Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  „Freedom House“: laisvių pasaulyje daugėja, bet ne Rusijoje (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 02 08

http://www.stoletie.ru/russiaiworld/060626163108.htmlTarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Freedom House“ („Laisvės rūmai“) paskelbė eilinę jau 29-ąją metinę ataskaitą „Dėl laisvių padėties pasaulyje“. Jame visos valstybės skirstomos į tris grupes: laisvos, iš dalies laisvos ir nelaisvos. Organizacija savo tyrimą rengia pagal du kriterijus: politinės teisės (galimybė dalyvauti renkant lyderius ir valdžios organus, visuomenės sprendimų formavimas ir t. t.) bei pilietinės laisvės (nuomonės raiškos galimybės, laisva spauda, žodžio laisvė, demokratinių institutų veikla, nacionalinių mažumų laisvės ir kt.). Šie tyrimai atliekami nuo 1978 m.

Kas yra „Freedom House“?

Būstinė yra Vašingtone. Nekomercinė ir nepartinė organizacija buvo įkurta 1941 metais, o tų metų spalio 31 dieną jį buvo pripažinta kaip atsvara Miunchene, Braunhauzo rūmuose, įsikūrusiam nacių propagandos centrui. Jai vadovauja Globotojų Taryba, į kurią įeina politikai, verslininkai, profsąjungų veikėjai, buvę valstybės pareigūnai, mokslininkai, žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir t. t. Visus juos vienija idėja – žmogaus teisių ir laisvių gynimas visame pasaulyje.

II pasaulinio karo metais nacių propagandai ji priešpriešino apie 200 radijo stočių, platų savo biurų tinklą. „Freedom House“ pritarė Maršalo planui ir NATO veiksmams po karo, Amerikos judėjimams už pilietines teises, prieš rasinę diskriminaciją, palaikė Lenkijos „Solidarumą“, Filipinų demokratinį opozicijos judėjimą, demokratinių valstybių atsiradimą praėjusio šimtmečio pabaigoje.

Organizaciją finansuoja JAV tarptautinės plėtros agentūra ir Valstybės departamento demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuras (išsamiau – http://dentonfoundation.org/ arba http://www.freedomhouse.org/).

Nuo 1 iki 7 arba tarp laisvės ir nelaisvės

„Freedom House“ pateikiamoje skalėje 192 šalių laisvės indeksas vertinamas balais nuo 1 iki 7.

Vienas balas – aukščiausias įvertinimas, 7 – žemiausias. Pavyzdžiui, pernai kovą paskelbtame tyrime Baltarusijos indeksas šioje skalėje buvo 6, Rusijos – 5,5, o užpernai Rusija tyrime buvo minima kaip iš dalies nelaisva šalis. Čia taip pat buvo pažymėta, kad iš dalies nelaisvos Europoje buvo Moldova bei Bosnija ir Hercegovina.

Lietuvos laisvės indeksas šioje skalėje 2005 m. buvo 1,5, kaip ir Latvijos. Estija bei Lenkija įvertintos vienu balu. 2006 m. Lietuvos ir Latvijos laisvės indeksai buvo aukštesni – jos gavo po 1 balą.

Apskritai iš minėtų 192 šalių, 45 pripažintos nelaisvos (23 proc.), 58 iš dalies laisvos (30 proc.) ir 90 laisvos (47 proc.). Įdomu pastebėti, kad tyrimų pradžioje 1978 m. laisvų pasaulio šalių buvo tik 42 (26 proc.), o nelaisvų – 68 (43 proc.). Kas 10 metų šis fiksuotas santykis keitėsi, bet ypač didelis laisvų šalių šuolis įvyko 1986–1996 m.: 1996-ųjų ataskaitoje laisvos pripažintos 79 valstybės (41 proc.), o nelaisvos – 53 (28 proc.).

Rusija prilyginta Ruandai...

Organizacijos ataskaita sukėlė jau trečią Maskvos nusivylimą iš eilės nuo 2004 m. Rusijos laisvių reitingas tėra 6,5 balo, t. y. ši šalis nuolat patenka į nelaisvų valstybių kategoriją. Abejose vertinimo skalėse – politinių ir pilietinių teisių – Rusija lyginama su Ruanda, Pakistanu, Omanu, Togu, Tunisu, o užimtų teritorijų požiūriu – su Izraelio okupuotomis palestiniečių teritorijomis, Kosovu. Laikraščio „Kommersant“ tvirtinimu, tokie patys įvertinimai skirti Kubai, Libijai ir Šiaurės Korėjai.

Kodėl Rusija pernai taip ir nepakilo vertinimų skalėje?

„Freedom House“ ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijoje tęsiasi „nepriklausomos žiniasklaidos ir opozicijos lyderių marginalizacija“, pastebima ribota opozicinių partijų veikla ir spaudimas nekomercinėms organizacijoms. Taip pat šioje šalyje pastebimas ksenofobiškų nuotaikų augimas ir „piliečių skatinimas neapkęsti kitų tautybių atstovų, pirmiausia gruzinų“. Pranešime išskirtas iki šiol neišaiškintas žurnalistės Anos Politkovskajos atvejis. „Autoritarinis Rusijos režimas“, – daroma išvada ataskaitoje, – „gali tapti pavyzdžiu kitoms posovietinės erdvės valstybėms“.

Pernai panašias išvadas padarė ne tik „Freedom House“. Kovo mėnesį, vertindama 2005 m. padėtį, Europos Taryba Maskvai nurodė „dedovščinos“ problemą armijoje. Gegužės mėnesį Rusija kritikuota dėl nacionalizmo augimo ir „vargingos Čečėnijos gyventojų padėties“. Tokią ataskaitą tada paskelbė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“. 2005 m. Rusija laisvių reitinge užėmė 147 vietą, o reitinge „Reporteriai be sienų“ – tik 158 iš 168 šalių.

Kritikuoja ir ignoruoja

2006 m. įvertinimai sukėlė prieštaringą reakciją. Pranešimo prezentacijoje Vašingtone dalyvavęs buvęs V. Putino patarėjas, dabar Katono instituto Vašingtone mokslinis bendradarbis Andrejus Ilarionovas laikraščiui „Kommersant“ sakė, kad „buvusios SSRS zona“ politinių laisvių prasme virto pačiu nelaisviausiu pasaulio regionu. Jo nuomone, „represinių režimų lygis čia sudaro 40 proc., tuo tarpu Afrikoje – 37,7 proc.“. „Rusija užsiima nelaisvės eksportu po visą pasaulį. Jis pasireiškia dvišaliuose santykiuose su autoritariniais ir diktatoriškais režimais. Tuo pačiu gimsta naujas tokių režimų internacionalas...“, negailėjo kritikos ekspertas (http://www.kommersant.ru/, 2007 02 01).

Tuo tarpu Rusijos piliečių visuomenės ir žmogaus teisių tarybos vadovė Ela Panfilova agentūrai „Interfax“ kategoriškai atmetė tokius vertinimus ir pareiškė, kad Rusija apsieis be nekompetentingų pamokymų, kaip ginti žmogaus teises. „Gretinti Rusiją su Šiaurės Korėja, pirma, yra juokinga, o antra, tiesiog neprofesionalu. Juk daugelis jau seniai „Freedom House“ nevertina kaip žmogaus teisių gynimo organizacijos, nes aišku, kieno interesus ji atstovauja“, sakė V. Putino patarėja.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras