Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Europos Komisija pradėjo svarstyti komunistinių režimų nusikaltimus (3)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2008 04 12

Šių metų balandžio 8 dieną Europos Komisijos Karolio Didžiojo rūmuose Briuselyje įvyko svarbus renginys - pirmieji oficialūs europiniai klausymai apie komunistinių režimų nusikaltimus žmonijai. Politikai, teisininkai, istorikai teikė įvairiakryptę informaciją, vertinimus bei svarstymus. Tarp išplatintos literatūros buvo ir keliasdešimt Lietuvoje 2000 m. išleistų stambių knygų: "Anti-Communist Congress and Proceedings of the International Public Tribunal in Vilnius. Evaluation of the Crimes of Communism". Vadovams įteikiau naujus albumus "Lietuviai Arktyje" su garsiuoju Dalios Grinkevičiūtės tekstu dviem kalbom. Neoficialiose išvadose, kurias pasirašė 36 asmenys - dauguma dalyvių, Komisijai siūloma: suformuoti bendrą požiūrį į totalitarinius režimus, jų tarpe matant ir totalitarinį komunistinį režimą, pasiekti, kad Europos Sąjungoje būtų žinoma apie totalitarinio komunizmo nusikaltimus; tam įsteigti ES nuolatinį vyriausybinį forumą (kurio pradžią sudarys nacionaliniai pranešimai apie totalitarinių režimų nusikaltimus), atitinkamą Europos fondą ir galimą Briuselyje muziejų bei memorialą, paskelbti totalitarinių režimų aukų atminimo Europos dieną; užtikrinti lygų, nediskriminuojantį visų totalitarinių režimų aukų traktavimą.

Klausymuose kalbėjo aukšti Europos pareigūnai: Komisijos viceprezidentas Jacques Barrot, pirmininkaujančios Sąjungai šalies Slovėnijos teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Robert Marolt, Europos Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato direktorius Francisco Fonseca Morillo (viskuo rūpinęsis komisaro F.Frattini pavedimu) ir kiti. Pabaigoje pasisakė debatuose nedalyvavęs šio direktorato generalinis direktorius Jonathan Faull.

Viceprezidentas J.Barrot apibūdino totalitarizmą kaip žmogaus individualybės neigimą naikinantį kiekvieno orumą, brėžė jungtį tarp nusikaltimų žmoniškumui pripažinimo (senosios narės turi viską suvokti apie naujųjų narių praeitį) ir susitaikymo. F.Fonseca Morillo pažymėjo tris aspektus totalitarizmo nusikaltimų pripažinimo (tokia reikmė tėra likusi sovietų nusikaltimams): atsakomybių nustatymas, gyvosios atminties išlaikymas ir tarptautinis teisinis matmuo - valstybių sąmokslai. J.Faull kreipė į reliatyvizmą, bet ir žadėjo tolesnius darbus.

Dalyvavo skaitydami pranešimus Belgijos, Estijos, Italijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Slovėnijos, Vengrijos, Vokietijos atstovai. Ligi gegužės 15-osios surinkus tekstus, bus išleista knyga. Klausymai - pirmieji tokio masto ir lygmens - buvo išties europiniai; būtinas jų tęsinys, nes iki pranešimo Tarybai, kuri įpareigojo Komisiją dirbti ta kryptimi - dar toli, tik pati pradžia.

Nelyginant įvykio tąsa, jau kitą dieną Europos Parlamente buvo surengta itin stipraus, koncentruoto faktine medžiaga, latvių dokumentinio filmo "The Soviet Story" premjera. Šį pasaulinės reikšmės darbą reikia rodyti visur ir nedelsiant. Lietuvoje pirmiausia, manau – Istorijos institute. A.Vajdos filmą "Katynė" turbūt jau daug kas matė. Ateina, nors ir stabdomas, istorinio teisingumo metas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras