Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kinijos mitai, pasaulio tvarka ir olimpinės viltys (2)

Egidijus Vareikis
2008 04 26

Apie Kiniją sunku kalbėti be emocijų. Sunku todėl, kad objektyviai apie Kiniją nebekalba beveik niekas. Vieni su pagarbia baime žvelgia į augančią ekonominę galią, kiti tiesiog aikčioja iš susižavėjimo, matydami šalies pasiekimus, treti desperatiškai reikalauja žmogaus teisių.

Kas gi tie Kinijos pasiekimai ir Kinijos politika – nauja grėsmė, nauja didžioji valstybė, o gal viso labo dar vienas pasaulio parodomasis spektaklis?

Depolitizuota pasaulio tvarka

Svarbiausias pastarųjų metų Kinijos politikos bruožas – gyventi be politikos. Šalies “arkliukas” – tai kalbos apie prekių mainus, gamybos augimą ir vertingus sandorius. Net užuominas apie kokias nors vertybes kinų politikos elitas nustelbia “pragmatiškais” pamąstymais, kad gerovės kūrimui reikalingi fabrikai, o ne politinės partijos ar žodžio bei susirinkimų laisvė. Didžiausia vertybė ir didžiausia teisė yra leisti žmonėms dirbti ir užsidirbti, išbristi iš skurdo ir fiziškai padoriai gyventi. Žvelgiant į gatvės publiką, atrodo, kad taip ir yra, nelabai tai Kinijos daugumai įdomu, kas vyksta kokiam nors Tibete. Kaip bepradėtum pokalbį su Kinijos atstovais, vistiek neišvengsi skaičių ir faktų apie šalies ekonominį augimą, globalią prekybinė perspektyvą ir poreikį žvelgti į pasaulį taikiai, draugiškai “ekonomiškai”. Juk tai, neva, svarbiausias visų žmonių interesas.

Čia matyt glūdi vieno iš didžiųjų Kinijos nesupratimų esmė.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Kinija bando užkariauti pasaulį, vadovaudamasi ganėtinai pasenusia galios mąstysena – didele dalimi sekdama buvusios SSSR keliu. Kaip ir SSSR ji plečia gamybą pasinaudodama pigia darbo jėga, netaupydama resursų ir neatsižvelgdama į ekologijos reikalavimus. Beje, kaip sakiau, leidžia užsidirbti. Tačiau skirtingai nuo buvusios sovietų valstybės, gamyba eina daugiausia eksportui, galią įtvirtinti siekiama ne tiek karine jėga (nors jos galimybės neignoruojamos), bet savotiškai padarant pasaulį priklausomą nuo Kinijos prekių. Kinija pabrėžia, kad ir Taivanio klausimus galima išspręsti, juos “depolitizavus”. Olimpiadai, beje, taip pat nereikia politikos... Demokratija, žmogaus teisės tiesa sakant yra kliuviniai visiems ir Kinijai ir jos partneriams. Lengviausia ne sieti savo santykius su tais kliuviniais, o veikiau juos ignoruoti.

Euroatlantinis pasaulis, regis, lengvai tam pasiduoda. Didelė mūsų, europiečių, bėda yra ta, kad mes vis dar tikime, jog pasibaigus Šaltajam karui, nebereikia rūpintis demokratija, žmogaus teisėmis ir visu tuo, kad anais laikais taip smarkiai skyrė sovietinę sistemą nuo Vakarų.

Sovietų Sąjungos žlugimas įrodė, kad neva, be laisvės ir žmogaus teisių materiali gerovė neįmanoma. Visi patikėjo, kad gerovę sukurti gali tik demokratiškai tvarkoma ir vertybėmis paremta bendruomenė. Šaltojo karo metų konfrontacija – demokratija prieš diktatūrą buvo ir tam tikras politinis eksperimentas – kieno galia didesnė. Jo pabaiga lyg ir davė aiškų atsakymą – demokratiškasis pasaulis nugalėjo, o tai reiškė, kad europinio lygio gerovę galima sukurti tik demokratija paremtoje bendrijoje. Mes, vieni iš tų, kurie patikėjo ir tapo Europos dalimi ne per pigią gamybą, o per teisinę valstybę ir europietiškas vertybes.

Dabar gi Kinija rodo, kad Šaltojo karo pabaigos išvada galgi nebūtinai buvo teisinga. Antra didžiausia, o gal greitai pati didžiausia pasaulio ekonomika vystosi visai be demokratijos, tiesiog remiasi tokia pačia pigia gamyba, kuri kažkada sukūrė Sovietų Sąjungos galybę ar bent jau jos įvaizdį. Euroatlantiniam pasauliui belieka sutikti su tuo, kad globalizacija, o ne laisvė yra svarbiausias ekonomikos variklis. O jei jau taip, tai reikia labai rimtai pagalvoti ar tikrai mūsų supratimas apie pasaulio tvarką yra teisingas.

Europa ir Šiaurės Amerika pralaimi konkurenciją su Kinija trečiajame pasaulyje. Pralaimi todėl, kad kol kalba apie demokratiją ir rinkimus, Kinija siūlo sandėrius be jokio politinio fono, moka grynais ir niekuo neįpareigoja. Panašiai siūlo elgtis Rusija, kai kurios Lotynų Amerikos ir Azijos šalys, įskaitant odiozinius Venesuelos ar Kubos režimus. Kol mes verkiame, kad nemoralu mainyti naftą į ginklus Darfūro galvažudžiams ar leisti užsidirbti subsaharinės Afrikos juodaodžiams galutinai sugriaunant savo ekosistemą, galvažudžiai lobsta, kažkas užsidirba lengvai ir be jokių ekologinių įsipareigojimų.

Jei tokia Pasaulio Tvarka įsigalės, pamirškime žmogaus teises kaip visai nereikšmingą smulkmeną. Pasaulis gali taip gyventi, juk visą laiką taip gyveno. Kelis šimtmečius respektabilūs europiečiai pirko kolonijų prekes, mažai domėdamiesi, kokia kaina ir kaip kartais nedemokratiškai jos gaunamos, JAV kūrėjai beveik šimtmetį toleravo vergovę... Demokratija, regis, ne taisyklė, o išimtis.

Belieka susitarti, ar tą naują tvarką pripažįstame. Jeigu taip, tai sutarkime, kad su kinų politikais nekalbėsime niekados daugiau apie Taivanį, Tibetą, politinius kalinius. Tiesa, Kinija nelabai turi pasiūlyti pasauliui ką nors daugiau negu pigesnė gamyba ir, kaip sakyta, darbo vietas keliems šimtams milijonų Kinijos varguolių. Bet mums nieko kito ir nereikia. Juk neišdrįsime pradėti kelti reikalavimus prekėms – pavyzdžiui kokybės ar sveikatingumo, reikalavimus laikytis globalaus gyvenimo ir aplinkosaugos normų.

O jeigu išdrįstume....

Olimpiada įvyks

Aštuoni Kinijoje – laimingas skaičius. Olimpinės žaidynės Pekine startuoja aštuntų metų aštunto mėnesio aštuntą dieną, tad turėtų tapti laimingu šaliai renginiu.

Olimpiada, žinoma, įvyks. Šiandien jėgos, bandančios priminti, kad olimpinė dvasia nesuderinama su žmogaus teisių pažeidinėjimais ir autoritariniais režimais yra gerokai per silpnos, gi Kinija nekelia pasauliui tokios fizinės grėsmės, kokią atmenamais 1980 metais kėlė Sovietų Sąjunga. Net ir JAV prezidentas šiandien ne tas, kuris žmogaus teisių vardan ragintų boikotuoti sporto renginį.

Pasakymas, kad olimpiados negalima boikotuoti, nes į ją tiek investuota šiandieninėje vartojimo visuomenėje skamba rimtai ir visai suprantamai. Sportininkui taip pat bus sunku įrodyti, kad olimpinės žaidynės turi kažką bendro su žmogaus teisėmis, jei net sporto vadovai sako, jog neturi. Galiausiai sočiam žiūrovui įdomiau olimpiada nei mušami tibetiečiai, juolab, kad iš olimpiados galima dar iš šį tą atsivežti. Olimpiada įvyks, nes sportas šiandien didele dalimi atstoja politiką... O tie naivuoliai, kurie tikėjosi, kad olimpinės dvasios vardan politika bent šiek tiek pasikeis, pasirodė apsirikę.

Tad olimpiada bus. Žinoma, kad įvyks, tačiau jos užkulisiai bus nervingi, nepasitikėjimas sportininkais, perdėtos saugumo priemonės ir didelės lėšos propagandai. Nes dar ne visi įsisąmonino vartotojišką pasaulio tvarką, kuriai reikia rezultatų, bet ne vertybių.

Olimpiadas daugiausia rengė demokratinės valstybės ir rengė sėkmingai. Autoritarinių režimų buvo keletas. Likimas jiems buvo negailestingas.

1936 metais olimpines žaidynes su didele pompa ruošė Vokietija. Ir gerai paruošė, pademonstravusi ne tik savo sporto, bet ir savos valstybės galią. Nepraėjus nė dešimtmečiui šios valstybės jau nebebuvo. 1980 olimpine sostine tapo Maskva, kuri taip pat nepašykštėjo lėšų didybės rodymui ir gniaužė bet kokias mintis apie žmogaus teises. Kas įvyko po dešimtmečio, žinome. Galime prisiminti ir žiemos olimpiadą Sarajeve 1984-siais. Sarajevas tuomet rodėsi taiki ramios Jugoslavijos provincijas, tačiau nė dešimtmečiui nepraėjus paskendo kruviname kare... Kinija ėmėsi olimpiados šiemet, taip pat ne vien dėl sporto, bet ir dėl savos valstybės didybės. Kas bus po dešimtmečio?

Gal vis tik atsiras tame vartotojiško nusistatymo sporto pasaulyje, kas prisimins, jog olimpiniam judėjimui svarbiausia ne medalių skaičius, o žmogiškosios vertybės. Gal atsiras atletai, nebijantys ne tik priešininkų sporto aikštelės, bet ir politinių lyderių tarpe? Juk ir mūsų vėliavos olimpiadoje nebuvo tol, kol neturėjome demokratijos ir žmogaus teisių. Dabar ji yra, bet kai kurių vėliavų vis dar nėra.

Ar mums dėl to skauda?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras