Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  V. Landsbergis: nepriėmę PRG, lenkai parodytų nuolankumą Maskvai (12)

2008 07 23

Priešraketinės gynybos sistemos (PRG) elementų dislokavimas Lietuvoje būtų naudingas mūsų šaliai, tačiau šiuo metu dėl to besideranti Lenkija turi sutikti su JAV pasiūlymu, dienraščiui „Dziennik“ teigė europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Anot jo, atsisakymas priimti PRG elementus reikštų Varšuvos nuolankumą Maskvai.

– Tikiuosi, kad Čekijos pasirašyta sutartis įsigalios, Lenkija sudarys sutartį su JAV ir Lietuvai nekils klausimas, ar ir kokiomis sąlygomis duoti sutikimą amerikiečių skydo dislokavimui Lietuvoje, lenkų žurnalistams sakė V. Landsbergis. – Žinoma, dėl skydo dislokavimo šalis sulauktų naudos.

Jeigu prezidentas Valdas Adamkus tvirtino, kad derybos dėl skydo nėra vedamos, galiu tik įtarti, jog tokiu būdu norėjo nuraminti Maskvą. Dabar pasisako kiek kitu tonu, tai iš tikrųjų gali daryti įtaigą, jog Lietuva yra atvira JAV pasiūlymams.

Kyla klausimas: kas pradėjo: ar pradžioje buvo kažkoks konfidencialus Rusijos klausimas dėl Lietuvos pozicijos, ar Amerikos domėjimasis situacija, ar pagaliau tai buvo V. Adamkaus iniciatyva.

– Ar Lietuva, panašiai kaip Lenkija, keltų papildomų sąlygų JAV skydo dislokavimui?

– (...) Lietuva tikriausiai taip pat keltų papildomų sąlygų – mums rūpėtų materialinė pagalba Lietuvos kariuomenei. Tačiau kol kas Lietuvos Vyriausybė nenori konkuruoti su Lenkija. (...)

– Kodėl tokia aštri buvo Rusijos reakcija?

– Rusijos reakcijos negalima niekinti, juolab kad ji gali keršyti už skydo dislokavimą. Tai parodė naftos tiekimo Čekijai apribojimas. Energetinis šantažas taip pat galimas. Rusija turi visą priemonių arsenalą – gali mobilizuoti prorusiškas jėgas protestams prieš skydo elementų dislokavimą šalyje, traktuodama jį kaip priešišką. Į tai, kad dislokavimas yra dėl gynybos, o ne puolimo, nebus kreipiama dėmesio. (...)

– Galbūt turėtume atsižvelgti į realią grėsmę iš Rusijos pusės?

– Kaip tik atvirkščiai. Jei derybos su JAV bus nutrauktos, Lenkija daug praras. Praras ne gynybos, o santykių su Vašingtonu prasme. Derybų nutraukimą būtų galima aiškinti pripažinimu, kad Varšuva yra priklausoma nuo Maskvos, kad ji bijo Rusijos reakcijos, kad atsižvelgia į grasinimus. Todėl dar kartą pakartosiu, kad, mano nuomone, Lenkija turi sutikti (nors laimės mažiau) ir siekti, kad skydas vis dėlto būtų dislokuotas Lenkijos teritorijoje. (…)

– O jeigu paaiškės, kad Lenkija iš derybų pasitrauktų ir Lietuvai atsirastų šansas susitarti su JAV?

– Viskas priklauso nuo JAV – kol kas per anksti spekuliuoti. Jei amerikiečiai, nusivylę Lenkijos pozicija, ieškos kitų sprendimų, Lietuva turėtų pradėti derybas. Be abejo, mums negalima mąstyti apie Rusijos reakciją – ir Lenkija, ir Lietuva veda nepriklausomą nuo Maskvos užsienio politiką, tuo tarpu skydo dislokavimas vienoje iš mūsų šalių atitinka viso regionu interesus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 12)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras