Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos tikslai (11)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2008 08 11

Rusija nuosekliai rengėsi karui, įskaitant dabartinę Gruzijos blokadą, ir nūnai nori laimėti ne vien karštąjį, bet ir propagandinį karą. Artimieji jos tikslai du. Pirmas – tai pasiekti Gruzijos pajėgų ir administracijos pasitraukimo visiems laikams iš Pietų Osetijos, tad ir iš tų Pietų Osetijos rajonų, kuriuose nuo seno gyvena gruzinai ir kurie buvo likę lojalūs Gruzijos Respublikai. Taip įvykdžius Kremliaus paskelbtą ultimatumą visa Pietų Osetijos teritorija bus tiesiogiai užkariauta, išplėšta iš Gruzijos. Tuo pačiu ir parengta aneksijai pagal Rusijos Dūmos iš anksto priimtą bei prezidento V. Putino pasirašytą kitų valstybių arba jų dalių (!) „prisijungimo“ prie Rusijos Federacijos įstatymą.

Antras tikslas – įtvirtinti Pietų Osetijos ir likusios Gruzijos dalies skiriamąją liniją kaip sieną, kurią „nuo Gruzijos“ saugos ir gins Rusijos pajėgos. Tuo pačiu Rusija gauna ir tolimesnių ultimatumų bei veiksmų placdarmą visai netoli Gruzijos sostinės. Jei tarptautinė bendrija su tuo sutiks, tai reikš, kad Gruzija parduota.

Karo šiauriniame fronte priedanga Rusija atidarė ir vakarų frontą, jau subombardavusi Poti uostą ir puldama, kartu su abchazų priedanga, gruzinus Kodori tarpeklyje. Automatinė masyvi artilerija – tikrai ne abchazų. Ir gruzinų valstiečiai iš Kodori bus išvaromi pas tuos 250 tūkstančių jau anksčiau išvarytus. Rusijos prezidentai to nevadina humanitarine katastrofa ir etniniu valymu. JTO Saugumo Taryba jau buvo garantavusi išvarytųjų teisę grįžti, bet kas šiandien ta Saugumo Taryba?

Kas, kieno aviacija subombardavo Cchinvalį – dar irgi turės būti atsakyta. Vaizdas kaip Grozno. Tolimo nuo mūšių Gori miesto bombardavimas su civilių Gruzijos piliečių aukomis – niekuo nepateisinami, ką beskelbtų V. Putinas, rusų kariniai veiksmai prieš suverenią kaimyninę valstybę. (Įsivaizduokim, jei Gruzija bombarduotų kurį nors Rusijos miestą!) Tačiau kas žino, ar atlaikys Europos Sąjungos ministrai agresyvų Maskvos spaudimą, neva visi jos veiksmai „absoliučiai teisėti“. Klysti, Čečėnijos ir Pietų Osetijos užkariautojau, - ar išdrįs tarti nors vienas europietis?

Maskvos atsisakymas nutraukti ugnį, kol nebus įvykdyti užsibrėžtieji tikslai, o tarp jų ir Gruzijos vyriausybės pakeitimas – tai tie patys sovietų veiksmai prieš „agresyvią“ Lietuvą 1940 m. birželį. Ar ir dabar yra slaptas susitarimas su Molotovo ir Ribentropo parašais?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 11)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras