Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Radikalizmo ateitis

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 02 22

Šiandien turbūt niekas neabejoja, kad radikalizmo ateitis visų pirma sietina su islamu. Iš tiesų, kai ilgą laiką engti Irako šiitai per savo šventę, kuri tapo įmanoma tik amerikiečių dėka, skanduoja „Amerika, lauk”,  supranti, kad radikalizmas turi savo nišą nebent Vakarų ir Rytų civilizacijų priešpriešos taške.

Dabar su nemenku išgąsčiu žvelgiant į Europos neonacius, nacionalbolševikus ar kiek civilizuočiau panašaus pobūdžio idėjoms atstovaujančius dešiniuosius radikalus ir lyginant juos su Osamos bin Ladeno bei jo bendražygių saviraiškos metodais, iš tikrųjų galima net suabejoti radikalizmo termino vartojimo Europoje galimybėmis. Tačiau  tvirtinti, kad įvairių politinių, kultūrinių ar etninių kraštutinumų Europoje nepasitaiko, tikrai negalima. Ir pagrindine to priežastis yra Europos Sąjungos plėtra, be didžiulio palaikymo, sulaukianti ir nemenko pasipriešinimo. Kiekvienoje iš esamų ir būsimų ES šalių narių tikrai visuomet bus patriotiškai, o tiksliau – pseudopatriotiškai nusiteikusių veikėjų, be jokių išlygų oponuojančių narystės ES atnešamiems bendrumams ir tarpvalstybinių ribų nykimui. Pastebėtina, kad ES plėtra opozicijos sulaukia ne tik į šią sąjungą norinčiose patekti šalyse. Beje, čia ji tikrai nėra konstruktyvi ir vieninga. Įvairių ES plėtros trikdžių  buvo  ir esamose šalyse narėse, pakanka prisiminti vien tai, kaip sunkiai airiai ištarė „taip” naujiems „klubo” nariams arba kaip pirmąjį Sutarties dėl konstitucijos Europai projektą referendumuose „palaidojo“ prancūzai bei olandai.

Todėl šiandien galima daryti prielaidą, kad radikalizmo apraiškų Europoje galimybės augs proporcingai klaidų skaičiui ES politikoje, nes bet koks sprendimas, galintis sukelti neigiamą rezonansą bent vienoje iš šalių narių, gali būti iškart panaudotas kaip kraštutinės dešinės argumentas. Be to, žinant, kad šalia yra Rusija, kurioje kairieji radikalai jau yra integrali partinės sistemos dalis, galimų klaidų „kaina” pasidaro dar didesnė.  

O be viso to dar yra ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kurių vykdoma politika jau ne kartą sukėlė realią grėsmę sąjungininkams, ypač Didžiajai Britanijai. Be to, ne taip seniai aukštam JAV pareigūnui, ko gero, ne veltui viešai išsprūdo pareiškimas, kad Europa virs „naujojo radikaliojo islamo placdarmu“. Ar šiuo atveju galvoje buvo turimas nemenkas imigrantų srautas, ar gana autonomiškai čia veikiančios musulmonų bendruomenės, nežinia. O galbūt tai buvo tiesiog politinės žvalgytuvės prieš, tikėtina, greitai besikeisiantį JAV užsienio politikos kursą, kuris po George'o W. Busho vykdytos linijos tikrai pretenduoja būti nuosaikesnis.  

Tačiau lyginamojoje pasaulio perspektyvoje šiuo metu Europa išskirtina kaip regionas, kuriame politinis radikalizmas yra kontroliuojamas ne tik politinėmis priemonėmis, bet ir nesulaukia didesnio visuomenės palaikymo.  Tai nereiškia, kad jo išvis nėra. Jis egzistuoja, nors ir neturi tokios palankios terpės kaip, sakykim, po Pirmojo pasaulinio karo. Tačiau šiandien reikia atsižvelgti į tai, kad priežastis nacių ar bolševikų idėjų renovacijai gali tapti anaiptol ne ekonominės sąlygos, kurios su ES plėtra Europoje tik gerėja. Tam gali pakakti ne taip akivaizdžiai matomų niuansų, tarkim gausėjančios imigracijos ar etninių ribų nykimo, nes senojoje Europoje  kaip tik į tai galima sulaukti kur kas jautresnės reakcijos nei, pavyzdžiui, toje pačioje Amerikoje. Vien jau todėl, kad tam tikra etninė ir nacionalinė sankloda čia sudarė, o galbūt ir vis dar sudaro egzistencinį žmonių, bendruomenių ir valstybių pagrindą. Ir tai, kad nacistinės Vokietijos fiurerio gimtadienis dar prisimenamas ir pažymimas svastikų paišymu, jau yra rodiklis, kad tam tikras, tegul ir nedidelis radikalizmo užtaisas egzistuoja daugelyje Europos valstybių. Tarp jų Lietuva, žinoma, nėra pagrindinė, tačiau juk net ir čia bet kokia nupaišyta svastika, M. Murzos ar V. Mažono pasirodymas per televiziją vietoj skandalo virsta jų reklama.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras