Sekant viešosios nuomonės tyrimus Rusijoje labai dažnai stebina atsakymai, kurie atrodo mažų mažiausiai keisti. Ypač kai apklausos parodo, kad Rusijos gyventojai savo valstybės priešais laiko demokratines, jokio karinio ar ekonominio pavojaus negalinčias kelti valstybes – Gruziją, Baltijos šalis ar Lenkiją. Šios šalys apklausose dažnai priešiškumu aplenkia ilgametį Rusijos priešą JAV, kurioms neapykanta skiepyta dešimtmečius.

Apklausų rezultatus rasite paspaudę nuorodas:

http://www.regnum.ru/news/629326.html,

http://www.regnum.ru/news/629328.html,

http://wciom.ru/arkhiv/tematicheskii-arkhiv/item/single/4237.html

Kad suprastum, kokios apklausos ir kaip vykdomos Rusijoje, užtenka peržiūrėti interneto portaluose vykdomas apklausas, kurios neabejotinai formuoja Rusijos visuomenės nuomonę.

Sovietmečio reliktas, oficialaus Rusijos armijos laikraščio „Krasnaja zvezda“ tinklalapis http://www.redstar.ru/ vykdė apklausą apie Pietų Osetijos ir Abchazijos galimą prisijungimą prie Rusijos Federacijos itin įdomiai suformulavęs klausimus:

1. Tai sustiprins Rusiją  – 66 proc.

2. Tai neapsimoka dėl ekonominių motyvų – 9 proc.

3. Sukels karinį konfliktą su Gruzija – 24 proc.

Kaip matome, teiginiui, kad tai sustiprins Rusiją, pritarė net 66 proc. skaitytojų. Įdomu ir tai, kad šiame tinklalapyje dėl tos pačios apklausos iš to paties IP adreso galima balsuoti kas 6 valandas.

Klausimai pateikiami taip, kad reikalingiausias atsakymas visada būtų pirmas, arba nukreipiant į reikiamą atsakymą.

Ta pati „Krasnaja zvezda“ atliko internete apklausą „Nepriklausoma Kosovo valstybė“:

1. Taps demokratine ES valstybe.

2. Taps narkomanijos ir radikalaus islamo placdarmu.

3. Sukels naują karą Balkanuose.

Atsakymas „Kosovas taps demokratine ES valstybe“ liko paskutinėje vietoje.

2008 03 11 dieną interneto portalas http://www.km.ru/  atliko viešosios nuomonės tyrimą „Kaip turėtų reaguoti Rusija į Lenkijos ir JAV ketinimus Lenkijos teritorijoje išdėstyti PRG elementus?“ Ir tinklalapio skaitytojų atsakymai:

1. Kaip atsaką į tokius ketinimus Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje dislokuoti Rusijos raketinius kompleksus  – 69 proc.

2. Atsisakyti pirkti lenkiškus ir amerikietiškus maisto produktus  – 21,7 proc.

3. Argi gali kelti grėsmę Rusijai 10 PRG sistemos raketų?  – 9,3 proc.

Reikia pažymėti, kad prieš visas šias apklausas Rusijoje vyko stipri propagandinė kampanija, per kurią Gruzija buvo kaltinama viskuo, kuo tik įmanoma, nepriklausomybės siekiantys Kosovo gyventojai buvo vaizduojami kaip narkotikų prekeiviai ir teroristai, dar prekiavę ir nužudytų serbų vidaus organais. Tad po tokios propagandinės atakos prieš Rusijos gyventojus šie visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai visiškai nestebina.

Suvalstybinta Rusijos žiniasklaida informaciją pateikia vienpusiškai, darydama tiesioginę įtaką skaitytojui, formuodama jo pasaulėžiūrą. Skaitytojui neleidžiama suprasti, kad Baltijos šalys, Gruzija ar Ukraina jau seniai nėra Rusijos – visateisės SSRS teisių perėmėjos – kolonijos, ir todėl kiekvienas šių valstybių žingsnis, kuris mums yra savaime suprantamas, Rusijos žiniasklaidos pateikiamas kaip tiesioginis ar netiesioginis agresijos prieš Rusiją aktas.

Galima tik priminti, kaip skaudžiai Rusijos gyventojai reagavo į Baltijos šalių įstojimą į ES ir NATO. Tačiau Lietuvos gyventojus mažai jaudina NVS susikūrimas ar NVS šalių KSSO įkūrimas. Žiūrint realiai, tai tik tų valstybių, kurios pasirinko tokį savo kelią, reikalas ir nesuprantama, kodėl tai turėtų jaudinti kitos valstybės visuomenę.

Esant žiniasklaidos monopoliui, formuoti visuomenės nuomonę nepaprastai lengva. Taip darė ir fašistinė Vokietija, ir SSRS. Taip daroma ir dabartinėje Rusijoje, nes suformuoti visuomenės nuomonę ant buvusios sovietinės ideologijos pamatų nėra sunku. Šiuo atveju Rusijoje vyksta tas pat – Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida pirmiausia „apdoroja“ visuomenę, o paskui vykdant viešosios nuomonės tyrimus gaunami reikalingi atsakymai, kurie pateikti viešai daro dar didesnę įtaką Rusijos žmonėms.

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.