Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Žmogaus teisės Europoje: kuo remiasi ES autoritetas? (5)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 03 21

Rodos, gyvename įprastu politikos ritmu, valdžios raminimų fone nujausdami būsimus energetinius sunkumus, dalyvaudami NATO misijose ir vis dar džiaugdamiesi Europos Sąjungos (ES) šalies statusu, neseniai atvėrusiu ir Šengeno sienas. Ir tik retkarčiais pikantiška naujiena tampa kokio nors transseksualo byla prieš Lietuvą Strasbūre, turinti atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį. ES beveik visada rūsčiai moko tokių dalykų, nors jos pačios kompetencijos šioje srityje yra labai „įdomios“.

ES politika žmogaus teisių srityje remiasi paradoksu. Viena vertus, ES yra besąlygiška žmogaus teisių gynėja tiek vidaus, tiek ir išorinių reikalų dimensijose. Antra vertus, ES vis dar trūksta konkrečios ir vieningos žmogaus teisių politikos koncepcijos ir įvairių institucijų kompetencijų šioje srityje atskyrimo.

Didelis žingsnis į priekį buvo Amsterdamo sutartis, kurioje įtvirtinta besąlygiško žmogaus teisių gynimo ES nuostata. Tačiau po šios sutarties pasirašymo kol kas nevyksta jokių progresyvių veiksmų nė vienoje srityje, susijusioje su žmogaus teisių gynyba. Iki šiol ES neturi nei specialiai šiems tikslams skirtų institucijų, nei teisinės bazės ar administracinio aparato.

Norint išsiaiškinti, kodėl šiandienė ES žmogaus teisių politika labiau remiasi deklaratyviais teiginiais, o ne konkrečiais veiksmais, būtina trumpai pažvelgti į istorinį kontekstą. Paradoksalu, tačiau iki pat Mastrichto sutarties pasirašymo 1992 m. tuometinės Europos Bendrijos (EB) sutartyse nebuvo kalbama nei apie pagrindines žmogaus teises, nei apie galimą Europos pilietybės idėją. Be to, net ir po Mastrichto sutarties pasirašymo didžiausias ES institucijų dėmesys būdavo skiriamas kitoms problemoms, žmogus teises paliekant nuošalyje. Vis dėlto, nepaisant tokio politinio ir institucinio ES vangumo žmogaus teisių srityje, dar XX a. septintame dešimtmetyje Europos Teisingumo teismas reiškė tam tikras iniciatyvas, susijusias su būtinybe įtvirtinti pagrindinių žmogaus teisių apsaugos EB nuostatas.

Dažnai pažymima, kad integraciniai ES procesai, ypač susiję su naujų narių priėmimu, neigiamai veikia žmogaus teisių politikos sferą. Pagrindinis tokio negatyvaus poveikio aspektas yra tas, kad didžiausias dėmesys plėtojantis ES integracijai yra skiriamas specifiniams ekonominiams ir politiniams klausimams, o žmogaus teisės nėra svarbiausia sritis. Tačiau didžiausia problema, kuri iškyla nagrinėjant neigiamą integracijos poveikį žmogaus teisių klausimui ES, yra ne Europos Teisingumo teismo pozicija. Net ir aktyvios jo veiklos atveju būtų sunku kalbėti apie efektyvią ES žmogaus teisių politiką: tą lemia politinių Sąjungos institucijų darbas ir jų dėmesio šiam klausimui stoka.

Vis dėlto, nepaisant neigiamo integracijos poveikio vieningos ES žmogaus teisių politikos koncepcijos kūrimui ir realizavimui, yra ir tam tikrų pozityvių aspektų. Jie siejasi su ES, kaip vieningos tarptautinės politikos veikėjos, statusu ir aktyvia Sąjungos veikla siekiant žmogaus teisių užtikrinimo pažeidimais pasižyminčiuose regionuose ir atskirose valstybėse. Be to, kaip jau minėta anksčiau, derėdamasi su narystės siekiančiomis šalimis, ES pirmiausia kelia demokratijos normų, iš kurių labiausiai akcentuojamas žmogus teisių užtikrinimas, įtvirtinimo.

Atskirų EB ir ES institucijų veikla žmogaus teisių politikos srityje beveik visą laiką buvo neadekvati ir nenuosekli. Ypač tai pasireiškė ES vidaus politikoje. Tik užsienio politikos sferoje veikė ir tebeveikia atskiros instancijos, turinčios specifinius įgaliojimus žmogaus teisių srityje. Iš esmės tik 1A Generalinis direktoratas, koordinuojantis teisės viršenybės, pagrindinių laisvių, demokratizacijos ir institucijų reformos klausimus narystės ES siekiančiose valstybėse, tiesiogiai užsiima problemomis, susijusiomis su žmogaus teisėmis.

Visas ES institucijų, kurių veikla bent kiek siejasi su žmogaus teisėmis, tinklas yra labai išskaidytas. Tą gerai iliustruoja Žmogaus teisių koordinavimo grupė, į kurios sudėtį įeina net 14 Generalinių direktoratų, Generalinio sekretoriato ir Teisės tarnybos atstovai. Toks aukštas dispersijos lygis lemia žemą koordinacijos laipsnį, nes institucinis aparatas, turintis vykdyti žmogaus teisių politiką, yra didelis, specialistai, kurie galėtų efektyviai dirbti vienoje instancijoje, yra pasiskirstę po daugelį atskirų institucijų. Kita problema yra ta, kad ES faktiškai nėra vieno efektyviai veikiančio žmogus teisių ekspertų centro, kuris galėtų atlikti svarbią rekomendacinę funkciją, siūlydamas tiek Europos Komisijai, tiek ir Europos Parlamentui galimas būsimos veiklos gaires.

Neadekvati situacija, egzistuojanti ES žmogaus teisių politikos srityje, iš dalies susiformavo ir dėl informacijos bei institucijų priežiūros stokos. Palyginti su Jungtinių Tautų (JT) instancijomis, atsakingomis už organizacijai priklausančių valstybių priežiūrą ir už tai, kad jose vykdoma žmogaus teisių politika atitiktų JT keliamus reikalavimus, ES veikla šioje srityje atrodo gerokai skurdžiau. Svarbu pažymėti, kad panaši situacija egzistuoja ir ES išorinėje politikoje, besisiejančioje su žmogaus teisių klausimu. Kad trūksta sistemingos duomenų bazės, dažnai pabrėždavo net ir pačios ES kai kurios institucijos (Europos Parlamentas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas), ką jau kalbėti apie atskiras Sąjungos valstybes ar išorinius partnerius.

Tokių paradoksų galima vardinti daug. Prie jų galima pridėti ir įvairius rasistinius bei panašius išpuolius atskirose valstybėse, į kuriuos jautriai reaguoja tarptautinės organizacijos, tarp jų ir ES. Tačiau tuo pačiu metu ne kas kita, o žmogaus teisės ir rodo, kad ES anaiptol nėra „visų galų“ panacėja.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras