Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kosovo ateitį gaubia krizės debesys

2008 05 03

Krizės debesys gaubia tarptautinės bendruomenės pastangas ir toliau prižiūrėti politinę situaciją Kosove – jauniausioje Europos valstybėje, kuri nepriklausomybę paskelbė tik vasario 17 dieną.

Jungtinių Tautų misija, kuri Kosovą prižiūrėjo nuo pat 1999 metų, kai NATO įvykdė antskrydžius prieš Serbiją, jau ruošiasi trauktis, tuo tarpu ją turinti pakeisti Europos Sąjungos misija po truputį juda į Kosovą.

Tačiau šiuo metu jau abejojama, ar JT visiškai pasitrauks iš Kosovo, be to, tebelieka neaišku, ar ES ir JT galės dirbti kartu po birželio 15 dienos, kai oficialiai įsigalioja Kosovo nepriklausomybės deklaracija. JT misijos Kosove (Unmik) vadovas Joachimas Rueckeris BBC jau patvirtino, kad jo vadovaujama misija tęsis ilgiau nei planuota. „Visiškai aišku, kad JT turi prisiimti atsakomybę, kad misija ir toliau tęstųsi“ – teigė J. Rueckeris.

Kalbėdamas apie ES Teisės bei teisingumo misiją (Eulex), kurią turi sudaryti 2 tūkst. pareigūnų, ir kuri jau po truputį pradėjo keltis į Kosovą, JT misijos vadovas teigė: „Mes turime mintyje, kad Eulex jau atvyksta į Kosovą ir mes jokiu būdu nenorime dubliuoti jų darbo. Vis dar reikia nuspręsti, koks bus mūsų bendradarbiavimas su Eulex“.

Papildoma kaina

Tokia situacija kelia galvos skausmą ES. Sąjunga tikėjosi, kad JT misija paliks jiems kone 400 policijos automobilių, be to, visas būstines, ūkinius pastatus bei kitą įrangą. Tačiau dabar, jei JT liks Kosove, ES tai atsieis kone 100 mln. eurų – būtent tiek kainuos siekis sukurti misijai reikalingą infrastruktūrą nuo visiško nulio.

Galutinė Eulex dislokavimo Kosove data jau dabar nukelta į rugpjūtį, o pakankamai gerai informuoti šaltiniai Kosovo sostinėje Prištinoje teigia, kad daug realesnė data yra spalio mėnuo. J. Rueckerio komentarai atspindi gilius nuomonių pasidalijimus dėl Kosovo nepriklausomybės pripažinimo pačiuose Vakaruose. Pačiame Kosove taip pat didėja sumaištis ir netikrumas dėl ateities.

Kaltinimai, kad kažkas yra proalbaniškas ar proserbiškas, vis dažniau girdimi ir iš tarptautinės bendruomenės atstovų.

Autonomija serbams

Birželio 15 dieną oficialiai įsigalios Kosovo Konstitucija. Paremta JT specialaus pasiuntinio Martti Ahtisaari planu, ji decentralizuos Kosovo valdymą ir suteiks plačią autonomiją serbų mažumai.  

Tad laikas vis labiau spaudžia JT generalinį sekretorių Ban Ki-mooną pranešti apie savo planus bei vizijas, kaip Kosove vienu metu gali veikti net 2 misijos – JT bei ES.

Vienas iš variantų skelbia, kad J. Rueckeris bus pakeistas diplomatu, kuris vienu metu vadovaus tiek ES, tiek JT misijoms.

JT jau kuris laikas palaipsniui traukiasi iš Kosovo: 23 proc. organizacijos postų šiuo metu jau yra tušti, tačiau JT būstinė Niujorke nurodė, kad šis skaičius neturi perkopti 30 proc. barjero.

Dauguma JT personalo darbuotojų, kurių kontraktai baigiasi birželio 30 dieną, jau informuoti, kad sutartys su jais bus pratęstos iki gruodžio 31 dienos.

Kas po to?

Patikimi šaltiniai BBC teigė, kad šiuo metu svarstomi keli galimi ateities scenarijai. Vienas iš radikaliausių pasiūlymų yra apskritai nutraukti ES misiją bei viską palikti JT rankose.

Antrasis planas siūlo Eulex dislokuoti tik albanų dominuojamose vietovėse, tuo tarpu JT misiją toliau liktų serbų mažumos kontroliuojamose teritorijose. Kaip žinia, serbai, remiami Belgrado, apskritai teigia, kad ES misija Kosove yra nelegali ir todėl jie nesiruošia jai paklusti. Tačiau, jei būtų priimtas antrasis variantas, Kosovo susiskaldymas į dviejų etninių bendruomenių dominuojamas teritorijas tik dar labiau pagilėtų. Specialistai teigia, kad reikia surasti būdų, kad visa Kosovo kontrolė atitektų ES.

Rinkimai

Trečiasis scenarijus, anot BBC, siūlo palaukti tikintis, kad situacija kardinaliai pasikeis ir bus galima dislokuoti ES misiją visame Kosove. Visų akys dabar krypsta į Serbijos parlamento rinkimus, kurie vyks gegužės 11 dieną. Jei juos laimės provakarietiško prezidento Boriso Tadičiaus šalininkai, emocijos dėl Kosovo gali kiek aprimti.

Tačiau, jei rinkimus laimės nacionalistai, o ypač „Serbijos radikalų partija“, konfliktas dėl Kosovo gali tik dar labiau suintensyvėti. Bet kokiu atveju Kosovo ateitis glūdi dviejuose scenarijuose – jis bus arba JT arba ES protektoratas, o ne visiškai nepriklausoma bei suvereni valstybė.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras