Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Lenkijos ekonominė ekspansija į Lietuvą? (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 04 24

Tiesą sakant, straipsnio temą pasufleravo Rusijos interneto svetainėje „Regnum“ pateikta Lenkijos ir Lietuvos ekonominių santykių analizė ir provokuojanti publikacijos antraštė: „Lenkijos verslas pasiglemžia Lietuvos ekonomiką“. Reikia pripažinti, kad Lenkijos eksportas į Lietuvą auga, investicijos didėja, kai kuriuose prekybos sektoriuose iš tikrųjų pastebima didelio aktyvumo tendencija, tačiau tai normalus dviejų istorinių ir naujųjų laikų kaimynių bendradarbiavimas, kurio negali užtemdyti nei esami pozicijų skirtumai, nei ideologizuoti trečiosios šalies komentarai.

Iš tiesų Lietuva nuo seno yra viena svarbiausių Lenkijos prekybinių partnerių regione. 2006 m. sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvos importo iš Lenkijos dalis sudarė 9,4 proc., ir ją šioje srityje buvo pralenkusi tik Rusija bei Vokietija (atitinkamai 27,4 ir 14,4 proc.). Palyginus su 2005 m., importas iš Lenkijos išaugo 42 proc. ir sudarė dešimtadalį viso importo.

O juk dar 2002 m. Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio prekybinių mainų vertė siekė 1,1 mlrd. JAV dolerių, iš jų Lenkijos eksportas į Lietuvą buvo 930 mln., o importas iš mūsų šalies – 190 mln. JAV dolerių. Tai sudarė 2,3 proc. viso Lenkijos eksporto ir 0,3 proc. importo. Lietuva buvo trylikta pagal prekybos vertę Lenkijos prekių importuotoja ir devyniolikta tiekėja Lenkijos rinkai.

Per pastaruosius dešimt metų eksportas į Lietuvą plėtojosi labai dinamiškai, vidutiniškai 40 proc. per metus, o bendras Lenkijos eksportas padidėjo maždaug 13 procentų. Lietuvos rinkoje parduotų lenkiškų prekių vertė tuo metu padidėjo dvidešimt kartų, o importas iš Lietuvos išaugo kiek daugiau negu dukart. Dėl kur kas greičiau už importą augančio eksporto sparčiai padidėjo teigiamas balansas, kurį Lenkija pasiekė prekiaudama su Lietuva. 2002 m. jis buvo 740 mln. JAV dol. – pats didžiausiasis iš visų Lenkijos prekybos partnerių. Lietuva yra ne tik svarbiausia iš Baltijos šalių Lenkijos prekybos partnerė (prekyba su Lietuva sudaro 70 proc. eksporto ir importo su šiomis šalimis), bet ir priklauso svarbiausioms Lenkijos eksporto rinkoms Vidurio ir Rytų Europoje bei šalyse, kurios kartu su Lenkija įstojo į Europos Sąjungą. Verta paminėti, kad šiame regione Lietuva 2002 m. buvo antra po Čekijos lenkiškų prekių importuotoja (šaltiniai: Centrinis užsienio prekybos institutas (CIHZ), Lenkijos ambasada Lietuvoje, http://www.weh-wilno.lt/).

Taigi Lenkijos prekybos su Lietuva balansas per šiuos penkerius metus gerėjo, ir, matyt, šis faktas leido analizės autoriams, kurie rėmėsi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daryti išvadą, kad lenkai tiesiog „superka“ mūsų šalies ekonomiką.

Kad Lenkijos investicijos į Lietuvos ūkį didėjo, geriausiai iliustruoja energetikos sektorius. 2006 m. pagal investicijas į Lietuvą Lenkija užėmė tik 14 vietą, tačiau tų metų pabaigoje buvo sudarytas didžiulis sandoris – kompanija „PKN Orlen“ nupirko „Mažeikių naftos“ koncerną, ir tuomet investicijos iškart šoktelėjo pustrečio milijardo JAV dolerių.

Brovimasis į Lietuvos energetikos sektorių spartėjo. Lenkijos kompanija 2008 m. vasarį pareiškė planuojanti įsigyti valstybinės įmonės „Klaipėdos nafta“ akcijų paketą ir nutiesti naftotiekį iki terminalo uostamiestyje. 70 proc. šių akcijų valdo Lietuvos Vyriausybė. Jeigu Seimas nesutiks su šiuo sandoriu, „PKN Orlen“ ketina pradėti kontroliuoti Latvijos Liepojos ir Ventspilio terminalus.

Tuo metu „Mažeikių nafta“, kaip praneša Lenkijos spauda, gavo didžiulius užsakymus tiekti benziną ir variklių alyvą NATO priklausančios Lietuvos kariuomenei. Be to, iki 2020 m. degalinių tinklas Lietuvoje ir Latvijoje bus išplėstas iki 200. Taigi lenkai ketina užimti apie 20 proc. šių šalių energetikos rinkos.

Nemažai pretenzijų Varšuva turi ir Lietuvos branduolinei energetikai. Kaip žinome, ji pakviesta kartu eksploatuoti planuojamą statyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktorių, nors šis projektas dar net nepradėtas svarstyti.

Pirmasis IAE reaktorius pradėjo veikti 1983 metais, bet 2004-aisiais buvo uždarytas. Antrasis reaktorius dirba nuo 1987 metų. Visa jėgainė pagal 2004  m. narystės ES sutartį turi būti uždaryta 2009 m. pabaigoje, o dėl naujo bloko statybos dar tik diskutuojama. Šių metų balandžio pabaigoje ketinama pasirašyti statybos sutarčių paketą, sukėlusį daug nepasitenkinimo.

Naujos atominės jėgainės galingumas siektų 3200 megavatų, bet buvo svarstomas ir mažesnis – 1600 MW. Naujasis reaktorius turi būti atiduotas eksploatacijon iki 2015 metų. Dabar IAE elektros energija patenkina 80 proc. kaimyninių šalių poreikio. Vadinasi, penkerius–šešerius metus iki naujo reaktoriaus darbo pradžios Lietuva turėtų šią energiją, tik brangesnę, importuoti iš Rusijos.

Norėdama surinkti daugiau lėšų statybai, Lietuva dar 2006 m. antroje pusėje, be kitų šalių, kreipėsi ir į Lenkiją, ir tų metų lapkritį Varšuva sutiko dalyvauti naujos elektrinės statyboje. Gruodžio mėnesį buvo pasirašyta keturšalė sutartis, pagal kurią Lenkija, Latvija ir Estija gautų po 22 proc. energijos galingumo, o Lietuvai liktų 34 procentai. Bet vėliau Lenkija pareikalavo padidinti jos dalį iki 1200 MW. Vilnius tarsi ir sutiko su šia sąlyga, tačiau diskusija paskendo Lietuvos rūpesčiuose dėl leidimo pratęsti IAE darbą iki naujo reaktoriaus statybos pabaigos.

Kaip Rusija grasina statyti naują atominį reaktorių Kaliningrado srityje, taip ir Varšuva nori apsidrausti nuo galimo energijos nepritekliaus. Dabar Lenkijoje veikia dvi atominės elektrinės – abi netoli Varšuvos, Šverko mieste, bet jos vos 30 MW ir 10 MW galingumo ir veikia labiau dėl mokslo tiriamųjų darbų. 2006 m. pabaigoje imta kalbėti apie naujos jėgainės statybą iki 2021 metų. Tačiau Lenkijos ekonomikos ministerija visą dėmesį sutelkė į naują Ignalinos AE projektą.

Energetinio bendradarbiavimo perspektyvą drumsčia nesutarimai su Europos Komisija dėl Vilniaus siūlymų pratęsti IAE reaktoriaus darbą, kol bus pastatytas naujas. Lenkija stabdo ES ir Rusijos Energetinio saugumo pakto pasirašymą. Dar nesutarta dėl beveik 200 mln. litų vertės elektros tilto per Lenkijos teritoriją į Vakarus statybos (Alytaus–Elko ruožas), dėl analogiško projekto su Švedija. Kuriami naujo dujų tiekimo ir talpyklų projektai, tačiau jie taip pat yra bendrų diskusijų stadijoje.

Bendradarbiavimą energetikos srityje stabdo įtempta geopolitinė situacija regione. Ji komplikuota dėl Rusijos agresyvios energetinės politikos Vakarų atžvilgiu, apeinant Baltijos šalis. Todėl kalbėti apie Lenkijos verslo ekspansiją į Lietuvą, o juo labiau – apie kokią nors „ekonominę okupaciją“ kol kas yra per anksti ir nepagrįsta.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras