Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Priešraketinis gynybos skydas – pleištas tarp JAV ir Rusijos (36)

Giedrius Krupauskas
2008 06 21

Lietuvą trečiadienį pasiekė žinia apie galimą JAV priešraketinio gynybos skydo elementų perkėlimą į Lietuvą, jei įstrigtų Vašingtono derybos su Lenkija. Tiesa, tokią informaciją paneigė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

O ir amerikiečių pareigūnai teigė tik informavę Lietuvą apie vykstančių derybų su Lenkija eigą, neatmesdami nė vienos Rytų Europos šalies kaip galimos alternatyvos Lenkijai.

JAV bazės Vidurio ir Rytų Europoje

JAV ketinimai dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus Čekijoje ir Lenkijoje – integrali JAV priešraketinės gynybos plano dalis. BBC duomenimis, sistemos elementai būtų išdėstyti Aliaskoje (40 raketų perėmėjų) ir Kalifornijoje (4 raketų „gaudyklės“) su radarų bazėmis Fylingdalese (Didžioji Britanija) ir Grenlandijoje.

Dėl 10-ies tokių pačių gaudomųjų raketų paleidimo bazės deramasi su Lenkija, o dėl radarų bazės – su Čekija. Teigiama, jog radarai Čekijoje galėtų būti įdiegti iki 2011 m., bazė Lenkijoje – iki 2012-2013 m. Gynybos programai, apimančiai priešraketinės gynybos dalių diegimą ne Amerikos teritorijoje, iki 2015 m. iš viso ketinama skirti apie 60 mlrd. JAV dolerių.

Oficiali amerikiečių pozicija teigia, jog pagrindinis sistemos tikslas – pavojaus atveju numušti balistines raketas, paleistas iš Irano ar Šiaurės Korėjos, tačiau daugelis tarptautinių santykių analitikų tuo abejoja ir tikina, jog tai greičiau yra JAV siekis sustiprinti savo strategines pozicijas Europoje ir daryti įtaką Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikai.

Pasak JAV pareigūnų, be sistemos elementų Vidurio ir Rytų Europoje priešraketinės gynybos sistema išliktų neefektyvi ir neapsaugotų NATO partnerių Europoje, nors saugumo ir gynybos ekspertai pastebi, jog net ir įdiegus sistemos elementus Rytų Europoje, jų dengiama zona nesiektų pietinių Aljanso partnerių Graikijos, Turkijos, Rumunijos ir Bulgarijos. Vis dėlto tikimasi, jog ateityje JAV priešraketinės gynybos skydas Čekijoje ir Lenkijoje taps sudėtine NATO gynybos sistemos dalimi.

Čekijos vyriausybė gegužę jau pritarė sutarčiai, pagal kurią šalies teritorijoje bus dislokuota JAV priešraketinės gynybos radiolokacijos stotis ir kurią JAV tikisi pasirašyti liepos pradžioje. Tuo tarpu Lenkija ir toliau derasi, tikėdamasi susitarti dėl svaresnės JAV paramos Lenkijos karinių pajėgų modernizavimui. Būtent šis Lenkijos nenoras nusileisti, kaip manoma, paskatino JAV pareigūnų kalbas apie galimas alternatyvas, kai kurių politikos apžvalgininkų įvardytas savotiška spaudimo Lenkijai priemone.

Anksčiau teigta, jog derinti bazių kūrimo sąlygas, nustatyti JAV karinių pajėgų statusą ir pasirašyti sutartis su abiejomis šalimis tikimasi iki vasaros pabaigos.

Rusijos interesai

JAV priešraketinės gynybos sistemos diegimo planai Vidurio ir Rytų Europoje galėtų būti laikomi dar vienu pleištu JAV ir Rusijos santykiuose.

Rusija nuosekliai nepritaria priešraketinės gynybos kūrimui, teigdama, jog sistema prieštarauja jos nacionaliniams interesams ir gali būti nukreipta prieš pačią Rusiją arba panaudota žvalgybos tikslams.

Naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, regis, taip pat nelinkęs keisti savo pirmtako Vladimiro Putino politinio kurso. Gegužės pabaigoje, kalbėdamas apie JAV priešraketinės gynybos sistemą, D. Medvedevas teigė, jog skydo įkurdinimo Čekijoje ir Lenkijoje atveju Rusija bus priversta griebtis adekvataus atsako, o esant reikalui – jas neutralizuoti.

Prisiminus daugiau nei prieš metus Miunchene pasakytą Rusijos prezidento V. Putino kalbą ir po to sekusius oficialius Rusijos pareigūnų pareiškimus, tuomet „adekvatus atsakas“, nors ir skeptiškai įvertintas kai kurių pačios Rusijos gynybos pareigūnų, buvo susietas su vidutinio nuotolio branduolinių raketų galimu grąžinimu į rikiuotę, taktiniu raketų dislokavimu Kaliningrade ir prabilta apie naujas ginklavimosi varžybas, kurias neva paskatintų bazių buvusiose Varšuvos pakto valstybėse steigimas.

Be to, Rusija, apeliuodama į kolektyvinės priešraketinės gynybos sistemos Europoje kūrimą ir oponuodama vienašaliams JAV veiksmams Čekijoje bei Lenkijoje, siūlo JAV naudotis viena iš pietinėje Rusijos dalyje esančių radarų bazių arba Rusijos kontroliuojama Gabalos radiolokacijos stotimi Azerbaidžane.

Tuo tarpu JAV, Lenkija ir Čekija toliau stengiasi įtikinti Rusiją, jog pastarosios nuogąstavimai nepagrįsti.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis praėjusią savaitę dar sykį patvirtino manąs, jog įmanoma susitarti su Rusija dėl reguliaraus Lenkijos teritorijoje esančio JAV priešraketinės gynybos bazės inspektavimo. Tiesa, R. Sikorskis atmetė bet kokią nuolatinės Rusijos pareigūnų priežiūros galimybę.

JAV taip pat tikina Rusiją užtikrinsiančios tam tikrus saugiklius, pavyzdžiui, neaktyvuodamos raketų perėmėjų, kol grėsmė iš Irano nebus akivaizdi.

Verta pastebėti, jog tiek Lenkijos, tiek Čekijos viešoji nuomonė nėra itin palanki JAV bazių steigimui šių šalių teritorijose. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, galimus teigiamus saugumo ir strateginės partnerystės su JAV aspektus, nusveria rizika atsidurti Rusijos kariniuose taikikliuose.

Nesunku numanyti, kokią Rusijos reakciją galėtų sukelti JAV bazių įkurdinimas Lietuvos teritorijoje. Turint omenyje dar ir kategorišką Rusijos retoriką Ukrainos bei Gruzijos narystės NATO atžvilgiu, neabejotina, jog Rusija jaustųsi spendžiama į kampą – juk salvės, tebūnie kol kas tik politinių pareiškimų, kaip pastebi „The New York Times“, būtų šaudomos jau jos mentalinėje teritorijoje, su kuria Rusija, tikėtina, dar nėra galutinai atsisveikinusi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 36)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras