Pekinas labai stengėsi, bet to išvengti nepavyko. Veikiausiai ir nebuvo lemta. Reikalas ne tas, kad prieš bet kurį išskirtinį renginį nebūna nenumatytų atvejų ar tiesiog skandalų. Tiesiog Pekino olimpinių žaidynių rengėjai turėjo diskutuoti temomis, kurių veikiausiai būtų linkę išvengti.

Aplinkybė, kad Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jacques‘as Rogge‘as prieš pat olimpiadą buvo priverstas perspėti, jog bet kokie mėginimai daryti politinius pareiškimus ar reikšti savo protestą prieš Kiniją per olimpines žaidynes bus griežtai pasmerkti, byloja apie tam tikrą įtampą. Interviu britų „The Daily Telegraph“ J. Rogge‘as teigė, kad sportininkai galės pareikšti savo poziciją jiems aktualiais klausimais viešose vietose, tačiau pabrėžė, kad olimpiniame kaimelyje negali būti jokios politinės propagandos. Tarptautinis olimpinis komitetas susirinko Pekine likus 6 dienoms iki olimpinių žaidynių pradžios. Komiteto prezidentui teko vykti į Pekiną ne tik dar sykį tartis, kad būtų sugriežtinta dopingo kontrolė, bet ir iškilus „bendražmogiškų“ nesutarimų dėl interneto apribojimų užsienio žurnalistams. Vokiečių dienraštis „Der Tagesspiegel“ straipsnyje „Protestai prieš Tarptautinį olimpinį komitetą visame pasaulyje“ ironiškai pastebėjo, kad ponas J. Rogge‘as veikiausiai visai kitaip įsivaizdavo savo atvykimą į Pekiną. Vietoj džiaugsmingų sveikinimų teko išsisukinėti nuo kritiškų žurnalistų klausimų. Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ apkaltino Tarptautinį olimpinį komitetą tuo, kad jis slepiasi už „tylios savo prezidento diplomatijos“. Vokietijos olimpinės sporto sąjungos generalinis direktorius Michaelis Vesperis paragino J. Rogge‘ą pasikalbėti su Pekino olimpiados organizatoriais „be kupiūrų“.

Taigi „humanitarinis“ olimpiados aspektas akivaizdus. Ar laisvoje šalyje Olimpinio komiteto prezidentui tektų specialiai pažymėti, kad kai tik prasidės olimpiada, žmonės pamirš kalbas apie cenzūrą, žmogaus teisių pažeidimus ir visą dėmesį skirs sportui?

Pasak žiniasklaidos, savaitgalį Kinija šiek tiek sumažino interneto cenzūrą, dabar šalyje jau galima prisijungti prie kiniškos BBC versijos, „Wikipedios“ ir „Amnesty International“ puslapių. Vis dėlto didelė dalis tinklalapių uždrausti. Daugiausia tai puslapiai, kuriuose galima rasti informacijos apie Kinijai opius klausimus – Tibeto nepriklausomybę, Kinijos judėjimą už demokratiją, tragiškus įvykius Tiananmenio aikštėje ir pan. Tenka telktis išmoningą retorinę ekvilibristiką. Pekino olimpiados atstovas spaudai Sun Weide pareiškė, kad, jei koks nors interneto puslapis ir neprieinamas, taip yra todėl, kad jame skelbiama informacija uždrausta Kinijos įstatymų, o ne dėl žiniasklaidos veiklos ribojimo. Atstovas spaudai pareiškė, kad Kinija suteiks „pakankamai patogų“ internetą. Taigi „pakankamai“.

Faktas, kad Pekinas priverstas į daugelį protestų, pareiškimų, susitikimų vienaip ar kitaip reaguoti, būtent ir daro šias olimpines žaidynes politines. Bet visko nesureguliuosi ir nesureglamentuosi – gyvenimas turiningesnis už bet kokį reglamentą. Tarkime, kaip Pekinui „adekvačiai“ reaguoti į Ispanijos valstybinio teismo pastarųjų dienų sprendimą peržiūrėti pareiškimus, kuriuose teigiama, kad du Kinijos Vyriausybės ministrai ir 5 kiti tarnautojai atsakingi už kovą vykusių protestų Tibete nuslopinimą. Pora Ispanijos Tibeto palaikymo grupių pateikė pareiškimą, kuriame teigiama, kad 7 tarnautojai yra atsakingi mažiausiai už 203 žmonių mirtį, daugiau nei tūkstantį sužeistųjų bei 6 tūkst. neteisėtų areštų ir dingusių žmonių per protestus. Gal ir logiška, kad Kinijos užsienio reikalų ministerijai neliko nieko kito kaip pareikšti, jog matė pranešimus apie tai, tačiau kol kas neturi komentarų.

Amerikos prezidentas George‘as W. Bushas, kaip ir daugelis Vakarų lyderių, vyks į olimpiados atidarymą, bet tai jam nesutrukdė žaidynių išvakarėse susitikti su kinų disidentų lyderiais. O Amerikos Kongresas prieš gerą savaitę priėmė rezoliuciją, kuria Pekinas raginamas gerinti žmogaus teisių padėtį ir nutraukti represijas prieš etnines mažumas. Kinijos užsienio reikalų ministerijai neliko nieko kito kaip pareikšti, kad, nuolat ragindamos Kiniją gerinti žmogaus teisių padėtį, Jungtinės Valstijos kenkia dvišaliams santykiams.

„Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad Kinijos valdžia sustiprino represijas prieš žmogaus teisių aktyvistus. Gegužę priimtas „perauklėjimo darbu“ įstatymas, birželį Šanchajaus valdžia nusiuntė aktyvistams ir peticijų teikėjams įspėjimus, kuriuose nurodė kas savaitę prisistatyti į policiją ir uždraudė be leidimo vykti į Pekiną, kol baigsis olimpiada. Pekinas į ataskaitą atsakė, kad kai kurios organizacijos seka žmogaus teisių padėtį Kinijoje, tačiau kai kada jos ignoruoja didelį pagerėjimą šioje srityje ir atakuoja Kiniją įvairiais nepagrįstais įrodymais.

Veikiausiai tai ne paskutinės kontroversijos, visai tikėtina, kad Kinijos valdžiai galų gale trūks kantrybė, mėginant „jaukinti“ aikštingą ir nepastovią tarptautinę opiniją ir ji panašią informaciją pradės paprasčiausiai ignoruoti. Autoritarinis režimas pagal apibrėžimą linkęs viską kontroliuoti ir nepakenčia jokių netikėtumų ar neprognozuojamų situacijų. Pasak britų dienraščio „The Times“, Pekino gatvėse net pasirodė etiketo policija, o prieš tai 4 mln. Kinijos sostinės šeimų gavo brošiūras su elgesio ir aprangos instrukcijomis. Tarkime, rankos paspaudimas negali trukti ilgiau nei tris sekundes ir draudžiama rodytis viešumoje su pižama...

Vis dėlto Kinijos prezidento Hu Jintao rugpjūčio 1 d. spaudos konferencijoje paskelbtą prašymą „nepolitizuoti“ Pekino olimpinių žaidynių galima įvertinti kaip norą siekti kompromiso. Kinija iš tiesų specifinė šalis, ir žmogaus teisių padėtis joje veikiausiai iš tiesų gerėja. Juk sunku įsivaizduoti spaudos konferenciją ir nuosaikias formuluotes, tarkime, po Tiananmenio įvykių 1989 m..

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.