Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kai kurie viešosios nuomonės tyrimų ypatumai šiuolaikinėje Rusijoje (8)

Vadimas Juška
2008 05 25

Sekant viešosios nuomonės tyrimus Rusijoje labai dažnai stebina atsakymai, kurie atrodo mažų mažiausiai keisti. Ypač kai apklausos parodo, kad Rusijos gyventojai savo valstybės priešais laiko demokratines, jokio karinio ar ekonominio pavojaus negalinčias kelti valstybes – Gruziją, Baltijos šalis ar Lenkiją. Šios šalys apklausose dažnai priešiškumu aplenkia ilgametį Rusijos priešą JAV, kurioms neapykanta skiepyta dešimtmečius.

Apklausų rezultatus rasite paspaudę nuorodas:

http://www.regnum.ru/news/629326.html,

http://www.regnum.ru/news/629328.html,

http://wciom.ru/arkhiv/tematicheskii-arkhiv/item/single/4237.html

Kad suprastum, kokios apklausos ir kaip vykdomos Rusijoje, užtenka peržiūrėti interneto portaluose vykdomas apklausas, kurios neabejotinai formuoja Rusijos visuomenės nuomonę.

Sovietmečio reliktas, oficialaus Rusijos armijos laikraščio „Krasnaja zvezda“ tinklalapis http://www.redstar.ru/ vykdė apklausą apie Pietų Osetijos ir Abchazijos galimą prisijungimą prie Rusijos Federacijos itin įdomiai suformulavęs klausimus:

1. Tai sustiprins Rusiją  – 66 proc.

2. Tai neapsimoka dėl ekonominių motyvų – 9 proc.

3. Sukels karinį konfliktą su Gruzija – 24 proc.

Kaip matome, teiginiui, kad tai sustiprins Rusiją, pritarė net 66 proc. skaitytojų. Įdomu ir tai, kad šiame tinklalapyje dėl tos pačios apklausos iš to paties IP adreso galima balsuoti kas 6 valandas.

Klausimai pateikiami taip, kad reikalingiausias atsakymas visada būtų pirmas, arba nukreipiant į reikiamą atsakymą.

Ta pati „Krasnaja zvezda“ atliko internete apklausą „Nepriklausoma Kosovo valstybė“:

1. Taps demokratine ES valstybe.

2. Taps narkomanijos ir radikalaus islamo placdarmu.

3. Sukels naują karą Balkanuose.

Atsakymas „Kosovas taps demokratine ES valstybe“ liko paskutinėje vietoje.

2008 03 11 dieną interneto portalas http://www.km.ru/  atliko viešosios nuomonės tyrimą „Kaip turėtų reaguoti Rusija į Lenkijos ir JAV ketinimus Lenkijos teritorijoje išdėstyti PRG elementus?“ Ir tinklalapio skaitytojų atsakymai:

1. Kaip atsaką į tokius ketinimus Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje dislokuoti Rusijos raketinius kompleksus  – 69 proc.

2. Atsisakyti pirkti lenkiškus ir amerikietiškus maisto produktus  – 21,7 proc.

3. Argi gali kelti grėsmę Rusijai 10 PRG sistemos raketų?  – 9,3 proc.

Reikia pažymėti, kad prieš visas šias apklausas Rusijoje vyko stipri propagandinė kampanija, per kurią Gruzija buvo kaltinama viskuo, kuo tik įmanoma, nepriklausomybės siekiantys Kosovo gyventojai buvo vaizduojami kaip narkotikų prekeiviai ir teroristai, dar prekiavę ir nužudytų serbų vidaus organais. Tad po tokios propagandinės atakos prieš Rusijos gyventojus šie visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai visiškai nestebina.

Suvalstybinta Rusijos žiniasklaida informaciją pateikia vienpusiškai, darydama tiesioginę įtaką skaitytojui, formuodama jo pasaulėžiūrą. Skaitytojui neleidžiama suprasti, kad Baltijos šalys, Gruzija ar Ukraina jau seniai nėra Rusijos – visateisės SSRS teisių perėmėjos – kolonijos, ir todėl kiekvienas šių valstybių žingsnis, kuris mums yra savaime suprantamas, Rusijos žiniasklaidos pateikiamas kaip tiesioginis ar netiesioginis agresijos prieš Rusiją aktas.

Galima tik priminti, kaip skaudžiai Rusijos gyventojai reagavo į Baltijos šalių įstojimą į ES ir NATO. Tačiau Lietuvos gyventojus mažai jaudina NVS susikūrimas ar NVS šalių KSSO įkūrimas. Žiūrint realiai, tai tik tų valstybių, kurios pasirinko tokį savo kelią, reikalas ir nesuprantama, kodėl tai turėtų jaudinti kitos valstybės visuomenę.

Esant žiniasklaidos monopoliui, formuoti visuomenės nuomonę nepaprastai lengva. Taip darė ir fašistinė Vokietija, ir SSRS. Taip daroma ir dabartinėje Rusijoje, nes suformuoti visuomenės nuomonę ant buvusios sovietinės ideologijos pamatų nėra sunku. Šiuo atveju Rusijoje vyksta tas pat – Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida pirmiausia „apdoroja“ visuomenę, o paskui vykdant viešosios nuomonės tyrimus gaunami reikalingi atsakymai, kurie pateikti viešai daro dar didesnę įtaką Rusijos žmonėms.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras