Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Politikos mūšiai sporto aikštelėse (1)

Vaidotas Šernius
2008 05 30

Filosofas Leonidas Donskis viename interviu teigė, kad sportas yra politika. Ar tai tiesa? Apie keletą įdomesnių politikos ir sporto sankirtų ir norėtųsi padiskutuoti.

Sportas XX–XXI amžiuje pasidavė politikos ir pinigų diktatui. Šiandienos varžybose sporto principai vis dažniau užmirštami, jie tapo nebereikalingi. Sportininkai vis dažniau palieka savo gimtinę ir išvyksta atstovauti turtingoms, tačiau savo sporto talentų neturinčioms valstybėms.

776 m. pr. Kr. įvyko pirmosios olimpinės žaidynės. Dalyvauti olimpiadoje buvo garbė ir pripažinimas, kiekvieno sportininko svajonė. Vykstant olimpinėms žaidynėms būdavo stabdomi karai, įsivyraudavo taika. Šiais laikais toks kilnus poelgis pasaulio lyderiams keltų juoką. Kažin ką pagalvotų pasaulis, jei vykstant Pekino olimpinėms žaidynėms George‘as W. Bushas nutrauktų atakas ir išvestų kariuomenę iš Irako?

Sportas vis dažniau lieka politikos šešėlyje, o politikos dominavimo sporte pavyzdžių apstu. Mes, lietuviai, tai puikiai žinome. Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA dvikovos  XX amžiaus 9 dešimtmetyje buvo kur kas daugiau nei krepšinio rungtynės – tai buvo kova už laisvę ir nepriklausomybę, už garbę ir pripažinimą. 1985, 1986 ir 1987 metais „Žalgirio“ krepšininkų iškovoti SSRS pirmenybių aukso medaliai atnešė ne tik džiaugsmo žmonėms, bet ir Lietuvai sporto valstybės vardą Sovietų Sąjungoje.

Pasaulyje politikos invazijos į sportą pavyzdžių nestokojama.

1936 m. per Berlyno olimpines žaidynes Vokietijos valdžioje jau buvo naciai su Adolfu Hitleriu priešakyje. Šios žaidynės buvo pramintos „Nacių olimpiada“. Dėl rasistinės ir antisemitinės Vokietijos politikos kitose valstybėse kilo diskusijos, ar nereikėtų žaidynių atšaukti arba perkelti į kitą šalį, buvo svarstoma galimybė žaidynes boikotuoti. Vis dėlto nugalėjo šaltas protas, olimpiada įvyko. Tikriausiai ją išgelbėjo JAV olimpinio komiteto vadovas Avery Brundage. Jis teigė, kad politikai nėra vietos sporte. Tačiau žaidynės neapsiėjo be neramumų. Nacių menkinami juodaodžiai iškovojo daugybę pergalių. Jesse Owenso iškovoti net 4 olimpiniai aukso medaliai ir kitos juodaodžių sportininkų pergalės gerokai supykdė A. Hitlerį. Fašistų teiginiai, esą arijų rasė yra pranašesnė už kitas, neteko prasmės.

Antrasis pasaulinis karas sužlugdė 1940 ir 1944 metų vasaros žaidynes. Vėliau olimpiadoms politinį atspalvį suteikė tarp SSRS ir JAV prasidėjęs šaltasis karas. Ypač tai išryškėjo 1980 metais per Maskvos vasaros olimpines žaidynes (tai buvo pirmosios olimpinės žaidynės komunistinėje šalyje). Jungtinės Amerikos Valstijos ir kai kurios kitos valstybės, protestuodamos prieš Sovietų armijos įsiveržimą į Afganistaną, boikotavo olimpiadą. Kaip tik per šias, XXII olimpines žaidynes puikavosi plakatas: „O sporte, tu – taika“. Argi ne absurdiškai atrodo toks taiką pamynusios šalies pasiūlytas šūkis?

1984 metais olimpinės žaidynės vyko Los Andžele. SSRS, keršydama už Maskvos olimpinių žaidynių boikotavimą, jose nedalyvavo. Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose rengiamose XXIII vasaros žaidynėse nedalyvavo Kuba, Vokietijos Demokratinė Respublika, SSRS ir dar 14 valstybių, šalių skaičius vis tiek buvo rekordinis – 140 (Maskvos žaidynėse rungėsi tik 81 valstybės sportininkai). JAV sportininkai įrodė savo sugebėjimus – jie laimėjo 174 medalius. Los Andželo olimpiada – tai paskutinės politizuotos XX amžiaus žaidynės. Įtampa pradėjo slūgti, kai į valdžią atėjo Michailas Gorbačiovas. Su juo kartu papūtė ir permainų vėjai. SSRS ir JAV santykiai pamažu atšilo.

2008 metai, gegužės mėnuo. Iki Pekino olimpinių žaidynių liko tik trys mėnesiai. Dažnai pasigirsta kalbų, esą Pekino olimpiadoje gali pasikartoti Maskvos ir Los Andželo istorija.

Pasaulio šalys gali boikotuoti žaidynes dėl Kinijos agresyvios politikos Tibete. Ar tai realu? Tikriausiai – ne, bet nežinia kaip politikos keliai pasisuks per tuos tris mėnesius. Juk olimpiados įžanga nebuvo sėkminga. Olimpiniam deglui keliaujant aplink pasaulį, matėme daugybę protestų, įvairiausių šalių miestuose žmonės nesivaržydami kritikavo Kinijos politiką, kuri yra ne itin populiari pasaulyje.

Kinija bus tik antra komunistinė valstybė, kuriai leista rengti vasaros olimpinę šventę. Diktatūrinis komunistų režimas su olimpiada sieja labai daug vilčių, kažin ar tai Pekinui nepakiš kojos. Į šalį žada atvykti net 30 tūkst. užsienio žurnalistų, kurie turės puikią galimybę ne tik apžvelgti sporto įvykius, bet ir stebėti Kinijos politinį bei socialinį gyvenimą, pažinti iš vidaus šią augančią pasaulio milžinę. „Azijos tigro“ įvaizdis nėra labai geras: šalyje varžomos žmonių teisės, pažeidžiama spaudos laisvė, kalėjimuose pilna politinių kalinių. Nesunku pastebėti, kad šių dienų Kinija anaiptol nėra stabili ir kosmopolitiška. Tai tiesa, bet dėl to kaltas komunistinis režimas, o komunizmas yra nevykusi politinė doktrina, kuriai lemta žlugti.

Tikėkimės, kad žaidynės praeis be didesnių konfliktų ir pasaulis galės ramiai stebėti geriausių sportininkų varžytuves.

Laikas bėga nenumaldomai. Artėja 2014 metai. Žiemos olimpinės žaidynės vyks Rusijoje: geriausius pasaulio žiemos sporto atstovus priims Sočis. Po garsiųjų Maskvos žaidynių tai bus pirmosios pasaulinio masto varžybos Rusijos teritorijoje. Ar šis sporto renginys netaps politinių nesutarimų mūšio lauku?..

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras