3 dieną Serbijoje numatyti prezidento rinkimai, o Kosovas jau vasarį ruošiasi skelbti nepriklausomybę nuo Serbijos.

Vakarų politologų manymu, Slovėnija turi išskirtinę galimybę pakeisti padėtį. Mat Serbija, Kosovas ir Slovėnija kadaise įėjo į Jugoslavijos sudėtį, todėl ES pirmininkaujanti šalis galės sėkmingai panaudoti senus „šeimos“ ryšius Kosovo problemai spręsti.

Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Rupelis teigia, kad valstybei teks ne tik tarpininkauti tarp Kosovo ir Rusijos remiamos Serbijos, bet ir išlaikyti bendrą ES poziciją Kosovo klausimu. Kaip žinoma, ES šalys iki šiol negali rasti bendros nuomonės. Padėtį sunkina ir tai, jog prieš kurį laiką Serbijos parlamentas balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje grasinama sustabdyti Serbijos integravimąsi į ES ir nutraukti diplomatinius santykius su Vakarų valstybėmis, jei šios pripažintų Kosovo nepriklausomybę.

Kitos kliūtys

Slovėnija neišvengs ir globalių klausimų. Sausio 12 dieną Europos Komisija turėtų paskelbti, kaip kiekviena ES šalis gali prisidėti prie bendro ES tikslo iki 2020 metų kuo daugiau sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Tai gan prieštaringas uždavinys, nes kiekviena ES narė siekia, kad jai būtų taikomi kuo mažesni apribojimai. Taigi Slovėnijai teks suderinti visų ES šalių nuomones dėl išmetamųjų dujų kiekio.

O kur dar Turkijos narystės ES klausimas. Slovėnijos pareigūnai kalba apie naujas derybas dėl Turkijos narystės ES, nors ir suvokia, kad lengva nebus, ypač jei Paryžius ir Berlynas nepakeis savo pozicijos.

Slovėnija bus atsakinga ir už ES Lisabonos sutarties ratifikavimą. Negana to, mažai šaliai teks atsakyti į kai kuriuos klausimus dėl galios pasiskirstymo Europos Sąjungoje. Nykštukinė respublika turės prižiūrėti ir Šengeno zonos plėtrą, nes jau nuo kovo ES oro uostuose turėtų įsigalioti naujos taisyklės.

„Nepuolimo paktas“

Slovėnija itin kruopščiai ruošėsi pirmininkauti ES. Šalis padidino atstovų Briuselyje skaičių nuo 50 iki 166, o vyriausybė ir opozicija pasirašė savotišką „nepuolimo paktą“, pagal kurį politiniai nesutarimai šalyje niekaip neturėtų blaškyti ES pareigūnų dėmesio.

Slovėnijos politikai nori, kad jų šalies vadovavimas būtų toks pat sėkmingas, kaip ir 2004-ųjų Airijos pirmininkavimas ES. D.Rupelio manymu, Slovėnijos mažumas gali virsti privalumu: „Daugelis mums sako, kad mažos valstybės į pirmininkavimą žiūri rimčiau nei didelės. Štai kodėl jas lydi sėkmė.“

D.Rupelis primena, kad nepriklausoma Slovėnija pasiekė išties įspūdingų laimėjimų. 2004-aisiais šalis įstojo į ES ir NATO, 2006 metais Slovėnijoje įvestas euras, o 2007 metų gruodžio 21 dieną ji prisijungė prie Šengeno erdvės.

Prie Slovėnijos pirmininkavimo prisideda ir šalies vyskupai. Jie sukūrė savotišką pirmininkavimo ES maldelę, kurioje prašė Mergelės Marijos „įkvėpti mūsų politikus... kad jie priimtų išmintingus ir sąžiningus sprendimus bei rūpintųsi visų mūsų gerove“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras