Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Nestabilumas Pakistane – paslauga Talibanui Afganistane (2)

Arūnas Spraunius
2008 01 08

Be abejo, taip manyti esama pagrindo, juolab kad nestabilumas Pakistane naudingas ne vien Talibanui, bet ir „Al Qaedai“. Opozicijos lyderės Benazir Bhutto nužudymas prieš pat Naujuosius šiame kontekste įgyja simbolinę reikšmę. Gruodžio 27-ąją rinkimų kampanijos mitinge Ravalpindžio mieste B. Bhutto kalbėjo tūkstančiams savo šalininkų, taigi žuvo ne tik ji. Politikė šį mitingą planavo iš anksčiau, nors šalies prezidentas Pervezas Musharrafas ragino opozicijos lyderę saugumo sumetimais jį atidėti.

Liepos pabaigoje Pakistano laikraščiai informavo apie sensacingą tuo metu emigracijoje gyvenusios B. Bhutto ir Pakistano prezidento P. Musharrafo susitikimą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tuometines derybas Pakistano transporto ministras šeichas Raidas Achmedas pavadino sėkmingomis. Tai buvo pirmas emigruoti priverstos politikės susitikimas su dabartiniu šalies vadovu. Tada spėliota, kad sudarytas sandėris, pagal kurį B. Bhutto būtų panaikinti kaltinimai korupcija, o ji sutiktų su dar viena P. Musharrafo prezidentavimo kadencija ir gautų ministrės pirmininkės pareigas. Toks konsensusas tarsi ir turėjo išsaugoti šalyje demokratiją ir panaikinti islamo revoliucijos grėsmę.

Dabar svarbiausias klausimas – kaip vyks anksčiau sausio 8-ąją planuoti Pakistano parlamento rinkimai (informacinės agentūros pranešė, kad jie kelioms savaitėms atidėti). Buvęs Pakistano ministras pirmininkas ir B. Bhutto varžovas Nawazas Sharifas pareiškė boikotuosiantis parlamento rinkimus ir paragino šalies prezidentą atsistatydinti. Pasak N. Sharifo, buvusios premjerės žūtis – visos tautos tragedija. Jo teigimu, ant plauko pakibo ne tik politinių partijų, bet ir viso Pakistano ateitis.

Kad jai Pakistane bus pavojinga, buvusi šalies premjerė ir pati gerai žinojo. Ispanų dienraštyje „El Pais“ gruodžio 27-ąją publikuotame interviu iškalbinga antrašte „Esu kitas Osamos ben Ladeno taikinys“ politikė kalba apie tai, jog O. ben Ladenas pirmą kartą pasiuntė teroristus prieš ją dar 1989-aisiais ir išleido 10 milijonų dolerių, kad 1996 metais būtų suorganizuotas nepasitikėjimo ja pareiškimas. B. Bhutto vis pabrėždavo, kad islamo fundamentalistai iš visų jėgų priešinasi Pakistano demokratizavimui ir modernizacijai ir šia prasme laiko ją prieše kone numeris vienas. Be to, Islamabado saugumo tarnybose ir tarp Pakistano kariškių yra daug palaikančių Talibaną. Aišku, įtakos turėjo ir aplinkybė, kad nemažai daliai labai jau tradicinių islamo pažiūrų besilaikančios Pakistano visuomenės moteris šalies lyderė visada buvo ir tebėra sunkiai suvokiamas faktas. Tiesa, tai netrukdė jai net porą kartų laimėti rinkimus, bet, kita vertus, tai tik savaip patvirtina, kad Pakistanas yra prieštaravimų draskoma valstybė.

Spalį B. Bhutto grįžo į tėvynę, kad galėtų dalyvauti sausio pradžioje vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Praėjus tik kelioms valandoms po to, kai spalio 18-ąją po aštuonerių metų grįžo iš tremties, ji tapo teroro akto taikiniu. Tada žuvo mažiausiai 140 žmonių ir 250 buvo sužeista. Pati B. Bhutto nenukentėjo. Italų dienraštis „La Republica“ jau po politikės nužudymo išspausdino jos pačios tekstą, pavadintą „Man žinomi vardai tų, kurie mane nužudys“. Ji pati tuos žmones ir įvardijo – tai Vaziristane talibams vadovaujantis afganas Baitulas Masudas ir arabas, vadinamojo judėjimo „Raudonoji mečetė“ aktyvistas Hamza ben Ladenas. B. Bhutto buvo nusiteikusi kovoti su islamo ekstremistais, įsitvirtinusiais pasienio su Afganistanu teritorijoje. „Aš esu simbolis to, ko labiausiai bijo vadinamieji džihadistai, Talibanas ir „Al Qaeda“, – rašė ji savo autobiografijoje. – Aš esu politinė vadovė, kuri kovoja už tai, kad Pakistaną pasiektų naujovės, komunikacija, švietimas ir technika.“ B. Bhutto turėjo puikų išsilavinimą, jos tėvas Zulfikaras Ali Bhutto, prezidentas ir ministras pirmininkas, vyriausiąją dukterį išsiuntė į Oksfordą ir Harvardą studijuoti politikos ir valdymo. 1988-aisiais B. Bhutto atvedė į pergalę Pakistano liaudies partiją (PPP). Tačiau po 20 mėnesių pirmoji jos vyriausybė buvo atstatydinta. 1993 metais B. Bhutto vėl buvo išrinkta premjere, bet ją nuolat lydėjo likimo smūgiai: 1996-aisiais Karačyje buvo nušautas jos brolis Murtaza, jauniausias jos brolis Shahnawazas mįslingomis aplinkybėmis mirė Prancūzijoje dar anksčiau. Netrukus po to prezidentas atstatydino ir antrąją B. Bhutto vyriausybę, apkaltinęs ją prastu ūkininkavimu. 1996 metais B. Bhutto valdžią užleido savo priešininkui N. Sharifui, buvo  forsuojamas tyrimas dėl korupcijos, ir B. Bhutto išvyko iš Pakistano.

Pasak apžvalgininkų, dabartinėje situacijoje Pakistaną į aklavietę bloškia tai, kad valstybėje nėra politinio lyderio, galinčio suvienyti prieštaravimų draskomą šalį. Pakistano opozicija net perspėja, kad B. Bhutto nužudymas gali įklampinti šią branduolinę valstybę į pilietinį karą. Gali vėl tekti grąžinti rudenį buvusią įvestą nepaprastąją padėtį. Pasaulio spaudoje spėjama, jog labiausiai tikėtina, kad už B. Bhutto nužudymą atsakingi vadinamosiose genčių žemėse netoli sienos su Afganistanu įsitvirtinę sukilėliai. Jų tikslas – sustiprinti nepasitikėjimą P. Musharrafu ir kurstyti pilietinius neramumus.

Netrukus po pasikėsinimo dienraštis „The Asia Times“ paskelbė, jog su jais susisiekė Mustafa Abu al-Yazidas, „Al Qaedos“ operacijų Afganistane vadovas ir šios teroristų organizacijos atstovas spaudai, ir pranešė, kad „Al Qaeda“ prisiimanti atsakomybę už B. Bhutto nužudymą. Tiesa, vėliau agentūra „Reuters“ informavo, kad grupuotė pareiškė esanti nesusijusi su B. Bhutto nužudymu. Jos atstovas Maulvis Omaras esą pasakęs, jog „Al Qaeda“ nepuola moterų.

Pakistano ir Afganistano pasienyje įsitvirtinusios grupuotės beveik visada buvo kaltinamos už ankstesnius pasikėsinimus ir į B. Bhutto, ir į dabartinį prezidentą P. Musharrafą. B. Bhutto mirtis sukrėtė Afganistano vadovus, kurie tikėjosi jai laimėjus rinkimus sudaryti su Pakistanu aljansą kovai su ekstremizmu. Likus kelioms valandoms iki B. Bhutto nužudymo, Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus, lankydamasis Pakistane su oficialiu vizitu, buvo susitikęs su ja. Kabulas tikėjosi, kad B. Bhutto turės įtakos nuosaikiesiems Pakistano musulmonams. Afganistano ir Pakistano prezidentai susitikę tada pareiškė apie tarpusavio supratimą ir pasirengimą bendradarbiauti visose srityse. Ypač pabrėžta abiejų šalių specialiųjų tarnybų bendradarbiavimo reikšmė kovojant su Afganistano ir Pakistano pasienyje veikiančiomis grupuotėmis. Vis dėlto, pasak Vidurio Azijos interneto dienraščio „Fergana“, Pakistano ir Afganistano santykiai paskutiniuoju metu buvo atvėsę – pirmiausia dėl to, kad Kabulas nuolat kaltino Islamabadą nepakankamomis pastangomis kovojant su talibais savo genčių žemėse. Be abejo, Pakistanas šiuos kaltinimus neigė.

B. Bhutto žmogžudystę Londono „Financial Times“ pavadino katastrofa šaliai, kuri jau neatsargiai žaidžia su valstybės žlugimo grėsme. „Smurtinė mirtis pramušė spragą nacionalinėje politikoje ir davė papildomą bloga lemiantį postūmį dezintegracijai šalies, kuri jau pradėjo byrėti po dešimtmečius trukusio nesėkmingo pilietinio ir karinio valdymo“, – sakoma laikraščio redakciniame straipsnyje. Pasak Italijos „Corriere della Sera", Pakistanas tampa tikra uždelsto veikimo bomba, o  Jordanijos laikraščio „Al-Dustur“ nuomone, B. Bhutto nužudymas – siaubingas aktas, skinantis kelią pilietiniam karui. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris interviu žurnale „Bild am Sonntag“ išreiškė susirūpinimą, kad branduoliniai ginklai gali pakliūti į blogas rankas, jei dėl B. Bhutto žūties padėtis pablogėtų.

Šių metų vasarą Talibano kovotojų surengti įkaitų grobimai lyg ir vertė daryti išvadą, kad islamistai siekia perimti iniciatyvą su Pakistanu besiribojančiose rytinėse Afganistano provincijose. Po Talibano sutriuškinimo 2001 m. iki 2004 m. šioje šalyje buvo palyginti ramu, bet tų metų spalį buvo pagrobti trys Jungtinių Tautų pareigūnai, stebėję prezidento rinkimus šalyje. Kitų metų gegužę Kabule pagrobta humanitarinės organizacijos darbuotoja. Prieš tai balandžio pabaigoje Talibanas pagrobė porą prancūzų, taip pat humanitarinės organizacijos atstovų. Praėjusiais metais Talibanas nužudė indą inžinierių, šiemet pagrobė porą vokiečių inžinierių iš pietinėje Vardako provincijoje užtvanką stačiusios kompanijos. Daugelis tikriausiai prisimena šią vasarą įvykdytą 22 korėjiečių pagrobimą. Pasak spaudos, paskutinieji pusantrų metų yra kruviniausias laikotarpis Afganistane – šiemet žuvo daugiau kaip 150 užsienio karių. Taika šioje šalyje kol kas laikosi beveik vien tarptautinio maždaug 30 tūkstančių kariškių korpuso dėka. Stiprios policijos ir armijos prezidentui H. Karzajui sukurti kol kas nepavyksta. Jo vyriausybė kontroliuoja nebent sostinę Kabulą ir jo apylinkes.

Be abejo, labai daug lemia specifinės Afganistano tradicijos. Karo vadai provincijose nelinkę savo kontroliuojamų rajonų atiduoti į kieno nors kito rankas, todėl, tarkime, apie policinės kontrolės centralizaciją, kaip tai suprantama Vakarų šalyse, kalbėti bent kol kas tiesiog neįmanoma. Rusų interneto dienraštis „Polit.ru“ Afganistane susidariusią situaciją yra nusakęs šachmatų terminu – patas. Tarptautinės pajėgos nepajėgios galutinai sutriuškinti talibų, vietiniai karo vadai veikiausiai nelabai linkę joms padėti, patys talibai nepajėgūs užgrobti valdžią, o prezidentas H. Karzajus nesugeba konsoliduoti Afganistano lyderių ir deramai pasipriešinti talibams.

Pažymėtina, kad prabilus apie pilietinio karo galimybę po B. Bhutto nužudymo beveik iškart prasidėjo svarstymai dėl Pakistano kaip valstybės ateities. Tokie pareiškimai juk skelbiami ne šiaip sau, ypač kai apie tai kalba ne vien pasaulio žiniasklaida, bet ir aktyviai šalies gyvenime dalyvaujantys politikai (pavyzdžiui, N. Sharifas). Radikalioms islamo grupuotėms, tokioms kaip talibai ar juolab „Al Qaeda“, reikia proveržio, kurį jos veikiausiai sieja su islamo revoliucija. Tradiciškai nestabiliame, prieštaravimų tarp itin konservatyvaus islamo ir modernybės draskomame Pakistane tokią galimybę jos turbūt mato. Juolab kad P. Musharrafo laikysenoje, deklaruojant kovą su terorizmu, esama dviprasmybės požymių. Amerikoje vis grįžtama prie diskusijų apie bendradarbiavimo su Pakistanu koregavimą. Per vieną svarstymų JAV Atstovų rūmuose Pentagono žvalgybos vadovas Jamesas Clapperis net yra sakęs, kad Amerika nesutinka sėdėti sudėjusi rankas, kai „Al Qaeda“ atgauna jėgas Vaziristane. Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Nicholas Burnsas yra teigęs, kad Vašingtonas norėtų glaudžiau dirbti su Pakistano vyriausybe. Pasak Amerikos nacionalinės žvalgybos vadovo Maiklo Mconnello, po įsiveržimo į Afganistaną 2001 m. buvo sunaikinti du trečdaliai „Al Qaeda“ smogikų. Tačiau nepavyko likviduoti šios teroristinės grupuotės vadovybės. Su Afganistanu besiribojančiose Pakistano genčių žemėse grupuotė kaip ir anksčiau jaučiasi palyginti saugi, todėl turėjo laiko atsigauti ir sugalvoti naują taktiką. Atsakydamas į visus priekaištus, Pakistano prezidentas P. Musharrafas yra pareiškęs, kad jo šalis turi užtektinai pajėgų pasipriešinti kovotojų tinklui „Al Qaeda“. Taigi jėgų iš pašalės nelinkęs įsileisti; arba yra aplinkybių įkaitas – prisiminkime, ką B. Bhutto rašė apie Pakistano jėgos struktūrų atstovų simpatiją Talibanui.

Kaip bebūtų, Pakistane kova tarp nuosaikių musulmonų ir radikalų tebevyksta labai įnirtingai, ir aiškesnės kurios nors pusės persvaros nelabai matyti. Tos kovos baigtis neabejotinai turės įtakos ne tik Pakistano, bet ir viso  Vidurio Azijos regiono tolesnei raidai. Na, o vakarietiškos demokratijos šalininkams nelieka nieko kito, kaip kliautis rinkimais net ir šioje labai neaiškioje situacijoje. Kaip rašė „Washington Post“, rinkimai Pakistane ir demokratijos atkūrimas tebėra geriausias variantas centristinių pažiūrų daugumai stoti į kovą su ekstremizmo jėgomis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras