Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Virtualios didybės ilgesys: Rusijos projektas (I) (17)

Vygantas Vareikis
2008 07 20

Britanijos premjeras Winstonas Churchillis kartą yra pasakęs, kad jis gali suprasti, kada žmogus meluoja. Kai jis teigia, kad gali gerti šampaną visą naktį ir nepasigerti, ir kada jis sako, kad supranta Rusiją. Iš tiesų, nelengva suprasti šalį, kurioje nacionalinių herojų gretose rikiuojasi Stalinas, Nikolajus II, Vladimiras Vysockis ir Dima Bilanas.

Šiandien mažai ką bestebina agresyvus ir susierzinęs Kremliaus tonas, kai pradedama kalbėti apie kaimyninių šalių užsienio ir vidaus politiką.. Gal tik su Vidurinės Azijos šalimis, su kuriomis režimas Maskvoje suranda širdžiai mielų bruožų, santykiai klostosi daugiau ar mažiau draugiškai. Nors tarkim, rusų tautinės mažumos padėtis Uzbekistane yra nepalyginamai blogesnė negu Baltijos šalyse, kurios susilaukia nuolatinio spaudimo dėl taip vadinamų „žmogaus teisių pažeidinėjimų“. Naftos ir dujų kainų augimas Kremliui suteikė puikių galimybių kurti įvairias „tautiečių“ identiteto išsaugojimo ir persikėlimo programas, steigti radijo ir televizijos kanalus, leisti propagandinius leidinius ir skverbtis į virtualią kaimyninių šalių erdvę. Šių metų pradžioje Kaliningrade įvyko Rusijos laivyno rėmimo organizacijos surengta konferencija, kurią rėmė Rusijos Vyriausybė ir gynybos ministerija, skirta tėvynainiams užsienyje ginti. Buvo kalbama apie tėvynainių „diskriminaciją“, apie Lietuvos „draudimą“ (sic!) Rusijos piliečiams laisvai pervažiuoti iš vienos savo šalies teritorijos dalies į kitą, apie rusakalbių išstūmimą iš politinio ir viešojo gyvenimo Baltijos šalyse. Ir taip toliau, ir panašiai. Neseniai Rusijos valstybės Dūmoje įvyko parlamentinė diskusija apie rusų kalbos padėtį užsienyje. Jame Dūmos vicepirmininkė Liubovė Sliska netruko priminti, kad „Baltijos valstybių kultūrinė politika remiasi atsisakymu ir net draudimu naudoti rusų kalbą viešame gyvenime“. Kurgi ne. Jūrmaloje ar Rygoje dažniau išgirsi rusų kalbą, o ne latvių, ir vargu ar daug kur Europoje galima rasti valstybes, kurios iš savo biudžeto išlaikytų tautinius darželius ir mokyklas.

Nostalgija imperinei praeičiai Rusijoje niekada nebuvo išnykusi, tačiau paskutiniu metu ji įgauna jau ne autoritarinių, bet totalitarinių bruožų. Prieš dešimtmetį tik marginalinių partijų atstovai atvirai išdrįsdavo pateisinti Stalino režimą. Laikai keičiasi. Neseniai išleistoje Michailo Leontjevo ir lietuviams nuo kruvinųjų sausio įvykių gerai pažįstamo Aleksandro Nevzorovo knygoje „Tvirtovė „Rusija“ deklaruojama, kad nereikia gėdintis to, ką „mūsų (sovietinė) valstybė pasiekė kruviniausiu keliu“, o rusų tautos tragedija yra ne ta, kad ji nukentėjo nuo komunizmo, o ta, kad atsisakė „raudonojo komunistinio projekto“. Stalinizmo reabilitacija Rusijoje šiandien realizuojama tiek valstybiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Perestroikos metais daugelis rusų inteligentų savaime suprantamu dalyku laikydavo Solženycino ginamą tezę, kad stalinizmas ir totalitarinė komunistinė sistema buvo tragedija ne tik rusų tautai, bet visos Europos tautoms. Praėjus dvidešimčiai metų nuo Gorbačiovo reformų, stumiamos mintys, kad milijonų žmonių žūtis ir tautų naikinimas – menkniekis, palyginti su Rusijos galybės sustiprėjimu ir imperijos atkūrimu.

Kodėl vyksta stalinizmo ir komunistinės sistemos reabilitacija, reiškianti europietiškos politikos ir moralės atsisakymą, ir kam Kremliui reikalingos išorės priešo paieškos? Tuo labiau, kad į pasaulio lyderius pretenduojančiai Rusijai priešai labai jau menki– estai, latviai, gruzinai... Kodėl šiandien pagal europietiškus (gal geriau tiktų žodis pagal azijietiškus) standartus turtingas Rusijos elitas, neturintis nieko bendro su komunistine sistema ir Rusijos liaudimi, į kurią nuolat apeliuoja, tapo komunistinio slavianofilizmo, savito Rusijos kelio, antivakarietiškos „antiburžuazinės“, amžino rusų tautos pasiaukojimo mitų gynėjais? Kam Kremliui reikalingas tokios Rusijos projektas? Atsakymą, matyt, rasime Rusijos glubinkoje, kiek toliau nuo Maskvos, kur pakelės užeigų tualetuose kabo skelbimai, prašantys nelipti kojomis ant unitazo. Vladimiras Didysis įeina į taip vadinamąjį „Rusios aukso žiedą“, tačiau miesto centre parvirtę ant šono tradiciniai toms vietoms mediniai trilangiai namai, šalia kurių klajoja amžinai girta publika, nekelia optimistinių minčių apie Putino Rusijos atgimimą. Šalyje, gaunančioje milžinišką pelną iš energetinių resursų eksporto, yra dešimtys tūkstančių gyvenviečių, neturinčių gamtinių dujų. Kainos kaimyninėje Kaliningrado srityje didesnės negu Lietuvoje ir, nors prabangių parduotuvių ir mašinų gausa čia ne mažesnė negu Vilniuje, kaip išgyvena paprasti žmonės, gaunantys nedideles pensija ir algas, nuolat keliu sau klausimą, kai tik ten nuvykstu. Tik cukrus, benzinas ir cigaretės yra pigesni. Kaip reikia paaiškinti tiems žmonėms, kur nueina doleriai gauti iš naftos ir dujų eksporto?

To Rusijos elitas padaryti negali. Nėra kuo girtis. O tautai reikia pateikti renovuotus istorinius mitus, kurie tampa pretekstu kurstyti ksenofobines nuotaikas ir sukurti virtualius euforinius projektus, isteriškai garbinančius Rusijos dainininkų ir futbolininkų pergales ir turinčius simbolizuoti naujosios Rusijos atgimimą. Žaidimai vietoj duonos.

http://www.alfa.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 17)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras