Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Ar gali ES apsiginti? (3)

2008 06 06

Šiek tiek paranojos – sveika

Vakarų šalims stengiantis tvarkytis su stiprėjančiomis Rusijos pastangomis šnipinėti, jų saugumo tarnybos paskubomis vėl samdo kai kuriuos užgrūdintus šnipų gaudytojus, kurių paslaugomis pastaraisiais metais nesinaudojo.

Bet Europos Sąjungoje požiūris vis dar neraminančiai mieguistas. Tie, kas stengiasi būti budrūs, teigia, kad Rusijos šnipinėjimas Briuselyje ir Strasbūre geriau finansuojamas, tikslingesnis ir geriau koordinuojamas nei bet kada anksčiau. Elitinės užsienio žvalgybos tarnybos SVR ir karinės žvalgybos GRU pastangos dabar papildytos FSB, daug agresyvesne grupe, kuri anksčiau užsiiminėjo tik vidaus reikalais.

Kai kurie žvalgybos pareigūnai tradiciškai turi diplomatinę priedangą; kiti yra žurnalistai, lobistai, konsultantai ar net studentai. Tik itin kietaširdis eurokratas nepagelbėtų žaviam jaunam entuziastui, norinčiam medžiagos savo daktaro disertacijai.

Tuštybės ir naivumo derinys nepaprastai padeda rusams (ir tiems, kas dirba jų naudai) šniukštinėti, stumdytis alkūnėmis ir daryti piktadarybes. Liūdna tiesa ta, kad daugelis žmonių, dirbančių Europos institucijose (ypač Europos Parlamentas), yra nepaprastai išpuikę, bet beveik nereikšmingi išoriniam pasauliui. Dėl to jie lengvai pasiduoda gudriam meilikavimui tokiais žodžiais: „Tik tokie žmonės kaip jūs, pone Mepnik, tikrai supranta šio dalyko svarbą. Aš labai vertinu jūsų įžvalgas, ir norėčiau pasiteirauti, ar jūs negalėtumėt man padėti vienu specifiniu klausimu...“

Kartais gali būti imamasi ir tamsesnių gudrybių. Lobizmas Europos sistemoje vis dar yra skandalingai miglotas ir nepakankamai reglamentuotas. Jei atlygis už išsamią ir atvirą diskusiją ar už įdomaus dokumento kopiją yra butelis 300 eurų kainuojančio vyno ar diskretiškas vakaras, praleistas ypač malonioje kompanijoje, to beveik niekas nepastebi.

Nors Rusijos pastangos darosi vis įžūlesnės, jas susekti, pasirodo, yra keblu. Belgijos kontražvalgybos tarnyba yra liūdnai pagarsėjusi mažu personalo skaičiumi ir savo neveiksnumu. Per pastaruosius penkerius metus Europos Komisija labai sustiprino savo vidinį saugumą, bet jis stiprus tiek, kiek stipri jo silpniausia grandis. Jos užkoduota vidinė elektroninio pašto sistema yra saugi – tol, kol kuris nors tingus tarnautojas neužmiršta ja pasinaudoti ir neišsiunčia papildomos kopijos paprastu tekstu. Europos parlamento nariai ir jų personalas turi teisę prieiti prie slaptų duomenų, bet su jais elgiasi atsainiai.

Valstybių narių požiūris į Rusiją (švelniai tariant) skiriasi. Rusijos priartėjimas, kuris pareigūnų, tarkim, iš Suomijos ar Britanijos būtų laikomas pagrindu skambinti pavojaus varpais, kitoms valstybėms, turėjusioms nedidelę ar labai skirtingą istorinę patirtį su Rusija, gali nekelti jokio nerimo (ar netgi atrodyti sveikintina).

Ši problema yra aktualiausia ES užsienio politikoje. Kokia prasmė derėtis, jei informacija apie derybų minimumą iš anksto nutekinama kitai pusei? Kaip siūloma steigti nauja diplomatinė tarnyba tvarkys slaptą informaciją?

Sunku įsivaizduoti bet kurią ES dalį laikantis tokio leidimų dirbti su slapta informacija išdavimo režimo, koks būdingas valstybėms, rimtai besirūpinančioms savo saugumu, kur vykdomos išsamios biografijos patikros ir užduodami įkyrūs klausimai apie asmeninį gyvenimą. Vis dėlto be aukštų bendrų standartų, kaip tvarkyti informaciją, naujoji ES užsienio reikalų tarnyba geriausiu atveju bus nenaudinga, o blogiausiu kels pavojų visų valstybių narių saugumui.

Kad pamatytumėte, kokia stulbinančiai asimetriška padėtis, pabandykite ją įsivaizduoti iš kitos pusės: pasaulis, kuriame stažuotojai iš ES valstybių žibančiomis akimis klajoja Kremliaus koridoriais, kur jiems patinka, nukniaukinėdami dokumentus ir mulkindami biurokratus. ES atvirumo ir pasitikėjimo idealai kelia pasigėrėjimą. Bet kol likęs pasaulis elgiasi kitaip, sveika paranojiško slaptumo dozė labai pageidautina.

Parengta pagal The Economist

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras