Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Interneto komisarai (II) (15)

Vadimas Juška
2008 06 08

Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme esminius internetinės brigados požymius, jų akcentuojamus klausimus ir ideologiją.

Ideologiniai brigados priešai

Didžiausi brigados priešai, žinoma, yra demokratai, provakarietiškai nusiteikę liberalai, čečėnų tautybės asmenys, europiečiai, amerikiečiai ir, be abejo, žydai. Ypač nekenčiami rusų liberalioji inteligentija, disidentai, nepriklausomi žurnalistai, žmogaus teisių gynimo organizacijos, taip pat tokie iškilūs Rusijos žmonės kaip S. Kovaliovas, E. Boner, A. Babickis, A. Politkovskaja, G. Pasko, V. Šenderovičius, V. Novodvorskaja ir kiti, nepritariantys Kremliaus vykdomai politikai.

Brigada visada pasisako už žodžio laisvės apribojimą, griežtos cenzūros įvedimą. Pavyzdžiui, žurnalistas ir ekologas G. Pasko forumuose vadinamas „šnipu ir tėvynės išdaviku“. O karo nusikaltėlis pulkininkas J. Budanovas, išprievartavęs ir nužudęs čečėnę merginą, brigados agentų yra vaizduojamas kaip neteisingai apkaltintas dėl karo aplinkybių ir vadinamas „tikru Rusijos patriotu“, „ištikimu Tėvynės sūnumi“ ir netgi didvyriu.

Kiti būdingesni brigados veiklos požymiai:

- nepaprastas SSRS garbinimas, šio tautų kalėjimo nostalgija, nuolatinis kalbėjimas, „kaip buvo gera gyventi SSRS“;

- itin žemas kalbos ir vidinės kultūros lygis. Brigados veikėjai kalba gatvės chuliganų ar kriminalinių elementų kalba, nevengdami įkalinimo įstaigoms būdingo žargono. Beje, brigados agentai turi bėdų dėl humoro jausmo – jų humoras primityvus, pateikiamas kareivinių ar visuomenės padugnių leksikonu.

Individualus „darbas“ su oponentais

Kai tik forumuose pasirodo liberaliai mąstantis komentatorius, prieš jį akimirksniu susitelkia visa brigados agentūra, kuri kolektyviai įžeidinėja savo oponentą, tyčiojasi iš jo argumentų ir teiginių. Jis dažniausiai būna apšaukiamas Rusijos priešu, dirbančiu CŽV, „Mossad“, priklausančiu žydų masonų ložei ar seksualinėms mažumoms, arba sergančiu psichikos liga ir t. t.

Sąmoningas diskusijos nukreipimas nuo neparankios temos

Interneto brigadų nariai, diskusijoms forume pasisukus jiems nepalankia linkme, pasitelkia vagių ir kišenvagių būdą – nukreipia dėmesį. Tai dažniausiai vyksta taip: diskusijų metu vienas iš brigados agentų sąmoningai pateikia melagingą, neteisingą teiginį, ir tuomet oponentas eina ieškoti kontrargumentų, kuriam laikui dingdamas iš diskusijos. Arba diskusija nukreipiama į visai kitą, brigadai palankią temą. Esant ypač nepalankiai jiems situacijai, brigados nariai nesibodi kolektyviai skųsti forumo administracijai vieną ar kitą savo oponentą, tradiciškai kaltindami jį „rusofobija“ ar „įžūliu ir nepadoriu elgesiu“.

Komandinis žaidimas

Brigados agentai forume nežaidžia po vieną, jie laikosi komandinio žaidimo principų: padeda vienas kitam, palaiko savo kolegų nuomonę, uždavinėja vienas kitam parankius klausimus, padeda pradėti naują temą.

Dezinformacija ir kompromitacija

Naudodami totalią juodąją propagandą, šmeižtą ir dezinformaciją, brigados agentai forumuose, straipsnių komentaruose ne tik rodo visuomenei „reikiamą“ pavyzdį, bet ir formuoja visuomenės nuomonę Kremliui parankia kryptimi, sudarydami regimybę, kad beveik visa rusų tauta mąsto kaip tik taip ir nieku gyvu ne kitaip.

Techninių priemonių naudojimas

Vienas iš kovos su internetiniais oponentais būdų yra smogimas liberaliai nusiteikusiam oponentui per internetą. Oponento kompiuteris būna atakuojamas galingomis virusų atakomis, kurios sunaikina kompiuterio programas ar užblokuoja išėjimą į internetą.

Ypatingi brigados taikiniai

Tam tikruose puslapiuose arba po tam tikrų autorių straipsnių publikacijos ir temų aptarimo brigados nariai būna itin aktyvūs ir agresyvūs. Tai buvo ypač akivaizdu po laikraštyje „Novaja gazeta“ publikuotų A. Politkovskajos straipsnių, per kurių aptarimus brigados agentai negailėjo keiksmų, šmeižto tiek pačiai A. Politkovskajai, tiek ir visai čečėnų tautai. Akivaizdu, kad tam tikri populiarūs autoriai ir interneto puslapiai yra nuolatinio dėmesio centre. Čia paminėtinas G. Soroso fondas, kuris yra pagrindinis ideologinių brigados atakų objektas.

Kada visa tai prasidėjo?

Šis reiškinys palyginti naujas ir mažai tyrinėtas. Bet dar 1998 metais interneto forumuose neknibždėjo tiek etatinių komentatorių, lengvai atpažįstamų dėl savo vienpusiškumo, primityvumo ir vienodos metodikos. Jų per pastaruosius ketverius metus padidėjo nuo 30 iki 90 procentų.

Kad taip per ketverius metus radikaliai pasikeistų visuomenės nuomonė, yra neįmanoma. O kad itin daug žmonių Rusijoje įsigytų kompiuterius, irgi mažai tikėtina, nes Rusijoje asmeninis kompiuteris tebėra prabangos prekė.

Galima tik atkreipti dėmesį į „Novaja gazeta“ pateikiamas biudžeto išlaidų ataskaitas: „2003 metais kosmoso tyrimams bus skirta 7,65 milijardo, armijos reformai – 16,8 milijardo, valstybinei elektroninei žiniasklaidai – 11,02 milijardo rublių“.

Propaganda turi būti totali. Esant bent mažiausiai informacinei-propagandinei terpei, visa propagandinė mašina neduoda norimo efekto. Todėl visiškai suprantama, kodėl Kremlius pasistengė sunaikinti nepriklausomą žiniasklaidą.

Interneto komentarai ir jų poveikis viešajai nuomonei yra labai menkai tyrinėta sritis, bet galima tiksliai pasakyti datą, kada interneto brigados atsirado – tai 1999 metai, kaip tik tuomet, kai jėgos struktūrų atstovai pradėjo savo kelią link valdžios Rusijoje.

Straipsnis parengtas pagal Anos Polianskajos, Andrejaus Krivovo, Ivano Lomko straipsnį „Комиссары Интернета“, publikuotą tinklalapyje http://www.gulag.ipvnews.org/.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 15)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras