Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rinkimai Gruzijoje: opozicija užuodžia paraką (2)

Aušra Radzevičiūtė
2008 05 27

http://blogs.tol.org/georgia/2008/03/Gegužės 21 d. Gruzijoje įvykę parlamento rinkimai nebuvo vien tik įprastas balsavimas: valstybė laikė demokratijos egzaminą, o politinės partijos ir blokai varžėsi praktiškai dėl vienintelio dalyko – tautos meilės prezidentui Michailui Saakašviliui. Pirminiai rezultatai liudija, kad prezidentą remiantis Jungtinis nacionalinis judėjimas naujajame parlamente turės konstitucinę daugumą. Jungtinis opozicijos blokas rinkimus vadina farsu, rezultatus – suklastotais, grasina tikru sukilimu ir tikina galintis į gatves išvesti šimtus tūkstančių savo šalininkų.

Parlamento rinkimuose Gruzijoje dalyvavo 12 sąrašų – trys blokai ir 9 partijos. Preliminariais balsų skaičiavimo rezultatais, prezidentą remiantis Nacionalinis judėjimas daugiamandatėje apygardoje gavo per 60 proc., jungtinė opozicija – apie 14 procentų balsų. Įstatymų nustatytą 5 proc. barjerą taip pat įveikė krikščionys demokratai ir leiboristai. Tokį būsimąjį jėgų išsidėstymą praktiškai tiksliai atspėjo ir exit polls – rinkėjų apklausa po balsavimo. Priešrinkiminiai tyrimai rodė, kad Nacionalinis judėjimas gali surinkti apie 50 proc., o jungtinė opozicija, vadovaujama buvusio kandidato į prezidentus Levano Gačečiladzės, – 25–40 proc. rinkėjų balsų.

Balsavimas Gruzijoje prasidėjo ir baigėsi aistringai – kaip ir dera šiai karšto temperamento Kaukazo valstybei. Neapsieita be muštynių, dažnų susistumdymų ir net rimtesnių incidentų: pranešama, kad abchazai susprogdino autobusus, vežusius gruzinus iš Galio rajono balsuoti, o vakarinėje šalies dalyje iš medžioklinio šautuvo pakeliui į rinkimų apylinkę buvo nušautas opozicijos agitatorius Gerontijus Kacija. Vienas iš jungtinės opozicijos lyderių Davidas Gamkrelidzė iškart pareiškė, kad tai – „tiesioginis susidorojimas“, tačiau policija tikina, kad įvyko buitinis nusikaltimas.

Kalbant apie labiau politines aistras, verta pažymėti, kad gruzinų opozicija jau iš anksto be užuolankų tvirtino, kad rinkimai bus nesąžiningi, o jų rezultatai – suklastoti, tą esą M. Saakašvilio administracija labai gerai moka daryti. Jų teigimu, valdžios partija galėjo surinkti viso labo kokius 30 proc. balsų, ir jei skaičiavimai nepasikeis – Gruzijos laukia tikras naujas sukilimas. Jau naktį iš gegužės 21-osios į 22-ąją Tbilisio centre buvo sušauktas protesto mitingas, į kurį vietoj žadėtų 100 tūkst. atėjo tik, skirtingų šaltinių teigimu, apie tris tūkstančius dalyvių. Taip pat skirtingi šaltiniai praneša, kad naktį prie Centrinės rinkimų komisijos būstinės buvo atgabentos vandens patrankos ir sutelktos specialiosios pajėgos, tačiau nieko nenutiko. Protestuotojai pastato nešturmavo, policija jėgos nenaudojo.

Rinkimai daugelyje posovietinių valstybių privalo išlaikyti teisėtumo egzaminą ir todėl ne paskutinį vaidmenį vaidina stebėtojai ir jų verdiktas. Šiuose Gruzijos parlamento rinkimuose dirbo apie 3 tūkst. užsienio ir apie 10 tūkst. vietinių stebėtojų. Net Rusijos politologai, kurie dažniausiai kritikuoja Gruzijos valdžią ir politiką, pripažįsta, kad rinkimai vyko normaliai. Maskvos universiteto Politinio prognozavimo tarnybos vadovas Aleksandras Karavajevas interviu „Rian.ru“ aiškino, kad priešrinkiminė kampanija Gruzijoje vyko nesąžiningai, nes buvo suvaržytos opozicijos galimybės naudotis žiniasklaida, tačiau balsų skaičiavimas vyko „palyginti sąžiningai“, nes esant tokiai armijai stebėtojų prirašyti porą dešimčių procentų kieno nors naudai – praktiškai neįmanoma.

Politologo teigimu, opozicijos pralaimėjimas buvo dėsningas, nes ji nesugebėjo išnaudoti visų galimybių ir nukreipti žmonių nepasitenkinimo esama padėtimi reikiama vaga.

Rinkimus Gruzijoje gerai įvertino ir NVS stebėtojai, pareiškę, kad esminių pažeidimų nepastebėjo. Ir nors kai kuriose rinkimų apylinkėse rezultatai yra anuliuoti, jie bendro vaizdo neiškreipė.

Užsienio naujienų agentūros cituoja Lietuvos stebėtojų atstovą, buvusį užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį, kuris pareiškė, kad, nepaisant neesminių klaidų, „viskas liudija, kad rinkimai praėjo demokratinių normų rėmuose“.

Džiaugdamasis dėl rinkimų rezultatų, Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis žurnalistams sakė, kad „tai ypatingas gruzinų tautos bruožas – nepaisant socialinių ir kitokių sunkumų, rasti savyje jėgų palaikyti reformas, euroatlantinę integraciją, Gruzijos vyriausybės politiką, siekiančią suvienyti valstybę“. M. Saakašvilio partija puikiai išnaudojo Gruzijos teritorinio vientisumo kortą ir, gali būti, gavo politinių dividendų iš santykių su Abchazija paaštrėjimo bei įtampos su Rusija. Niekas taip nesuvienija kaip išorės priešas. Be to, prezidentą remiantis Nacionalinis judėjimas rinkėjams žadėjo ryžtingai kovoti su skurdu, spręsti socialines ir ekonomines problemas (mažiausiai iki 100 JAV dolerių padidinti pensijas, plėsti pigių kreditų sistemą ir t. t.), o tai šioje neturtingoje valstybėje ypač aktualu. Dar vienas priešrinkiminis pažadas – kiekvienuose namuose bus gamtinės dujos ir geriamas vanduo. „Mes pasirengę tam išleisti šimtus milijonų dolerių“, – rinkėjams  kalbėjo M. Saakašvilis.

Jei kalbėtume apie užsienio politikos prioritetus, iš esmės valdžios partijos ir opozicijos požiūris visiškai sutampa: euroatlantinė integracija ir santykių su Rusija normalizavimas. Tačiau komentuoti jungtinės opozicijos priešrinkiminę programą yra sunku: į vieną bloką susijungę kairieji, dešinieji ir centristai turėjo vienintelį tikslą – palikti Gruziją be M. Saakašvilio. Galbūt labiau iš bendro konteksto išsiskiria kai kurie programiniai krikščionių demokratų pažadai (pavyzdžiui, paskelbti stačiatikybę valstybine religija) ar viena kita leiboristų pozicija (pavyzdžiui, užkirsti kelią masinei valstybės turto privatizacijai).

Kaip toliau elgsis Gruzijos opozicija? Bandymas teisiškai užprotestuoti rinkimų rezultatus vargu ar bus sėkmingas. Tad protestuoti ir kovoti su „Mišiko režimu“ bus galima dviem būdais: agresyviai oponuoti parlamente arba politikuoti gatvėse. Žinoma, gruzinai yra impulsyvūs ir greiti protestuoti, tačiau jokia valstybė negali gyventi nesiliaujančios revoliucijos sąlygomis. Ir bene geriausias vaistas nuo panašių politinių aistrų – efektyvus socialinių ir ekonominių problemų sprendimas.

Šiandien Gruzijos opozicijai parlamento rinkimų rezultatai atrodo kategoriškai nepriimtini, tačiau viskas praeina. Praeis ir ši istorijos dalis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras