Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Virtualios didybės ilgesys: Rusijos projektas (II)

Vygantas Vareikis
2008 07 24

Kitais metai sukaks 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios ir, reikia manyti, vėl kils aštrių diskusijų. Maskvos propagandistai kalbės apie rusų tautos pasiaukojimą ir pergalę prieš fašizmą, nutylėdama tragediją, kurią atnešė nacių ir sovietų režimų susidūrimas kitoms tautoms. Reikėtų atskirti rusų jausmus ir tautą, šio karo metu patyrusią didžiulių nuostolių ir kančių, ir Kremliaus organizuojamą propagandą, neturinčią nieko bendro su istorine tiesa.

Į reikalavimus pripažinti sovietinę okupaciją ir atlyginti okupantų padarytą žalą Kremlius reaguoja įtikinėdamas savo šalies gyventojus, jog tie Baltijos „fašistai“ kariavo vokiečių pusėje SS junginiuose ar dalyvavo žydų genocide. Tarsi vėl būtų grįžę Brežnevo laikai, kai KGB leidyklose buvo štampuojamos knygos apie „buržuazinių nacionalistų“ paramą vokiškiesiems okupantams. Tikrai dabar tokio pobūdžio propaganda skleidžiama gerokai subtiliau ir keliais lygmenimis – nuo valstybinio, kai užsimenama apie „europines ir tarptautines teisės normas ir ksenofobiją Baltijos šalyse“, iki marginalinio, kai naudojamasi terminais, paimtais iš stalininės propagandos arsenalo. Naujojoje Rusijos užsienio politikos koncepcijoje teigiama, kad Rusija turi kovoti su fašizmo pasireiškimu, diskriminacijos formomis, agresyviu nacionalizmu ir ksenofobija bei bandymu „perrašyti“ istoriją. 2006 m. pabaigoje Rusijos valstybės Dūmos Federacijos tarybos sekretoriatas parengė dokumentų rinkinį, kuriame įrodinėjama, kad Antrojo pasaulinio karo metais Latvijoje ir Estijoje veikusi iš vietinių gyventojų sudaryta karinės struktūros nacistinė kariuomenė vykdė karo nusikaltimus. Ir nė žodžio, kodėl tautos, kurios patyrė sovietinį terorą ir trėmimus, 1941 m. birželį sutiko vokiečius kaip išvaduotojus. Per spaudą ir televiziją propaganda realizuojama žemesniu lygmeniu, tačiau kryptis lieka ta pati – Baltijos šalių gyventojai per karą palaikė nacistus. Po to šios nedėkingos tautos buvo „išvaduotos“ Raudonosios armijos, o dabar šių šalių politinis elitas stengiasi perrašyti istoriją.

Rusijoje kuriama virtualių pergalių tikrovė ir nuolat reanimuojama vienintelė tikra pergalė pasiekta Antrajame pasauliniam kare. Iš čia ir kategoriška Rusijos pozicija, nepripažįstanti okupacijos fakto ir per okupaciją padarytos žalos atlyginimo. Iš čia isteriška ir ekonomiškai Estijai skaudžiai smogusi Rusijos reakcija dėl „Bronzinio kario“ perkėlimo. Mano nuomone, tai buvo ne laiku ir ne vietoje. Estų politikai, nutarę perkelti paminklą gegužės 9 d. išvakarėse, gal ir gavo politinių dividendų, bet Talino uostas prarado 40 proc. krovinių, ėjusių iš Rusijos, o biudžetas neteko apie milijardo dolerių pajamų. Lietuvos Seimo nariai balsavo už sovietinės simbolikos uždraudimą, matyt, taip pat neturėjo svarbesnių darbų. Atrodo, jog specialiai buvo siekiama provokuoti Kremlių. Kaip ir tuščiomis kalbomis apie amerikiečių priešraketinio skydo dislokavimą Lietuvoje.

Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus atsisakymas vykti į Maskvą pažymėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją 2005 m. suerzino Maskvą, kadangi Kremliaus siekis tada šalia Lenino mauzoliejaus matyti visų trijų Baltijos valstybių prezidentus buvo gerokai didesnis, negu 1995 m., kai Kremliuje sėdėjo Borisas Jelcinas, o ne Vladimiras Putinas.

Ar rusai suvokia savo atsakomybę už gulagus ir okupacijas, už tai, kad komunistinė ideologija rusų buvo pernešta į kitas šalis, už Staliną, tojkas ir saugumo požemius? Sprendžiant, kaip Maskvoje švenčiamos Pergalės dienos, kokie paminklai dygsta šiandieninėje Rusijoje, kad Rusija atsisako Lenkijai perduoti su Katynės nusikaltimu susijusius dokumentus ir ieškoti karo nusikaltėlius – ne.

Bet, žiūrėk vienas kitas Lietuvos istorikas jau kartoja teiginius apie tai, kad 1940 m. rusų tankus Kaune pasitiko žmonių minios, inteligentija sveikino Smetonos režimo žlugimą, o Liaudies Seimo nariai nebalsavo prieš įstojimą į Sovietų Sąjungos sudėtį. Sakoma, tokie buvo laikai. Laikai yra tokie, kokius mes juos padarome.

Kremliaus propagandistams to ir tereikia. Taip diegiamas patogus istorinis mitas apie tai, kad nors 1940 m. revoliucijos Baltijos šalyse nebuvo, vietinės tautos draugiškai sutiko Raudonosios Armijos dalis, nes ir pasirinkimas buvo menkas. Vieną režimą, smetoninį atseit, pakeitė kitas, 1941 m. trėmimai buvo klaida, bet štai 1948–1949 m. išvežimai užkirto kelią dar didesniam kraujo praliejimui dėl gyventojų nepasitenkinimo kolektyvizacijos eiga. Neva estų ir latvių esesininkai yra garbinami savo šalyse, kai tuo tarpu paminklai sovietiniams kariams verčiami, o sovietiniai partizanai ir veteranai persekiojami teismuose. Kokią išvadą pasakys paprastas rusas, išgirdęs tokią propagandą per kontroliuojamą žiniasklaidą? Visi tiek pribaltai, estai ir lietuviai – „fašisty nedobytyje“. Tačiau vien priešo įvaizdžio neužtenka, tad kuriamas virtualių pergalių scenarijus. Nemaišykite sporto su politika, sako kritikai. Tačiau būtent isteriška Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida iš futbolo daro politiką pergalę prieš švedus prilygindama Poltavos mūšiui, o įvartis į Olandijos rinktinės komandos vartus laikomas didžiausiu visų laikų pasiekimu. Asmeniškai aš manau, kad rusų komanda nusipelnė šios pergalės, tačiau vargu ar nusipelnė nacionalinių didvyrių statuso. Tautos energiją bandoma nukreipti į euforinius sportinius ir muzikinius pasiekimus, kad tik ji užmirštų realią padėtį ir demokratijos būklę Rusijoje. Įvarčiai ir Bilano dainos greitai išsitrins iš atminties, tačiau liks pirmoji vieta pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą, abortus, savižudybes, skyrybas ir pamestus vaikus, 55 vieta pagal VNP vienam gyventojui ir 115 pagal gyvenimo trukmę. Virtualūs sportininkų ir dainininkų pasiekimai pradedami gretinti su šalies proveržiu socialinėje sferoje ir ekonomikoje, kuriuo Rusija pasigirti negali. Bet tai taip pat jau girdėta. Kaip dainavo vienas populiarus senų laikų bardas „odnako v oblasti baletam y vperedi planety vsej“...

http://www.alfa.lt/

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (64)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (4)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras