Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Latvijos ekspertai apie santykius su Rusija

2008 02 09

Rusija negali būti palanki šaliai, kuri nori ištrūkti iš jos įtakos sferos. Nebent tas palankumas turi užslėptus tikslus. Todėl Latvija turi būti labai atsargi palaikydama santykius su kaimynine šalimi, bet, žinoma, nesistengti santykių nutraukti. Kai kurie analitikai tai sakė laikraščiui „Diena“, kai buvo paklausti apie nesenus įvykius: oficialūs Rusijos asmenys gyrė Latviją, kai ji kai kuriais klausimais priėmė susitaikėlišką poziciją. Yra įspėjimų, kad Rusija gali bandyti panaudoti Latviją kaip skaldantį pleištą tais atvejais, kai ES bando priimti Rusijai nepalankius sprendimus.

„Didžiausia Latvijos problema yra ta, kad ji rodo per mažai savigarbos, palaikydama santykius su Rusija“, – sako istorikas A. Stranga. Pavyzdžiui, atvejis, kai Latvijos TV pašalino iš savo programos filmą „V. Putino sistema“. Tas pats galioja ir nesenam sprendimui leisti pasilikti Latvijoje Rusijos ambasados darbuotojui, įtrauktam į Šengeno erdvės „juoduosius sąrašus“, taip pat leisti tyliai palikti šalį kitam ambasados darbuotojui po to, kai saugumo tarnybos atskleidė jo veiklą, nukreiptą prieš Latvijos interesus. Buvęs užsienio reikalų ministras A. Pabrikas yra įsitikinęs, kad Latvijoje yra daug žmonių, kurie veikia kaip Rusijos politinių ir ekonominių interesų lobistai.

Rusija kuria įspūdį, kad stengiasi palaikyti gerus santykius su Latvija. Dabar ji susilaiko nuo atviros kritikos dėl Latvijos nepaliečių bei rusų kalbos statuso, nors anksčiau tais klausimais šią šalį smarkiai kritikavo. Gruodžio mėn. Rusijos užsienio reikalų ministras pirmą kartą po nepriklausomybės atstatymo aplankė Latviją.

Gal kai kuriam optimizmui ir yra priežasčių, ypač jeigu atsižvelgtume į blogėjančius Rusijos santykius su Vakarais. Tačiau tai, kad tos viltys gali būti naivios, rodo D. Rogozino, akivaizdžiai nusistačiusio prieš Latviją, paskyrimas atstovu prie NATO. Šiam paskyrimui Latvija neprieštaravo. Iliuzija yra tai, jog derybose su Rusija galima pasiekti ko nors daugiau, kai santykiai su ja yra daugmaž normalūs.

Keletą pastarųjų metų Kremlius bandė kalbėtis su Latvijos politikais, kurie yra valdžioje. Politologas N. Muižniekas mano, kad tai prasidėjo 2002 m., kai prieš pat Seimo rinkimus V. Putinas Kremliuje priėmė judėjimo „Už žmogaus teises suvienytoje Latvijoje“ vadovą Janį Jurkaną. Tačiau tai nepadėjo judėjimui pasiekti pergalę rinkimuose.

Neseniai Rusijos ambasadorius V. Kaliužnyj, kaip ir ministras S. Lavrovas, išreiškė pritarimą tam „kursui“, kurio laikėsi buvusio premjero A. Kalvyčio vyriausybė. S. Lavrovas žadėjo dirbti su naująja vyriausybe, jeigu ir ji laikysis ankstesnės vyriausybės nuostatų.

„Mes nesame prieš normalius santykius su Rusija, bet privalome priešintis tiems dalykams, kurie kenkia mūsų nacionaliniams interesams. Tai – energijos šaltinių diversifikavimas, demokratijos šalyje stabilumas bei mūsų pozicijos ES ir NATO“ – sako A. Pabrikas. Latvijos kaip ES šalies-narės  nacionaliniai interesai neturi tarnauti Rusijai. Latvija jau prieštarauja Europos Komisijos planams suskaldyti didžiąsias energetikos monopolijas ir taikyti tas pačias taisykles kitoms šalims, pavyzdžiui, Rusijai ir jos  gigantui „Gazprom“. Ekspertai sako, kad dar klausimas, ar Latvija, panašiai kaip Kipras ir Graikija, taps palankesnė Rusijai jos interesų palaikymo požiūriu ir kaip ji atrodys, kai bus priversta priimti sprendimus Kosovo, Gruzijos ir Moldovos klausimais, taip pat per įvairius balsavimus ESBO ir Jungtinėse Tautose.

Stebėtojai laikosi nuomonės, kad Latvija neturėtų būti vien tik pleištas, kurio pagalba Rusija bando įtakoti ES. „Laisvosios Europos“ radijo apžvalgininkas A. Lobjakas sako, kad Lenkija taip pat priėmė palankesnę Rusijai poziciją, panašiai kaip ir Slovėnija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES. Rusija  laikosi taktikos plėsti santykius su kiekviena šalimi atskirai, „pasiekia realias ar menamas pergales,  įveikia šalis atskirai vieną nuo kitos...“ – sako užsienio politikos ekspertas P. Vinkelis.

Europos užsienio reikalų taryba, kurią sudaro daug žinomų politikų ir mokslininkų, savo pranešime apie santykius tarp ES ir Rusijos taip pat nurodė, kad Latvija tampa vis labiau santūresnė Rusijos atžvilgiu. Maskva visada stengėsi palaikyti gerus santykius su bent viena Baltijos šalimi, todėl „padidintas dėmesys Latvijai neturi būti pervertinamas, nes naftos tiekimas per šią šalį sustojo, jai vykdomas politinis spaudimas“ – perspėjama pranešime.

Rusijai naudinga šiuo metu turėti gerus santykius su Latvija ir blogus – su Lietuva ir Estija, kadangi tai silpnina visą regioną, sako A. Lobjakas. Jeigu aukštieji Latvijos politikai vengia santykių su Rusija analizės, tai Estijos prezidentas T. Ilvesas neseniai atspausdino straipsnį, kuriame ragina Europą laikytis požiūrio, jog Maskva neturi teisės dalyvauti priimant ES sprendimus. „Tai yra tikras testas Europos Sąjungai“, – rašo T. Ilvesas. „Ar ES narės sugebės atsilaikyti prieš ypatingus pasiūlymus tokius kaip dalyvavimas energijos rinkoje arba kaip lyderių noras išsaugoti pozicijas“?

Santykiuose su Rusija Latvija privalo išlaikyti optimalų balansą. N. Muižniekas įspėja, kad bet kuris Latvijos politikas, atvirai ir garsiai „parduodantis save“ Rusijai, negali tikėtis vietos parlamente per ateinančius rinkimus.

Latvijos užsienio reikalų ministras M. Riekstinis nesutinka, kad Latvija per daug nuolaidžiauja Rusijai. „Ilgą laiką dialogas su Rusija buvo apsunkintas... Vėliau Rusija pradėjo suprasti, kad ji privalo keisti savo požiūrį ir siekti dialogo... Aš nemanau, kad Rusija siekia didinti įtampą su valstybėmis – ES ir NATO narėmis“, – teigia ministras.

Pagal 2008 m. sausio 15 d. „Diena“ ir BBC informaciją parengė Geopolitinių studijų centras

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras