Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusiška pasiūla: sportas ir karas (8)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 08 13

Antikos laikais, kai senovės graikai rengdavo olimpines žaidynes, bet kokie kariniai nesutarimai regione būdavo nutraukiami. Bent jau tol, kol varžysis atletai. Naujaisiais laikais atgaivintos olimpiados, šiandien neabejotinai svarbiausias sportinis įvykis, taip pat turėjo savotiško taikos sinonimo statusą, nors politinių spekuliacijų sportininkų sąskaita šaltojo karo metais išvengti nepavyko.

Sprendimas patikėti 2008 metų vasaros olimpines žaidynes rengti Pekinui taip pat sulaukė daug protestų, ypač po to, kai Tibete kilusius neramumus Kinija be didelių ceremonijų nuslopino pasitelkdama jėgą. Tačiau vienaip ar kitaip iki 2008 m. rugpjūčio 8 dienos viskas susitvarkė. Ir tik pavieniai politikai (pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas, nusprendęs nevykti į Pekiną) paskutiniu momentu nutarė, kad dar kartą „palaikyti“ Tibetą bus ne pro šalį.

Tačiau jei pažvelgsime į tai, ką šiomis dienomis Gruzijoje daro Rusijos ginkluotosios pajėgos, olimpinę taikos dvasią matysime kaip granatsvaidžių išvarpytą sieną, kurių dabar apstu Cchinvalyje, Goryje ir kuriomis gali „pasipuošti“ netgi Tbilisis.

Rusijai kariauti ne naujiena. Po Sovietų Sąjungos (SSRS) žlugimo, kurį Vladimiras Putinas pavadino „didžiausia klaida“, ji tą darė ne kartą. Tiesa, Čečėnijos kampanijos buvo teisinamos vidaus teritorinio vientisumo išlaikymu. O juk dar buvo 1979 m. invazija į Afganistaną, kuris tikrai nebuvo sudėtinė SSRS dalis. Beje, 1980 m., vykstant intensyvioms kovoms su afganais, prasidėjo Maskvos olimpinės žaidynės. Tuomet dėl SSRS agresijos kai kurios Vakarų šalys, visų pirma – Jungtinės Amerikos Valstijos, atsisakė savo sportinių ambicijų. Tačiau praėjus beveik trisdešimčiai metų Kremlius pademonstravo, kad praeities pamokas išmoko – karo veiksmus prieš Gruziją pradėjo jau po to, kai Pekine prasidėjo sportininkų kovos.

Įdomumo dėlei tikrai verta pasiskaityti arba pasižiūrėti Kremliaus propagandinės mašinos darbą, kuris, tiesa pasakius, veiksmingas tik pačios Rusijos teritorijoje. Pasak V. Putinui lojalios žiniasklaidos, Rusija ir vėl yra nuskriaustoji, užpultoji ir išprovokuotoji, tačiau „didi šalis“ tikrai duoda ir duos tinkamą atkirtį visokio plauko „atmatoms“.

Tą atkirtį mes puikiai matome, skaičiuodami, kaip bebūtų baisu, civilių gruzinų aukas ir gaudydami naujus pranešimus apie bombarduojamus objektus vis arčiau Tbilisio. Maskva per tas kelias dienas taip įsismagino, demonstruodama savo atkurtą karinę jėgą, kad nepaiso nei tarptautinės bendruomenės raginimo nutraukti karo veiksmus, nei Gruzijos prezidento paliaubų pasiūlymo.

Žinoma, situacija Pietų Osetijoje ir Abchazijoje ir iki tol buvo itin komplikuota. Buvo galima drąsiai spėti, kad įsižiebus bent menkiausiai kibirkštėlei Kremlius visomis jėgomis imsis realizuoti tai, ką anksčiau yra pavadinęs „Kosovo precedentu“. Tik tikėti tuo, ką apie tariamas gruzinų provokacijas trimituoja rusų žiniasklaida, žvelgiant į visą pastarųjų kelerių metų Rusijos elgesio išklotinę yra neįmanoma. Vakarų Europa po truputį buvo pančiojama vamzdžiais, kurių saitai ypač tvirti Rytų Europos regione, Baltijos valstybių atžvilgiu naudojamos subtilios kibernetinės atakos ir neabejotinai laukiama Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, globaliu mastu pareiškiamos pretenzijos į Arktį ir t. t. Kažin ar visa tai pajėgtų padaryti skriaudžiama ir provokuojama valstybė.

Tačiau tai, ką šiomis dienomis Rusijos ginkluotosios pajėgos išdarinėja Kaukaze, jau peržengia bet kokias civilizuotos politikos ribas, nes tarptautinės teisės požiūriu tai yra akivaizdi agresija ir Gruzijos suverenumo pažeidimas, o žiūrint iš moralės ir etikos pozicijų – kariavimas vykstant olimpinėms žaidynėms yra tiesiog barbarizmas, puikiai rodantis tikrąjį Rusijos, kurią vedinas SSRS nostalgijos sukūrė V. Putinas, veidą.

Vakarai kol kas tik nuosekliai ragina Maskva baigti kariauti. Tačiau Maskva jau ne kartą parodė, kad tokius raginimus ji išgirsta tik tuomet, kai mano esant tai reikalinga. Galų gale, jų galima ir neklausyti, kaip buvo Čečėnijos atveju, laikas nutildo net garsiausias kalbas. Tačiau agresija suverenios, į NATO įstoti pretenduojančios valstybės atžvilgiu yra kur kas rimtesnis signalas demokratiniam pasauliui, kad su Rusija reikia ne tik draugauti, bet visų pirma jos saugotis, nes didžiavalstybinėms jos ambicijoms realizuoti pakanka net pačių menkiausių kabliukų, pavyzdžiui, bronzinio paminklo, ką jau kalbėti apie „Gruzijos banditų engiamus ir žudomus tautiečius Pietų Osetijoje ir Abchazijoje“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras