Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Darfūro konfliktas - globalinio atšilimo sukeltas genocidas (3)

2008 02 02

Kalbant apie genocidą, prieš akis paprastai iškyla „kažkada ir kažkur“ vykdyto genocido pavyzdžiai: Holokaustas, masinės armėnų žudynės XX amžiaus pradžioje, Kosove ar Ruandoje vykdytų etninių valymų atvejai. Regis, pasikartojus panašiems dalykams, visa teisingumo ir pagarbos žmogaus teisėms užtikrinimu besirūpinanti tarptautinė bendruomenė turėtų beatodairiškai suskubti teikti pagalbą ir nedelsdama sustabdytų žiaurumus. Realiai yra kiek kitaip: net ir išaiškintas genocidas gali trukti ilgai, o jei dar ši problema viešojoje erdvėje yra nušviečiama nepakankamai, gali susidaryti įspūdis, jog tai apskritai nevyksta. Tad šiame straipsnyje – apie šiandien vykdomą genocidą Darfūre.

Klajokliai prieš sėsliuosius

Darfūras yra Sudano vakarinėje dalyje esantis regionas, besiribojantis su Centrine Afrikos respublika, Libija ir Čadu. Darfūro plotas – apie 493,180 kvadratinių kilometrų (tai sudaro apie 90 procentų Prancūzijos ploto).

Žodis „Darfūras“ reiškia „fur žemė“. „Fur“ – tai didžiausios šioje teritorijoje gyvenančios žemdirbių afrikiečių genties pavadinimas. Didžiają Darfūro teritorijos dalį sudaro atskiroms gentims priklausančios žemės – „dars“. Dėl teisių naudotis šiomis žemėmis jau daug metų tvyro įtampa, o nuo 2003-iųjų – vyksta kruvinas konfliktas tarp klajoklių, kupranugarių ganymu užsiimančių arabų genčių ir žemdirbių juodaodžių regiono gyventojų.

Kas yra šio konflikto pusės? Vieną iš jų sudaro „Janjaweed“ – sukarinta grupuotė, kurios nariai yra daugiausia šiaurinėje Darfūro dalyje gyvenančių Baggara genties arabų klajokliai - kupranugarių augintojai, kurie yra priešiškai nusiteikę visų religijų, išskyrus islamą, atžvilgiu. Dažnai yra teigiama, kad šią konflikto pusę palaiko Sudano vyriausybė. Pats Chartumas nors ir pripažįsta, jog mobilizuoja gynybą nuo išpuolius vykdančių sukilėlių grupuočių, tačiau oficialiai neigia palaikantis kokius nors ryšius su „Janjaweed“, kuri yra kaltinama vykdanti etninį juodaodžių afrikiečių „valymą“ iš didelių Darfūro teritorijos ruožų. Visgi „Janjaweed“ antpuolių metu likę gyvi žmonės tvirtina priešingai – jų teigimu, būtent Sudano valdžios lėktuvais buvo „dengiami“ „Janjaweed“ antpuoliai.

Kitoje konflikto pusėje šiuo metu veikia daugiau nei dvylika juodaodžių afrikiečių sukilėlių grupuočių, tarp kurių didžiausios – iš ne arabų žemdirbių genčių Zaghawa ir Massaleit atstovų sudaryta Sudano išlaisvinimo armija ir Judėjimas dėl teisingumo ir lygybės.

Kas vyksta Darfūre?

Darfūro konflikto priežastimis yra laikomas spartus regiono gyventojų gausėjimas ir sausringų teritorijų plėtimasis, dėl ko, didėjant derlingos žemės trūkumui, praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje žemių neturinčios klajoklių arabų gentys susivienijo ir pradėjo stumti žemdirbyste užsiimančius juodaodžius (tai yra, ne arabų kilmės) Darfūro gyventojus, iš jų gyvenamųjų žemių. Dar 1987 metais arabų gentys paskelbė manifestą, kuriame buvo deklaruojama jų rasinė viršenybė prieš juodaodžius, tarp arabų ir Fur genties prasidėjo susirėmimai. Per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį, gilėjant nesutarimams tarp abiejų pusių, susirėmimų vis dažnėjo.

Matydamos, jog laimėti prieš valdžios privilegijuojamus arabus kovoje už teisę į savo žemes bus sunku, žemdirbyste užsiimančių Darfūro gyventojų grupuotės ėmėsi radikalių veiksmų. 2003 metų vasarį šios grupuotės Chartume surengė išpuolį prieš valdžios atstovus, taip sukeldamos atsakomuosius priešingos pusės veiksmus.

Šiandien darfūriečiai, kuriems pavyko pabėgti iš egzekucijų vietų, teigia, jog „Janjaweed“ kovotojai, jodami ant arklių ir kupranugarių, įsiveržia į kaimus, išžudo vyrus, prievartauja moteris ir plėšia viską, ką tik pajėgia rasti. Kai kuriais atvejais juodaodžių kaimų gyventojai yra sudeginami gyvi. Daug šių moterų buvo prievarta išsivestos „Janjaweed“ būrių ir buvo ar yra laikomos sekso vergijoje.

Visgi nemažai daliai užpultųjų kaimų gyventojų yra pavykę pabėgti. Apie 2 milijonus pabėgėlių apsigyveno netoli pagrindinių Darfūro miestų esančiose pabėgėlių stovyklose, kur jiems trūksta maisto, vandens ir vaistų. Šalia šių stovyklų nuolat patruliuoja „Janjaweed“ būriai, užpuldinėjantys bei žudantys tuos stovyklų gyventojus, kurie, ieškodami malkų ar vandens, neva pernelyg nutolsta nuo stovyklos.

Apie 200 000 pabėgėlių rado prieglobstį kaimyniniame Čade, kur jie apsigyveno daugmaž 600 kilometrų atstumu nuo Sudano-Čado sienos išsidėsčiusiose pabėgėlių stovyklose, kur jiems ir toliau gresia „Janjaweed“ grupuočių antpuoliai. Neretai yra baiminamasi, kad Darfūro pabėgėlių klausimas, dėl kurio mažėja paties Čado saugumas, gali sugadinti Sudano ir Čado santykius

Aukų skaičius nežinomas

Iš esmės yra neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek Darfūro gyventojų žuvo konflikto laikotarpiu, kadangi didelė Darfūro teritorijos dalis yra neprieinama nei humanitarinės pagalbos teikėjams, nei tyrinėtojams. Paskutiniai tyrimų duomenys buvo paskelbti 2006 metų rugsėjį žurnale „Science“, kur teigiama jog Darfūre žuvo ne mažiau kaip 200 000 žmonių. Tačiau tai nėra tikslūs duomenys, kadangi juos renkant, nėra daroma skirtumo tarp tų žmonių, kurie miršta smurtine mirtimi ir nuo bado bei ligų stovyklose mirštančių pabėgėlių. Tuo tarpu tik žinant tikslų smurtine mirtimi mirusiųjų skaičių galima padaryti pagrįstą išvadą, ar Darfūre iš tikrųjų yra vykdomas genocidas.

Sudano valdžios atstovai neigia, jog žuvusiųjų, kurių kai kurie tyrinėtojai priskaičiuoja iki 400 000, yra toks didelis.

Ką daro tarptautinė bendruomenė?

Tarptautinė bendruomenė Darfūre vykstančias masines žudynes įvardija nevienodai. 2005 metais JAV prezidentas George’as W.Bushas Darfūro konfliktą įvardijo kaip genocidą, tuo tarpu Jungtinių Tautų organizacija įvykius Darfūre pripažįsta esant „skaudžiausiai pasaulyje plataus masto humanitarine“ krize, etniniu valymu, tačiau nepripažįsta jos esant genocidu.

Sutarti dėl bendrų veiksmų taip pat keblu. JAV ir Didžioji Britanija ragina Jungtines Tautas įvesti sankcijas Sudanui, tam, kad būtų sustabdyta Sudane besitęsianti humanitarinė katastrofa, tuo tarpu priimti tokį sprendimą Jungtinių Tautų Saugumo taryboje kliudo Kinija ir Rusija. Sudane, kuriame, kaip spėjama, yra didžiausi Afrikos žemyne nesurasti naftos resursai, Kinija turi energetinių interesų – Sudanas Kinijai yra labai svarbus naftos tiekėjas, Kinija yra daug investavusi į Sudano naftos sektorių ir planuoja dar didesnes investicija. Tad jei Sudanui būtų įvestas, pavyzdžiui, naftos eksporto embargas, Kinijai tai būtų nenaudinga.

Sankcijų įvedimui labai priešinosi ir Sudano valdžia, tvirtindama, jog tai reikštų iš naujo vykdomą šalies kolonizaciją.

2007 metų gruodžio 31 dieną taikos palaikymo misiją iš Afrikos Sąjungos pakeitė bendra Jungtinių Tautų – Afrikos Sąjungos misija. Planuojama, kad per 2008 metus Darfūre bus dislokuotos 26 000 Jungtinių Tautų – Afrikos Sąjungos taikdarių pajėgos, kurios turės platesnį mandatą nei prieš tai konfliktą regione bandžiusios reguliuoti 7 000 taikdarių Afrikos Sąjungos pajėgos. Visgi kai kurių ekspertų teigimu, net numatytų 26 000 žmonių pajėgų nepakaks sureguliuoti konfliktui tokiame dideliame ir sunkiai prieinamame regione kaip Darfūras. Kiti skeptikai teigia, kad taikdariai vieni patys iš principo negali pasiekti žymesnių rezultatų – kova gali būti baigta tik tada, kai visos kovojančios pusės pasirašys susitarimą, kurį nuosekliai stengsis įgyvendinti. Galų gale, yra nuomonių, jog, sprendžiant šį konfliktą, reikia naikinti tiesiogines jo priežastis, kaip kad žemės sausringumas, kadangi to nepadarius, politinio sprendimo nepakaks.

Platesnėmis įžvalgomis apie Darfūro konfliktą sutiko pasidalyti politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos studijų centro vėdėjas doc. dr. Egdūnas Račius.

Kalbant apie Darfūro konflikto priežastis – kiek čia svarbi religinio pasidalijimo tarp konfliktuojančių pusių dimensija?

Yra nuomonių, kad Darfūro krizę iš dalies sukėlė globalinis atšilimas, kadangi pastarojo dešimtmečio metu, stingant kritulių bei dažnėjant ir intensyvėjant sausroms, klajoklių gentys, gyvenančios nederlinguose Darfūro pietų ir šiaurės rajonuose, ėmė stumtis į sėslių juodaodžių apgyvendintus derlingesnius vidurinius rajonus, kur palaipsniui susidarė demografinis spaudimas. Šis spaudimas sukėlė trintį tarp sėsliųjų ir klajoklių gyventojų, ir taip paskatino kruvinus susirėmimus. Chartumui neoficialiai remiant valdžioje dominuojantiems šiaurės Sudano arabams etniškai giminingus klajoklius, Darfūre kilo vietinis pilietinis karas. Kitaip tariant, laikantis šios versijos, konflikto šaltinis yra derlingos žemės trūkumas. Todėl manytina, kad jis greitu laiku nebus išspręstas.

Religinio šio konflikto aspektų aš neįžiūriu, nes, kiek man žinoma, abi konfliktuojančios pusės, ar bent jau dauguma konflikto dalyvių, yra musulmonai. Tai veikiau etninio ar net rasinio pobūdžio konfliktas, žinoma, neatmetant ir socialinės jo prigimties, tai yra sėslieji kovoja su klajokliais.

Kodėl tarptautinė bendruomenė šio konflikto atžvilgiu veikia palyginti vangiai? Įvairūs apžvalgininkai yra tvirtinę, jog Darfūre vykstanti humanitarinė krizė yra aštresnė, nei buvo etninis valymas Jugoslavijoje, tačiau prieš bombarduojant Kosovą tiek daug svyravimų nebuvo. Kodėl Kinija ir Rusija stabdo Jungtinių Tautų kišimąsi į Darfūro konflikto reguliavimą?

Viena vertus, tarptautinė bendruomenė tikrai nereaguoja taip jau vangiai, kaip kai kada tai yra pateikiama. Tiek Jungtinės Tautos, tiek Afrikos Sąjunga, tiek ES, ir ypač atskiros valstybės - JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija - ne tik pabrėžia esančios susirūpinusios padėtimi Darfūre, bet ir įvairiomis diplomatinėmis priemonėmis siekia spręsti įsisenėjusią krizę. Kita vertus, Darfūras vadinamajai pasaulio bendruomenei nėra geopolitiškai įdomus regionas, nes manoma, kad net ir blogiausių scenarijų atveju ši krizė neturės ekonominių, politinių ar saugumo padarinių regionui, o juo labiau pasauliui. Kitaip tariant, be moralinio imperatyvo apginti skriaudžiamuosius, jokios kitos motyvacijos investuoti žmoniškuosius ir finansinius išteklius krizės sureguliavimui nėra.

Be to, skirtingai nuo Serbijos, šiuo atveju lyg ir nėra ką bombarduoti – nėra pakankamai įrodymų, kad Sudano režimas tiesiogiai atsakingas už žudymus Darfūre, nors pavieniai režimo atstovai jau apkaltinti ginkluotų klajoklių draugovių globojimu ar bent talkinimu joms.

O Rusijos ir Kinijos pozicijos iš esmės yra nulemtos ne tiek jų skirtingu padėties matymo, kiek nuolatiniu noru neleisti JAV diktuoti pasauliui savo sąlygų, išimtinai remiantis savo nacionaliniais interesais ir darbotvarke. Kinija, be viso šito, turi ekonominių interesų tiek pačiame Sudane – jo naftos, statybų sektoriuose - tiek visoje Afrikoje.

Kokia yra arabų valstybių pozicija Darfūro konflikto atžvilgiu?

Arabų valstybės yra susirūpinusios padėtimi Darfūre, tačiau į šią krizę jos žiūri kaip į išimtinai vidinį Sudano reikalą, todėl krizės sprendime jos aktyviai nedalyvauja.

Koks buvo žiniasklaidos vaidmuo, į viešąją erdvę „iškeliant“ šį konfliktą ir jo eigą?

Tarptautinė žiniasklaida išties reikšmingai pasitarnavo iškeliant šią krizę viešumon, tačiau sunku pasakyti, ar jos vaidmenį galima vertinti vienareikšmiškai. Nes ši informacija, kaip ir didžioji dalis „vakarietiškos“ žiniasklaidos produkcijos, buvo orientuota į sensacingumą, tai yra, siekiant efekto galėjo būti sutirštinamos spalvos, o dalyviai beatodairiškai suskirstyti į „skriaudikų“ ir „nuskriaustųjų“ etiketes turinčias stovyklas. JAV nepalankumas pastarosioms Sudano vyriausybėms neabejotinai sąlygojo nekritišką etikečių paskirstymą. Manyčiau, kad į Darfūro krizę reikėtų žvelgti visapusiškiau nei tai dabar daroma populiariojoje žiniasklaidoje.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad dabar etninių konfliktų epicentras iš Šiaurės, kuriame vyrauja demokratiniai režimai, persikėlė į „nedemokratinius“ Pietus. Ar pritartumėte šiai nuomonei? Ar demokratijos sukūrimas Pietuose galėtų sušvelninti etninius skilimus, užkirsti kelią genocidui?

Mano nuomone, tokia nuomonė nėra pagrįsta. Demokratinė Australija yra pietuose. Rusija nėra Pietuose. Ar pietuose esančias Kolumbiją, Pietų Afrikos Respubliką, Namibiją, Keniją galima vadinti demokratiškomis? O Šiaurės pusrutulyje esančią Šiaurės Korėją?

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi ir straipsnį pagal užsienio spaudą parengė Milda Bagdonaitė

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras