Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Lietuviškasis nacionalizmas: skandalai ir tautiškumo nebuvimas (11)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 04 04

Po kovo 11-ąją įvykusių patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynių Gedimino prospektu Vilniuje buvo savotiškai smalsu stebėti, kaip žiniasklaida ir atskiri politikai gavo dar vieną progą eskaluoti „naują ir aktualią“ – radikalaus nacionalizmo problemą. Tiesa, energijos užteko neilgam ir antrojo viešų diskusijų, tiksliau – kaltinimų, pliūpsnio galime tikėtis nebent tada, kai savo darbą baigs teisėsauga, kuri, paraginta tų pačių politikų, ėmėsi tirti šiuos įvykius.

Tačiau diskutuojant apie dešinįjį radikalizmą Lietuvoje niekas nepasivargino pažvelgti į situaciją Vakarų Europoje ar Rusijoje ir pabandyti pasigilinti į nacionalizmo reiškinio esmę, tuo pačiu aptariant ir lietuviškąją jo specifiką.

Nacionalizmas gali būti aiškinamas gana įvairiai. Nemaža jo apibrėžčių pateikia, pavyzdžiui, mokslinės etniškumo teorijos. Tarp jų kaip svarbiausia išskirtina marksistinės tradicijos „kultūrinio darbo pasidalijimo“ teorija, kuri savo esme yra ekonomistinis etniškumo prigimties ir raidos aiškinimas. Taip pat galima išskirti racionalaus pasirinkimo, ekologines bei sociobiologines teorijas. Šį sąrašą verta papildyti ir „vidinio kolonializmo“, „netolygios kapitalizmo raidos“, struktūracinėmis, konstrukcionistinėmis bei komunikacinėmis nacionalizmo teorijomis.

Kiekviena jų savaip, kiek skirtingai traktuoja nacionalizmo kilmę ir jo raidos dėsningumus. Nors visos šios teorijos aiškina vieną ir tą patį reiškinį, dalis jų gali būti apibūdintos kaip visiškai prieštaraujančios kitoms, tad kartais būna gana sunku rasti tarp jų ką nors bendro. Šis ieškomasis bendrumas leistų bandyti pateikti vieną, nė vienai teorijai neprieštaraujantį nacionalizmo apibrėžimą, tačiau tai, ko gero, neįmanoma.

Nacionalizmą galima apibūdinti įvairiai. Štai, pavyzdžiui, struktūracinės teorijos šalininkas Johnas Breuilly teigia, kad šis reiškinys nėra nei ideologija, nei identitetas, o politinis judėjimas, tam tikra politikos forma. Sociobiologinė nacionalizmo teorija taiko darvinistinį evoliucijos aiškinimą apibrėžti etniškumui ir teigia, kad šis esąs savita išplėstinė nepotizmo (polinkio proteguoti gimines prieš negimines ir artimesnius giminaičius prieš tolimesnius) forma.

Būtų galima teigti, kad bendruoju požiūriu nacionalizmą verta apibrėžti kaip savotišką etninio, kultūrinio separatizmo formą, ilgainiui, darant įtaką įvairiems, daugiausia – išoriniams veiksniams, virstančią politiniu vyksmu. Su politiniu procesu ir įvairiomis jo paskatomis nacionalizmą sieja ir vienas komunikacinių teorijų kūrėjų Ernestas Gellneris, sakydamas, kad nacionalizmas pirmiausia yra politinis principas, kuris teigia, kad politinis ir tautinis vienetas turi sutapti.

Kalbant apie lietuviškąjį nacionalizmą, pirmutiniu uždaviniu reikia laikyti būtinybę išsivaduoti nuo emocijų įtakos vertinant šio reiškinio kilmę ir raidą.

Itin svarbiu klausimu, kalbant apie bet kokios tautos nacionalinę savimonę, tampa tos savimonės ištakų paieška. Tokiu atveju galime klausti: kada atsirado lietuviškasis nacionalizmas? Ar galime kalbėti apie tam tikras ekspansyvias jo formas jau viduramžiais, ar dėmesį reikia sutelkti į vėlesnį laikotarpį ir moderniųjų laikų atneštų pokyčių įtaką mūsų nacijos raidai?

Jei sutiksime su dogma, kad nacionalizmas vis dėlto yra separatistinės prigimties reiškinys, tuomet viena jo atsiradimo sąlygų gali būti valstybingumo praradimas. Todėl, ko gero, apie lietuviškojo nacionalizmo užuomazgas galime kalbėti analizuodami laikotarpį po Lietuvos valstybės išnykimo iš pasaulio politinio žemėlapio. Būtina pažymėti, kad iki pat XIX a. pabaigos, išskyrus 1830 m. ir 1863 m. sukilimus, beveik nėra pagrindo kalbėti apie vienokias ar kitokias lietuviškojo nacionalizmo apraiškas.

XIX a. pabaiga išsiskiria valstybės atkūrimo idėjų renovacija, pasireiškusia aktyviu tautinio judėjimo atsiradimu. Tačiau čia svarbu pažymėti įdomų faktą: visą tą ilgą laiką iki pat aktyvios nacionalinių idėjų raiškos atsiradimo lietuviškojo etnoso suvokimas buvo išsaugotas kaime, valstiečių tarpe, o elitas masiškai pasiduodavo galimoms įtakoms, iš jų vyraujanti, be abejo, buvo lenkiškoji. Tačiau tautinių idėjų renovacija, viešas jų skelbimas kilo kaip tik iš to paties elito, taigi „aktyvusis“ nacionalizmas prasidėjo tarsi „iš viršaus“. Kaip įdomus aspektas išskirtinas menkas elito ir masių tarpusavio ryšys, jo nebuvimas sudarė sąlygas savitai industrializacijos ir besiplečiančios komunikacijos įtakai.

Vėliau buvo bene pati galingiausia ir masiškiausia pogrindinio separatizmo apraiška Europoje – partizaninis pasipriešinimas sovietiniams okupantams po Antrojo pasaulinio karo. Na, o praėjusio amžiaus pabaigos patirtis ir jos palyginimas su dabartine situacija Lietuvoje jokių optimistinių nuotaikų nesukelia. 1988–1991 metais turėjome savotišką tautinių jausmų „sprogimą“ ir pagarbą jiems bemaž visame laisvajame pasaulyje, tačiau ilgainiui visa tai užgeso po ekonominių interesų ir pseudopatriotinio politikavimo lavina. Dėl to, ko gero, ir kovo 11-osios eitynės šiame sveiko nacionalizmo nebuvimo kontekste atrodo kaip didžiausias skandalas, kurio eskalavimu rūpinasi Lietuvos nutautinimo šalininkai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 11)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu?

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras