Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pasaulis ant adatos (2)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 01 08

http://www.npr.org/templates/story/story.php?storyId=1688762Tarptautinė narkomafija šiandien kontroliuoja kelių dešimčių valstybių vyriausybes, įtakoja svarbiausių politinių sprendimų priėmimo procesą, o finansinių srautų, aptarnaujančių tarptautinį narkotikų verslą – visų pirma opijaus verslą, kaip pelningiausią – apimtis sudaro pakankamai didelę visų pasaulio finansinių atsiskaitymų dalį.

Tradiciškai opijaus gamyba buvo sukoncentruota trijuose regionuose: Auksiniame Pusmėnulyje (Golden Crescent) – Afganistanas, Pakistanas ir Iranas; Auksiniame trikampyje (Golden Triangle) – Mjanma (buvusi Birma), Tailandas ir Laosas; Centrinėje Amerikoje (Central America) – Kolumbija, Venesuela ir Bolivija. Pastarasis regionas niekada nevaidino esminio vaidmens opijaus ir heroino pasiūloje. O Auksinis Pusmėnulis ir Auksinis trikampis visada buvo pagrindiniai konkurentai šioje srityje. Tačiau pastaruoju metu Afganistanas pralenkė visus konkurentus.

Šiandien heroinas iš Afganistano sudaro pagrindinę pasaulinės heroino pasiūlos dalį (daugiau negu 60 proc.), o praktiškai visa Europa sėdi ant afganiškos heroino adatos. Opijaus gamybos Afganistane (kurios infrastruktūra pradėjo formuotis šalyje, kai prasidėjo politiniai neramumai – kelis metus prieš Sovietų įsiveržimą) dinamika stebina: 2001 m. (paskutiniai Talibano valdymo metai) – 185 tonos; 2002 m. – 1900-2700 tonų; 2003 m. – daugiau negu 7000 tonų; 2004 m. – 12000 tonų; 2005 m. – daugiau negu 15000 tonų. 2004 m. Afganistano heroino rinkos piniginė apimtis buvo 25 mlrd. dolerių, o 2005 m. – apie 30 mlrd. dolerių. Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus leido suprasti, kad heroinas sudaro 60-80 proc. šalies BVP. Anksčiau schema buvo tokia, kad opijus keliavo iš Afganistano į Pakistaną, iš kurio jau heroinas arba buvo parduodamas kitoms šalims, arba grįždavo atgal į Afganistaną, iš kurio įvairiais keliais pasiekdavo Europą. Tačiau laikui bėgant, pačiame Afganistane buvo sukurta uždaro gamybinio ciklo infrastruktūra, kurios finansinis (kreditinis) ir logistinis centras yra Kandagaro mieste.   

Maršrutai

Heroino eksporto iš Afganistano maršrutai yra patys įvairiausi. Ilgą laiką pagrindine narkotikų tranzito šalimi buvo Iranas, tačiau po 1979 m. revoliucijos šalis paskelbė karą heroinui iš Afganistano ir (kaip būtų sunku tuo patikėti) problema buvo beveik išspręsta. Kuomet užsidarė Irano skylė, liko tik Pakistano kelias į Pietryčių Aziją, nes SSRS pakankamai griežtai kontroliavo savo Tadžikistano sieną. Viskas pasikeitė po Sovietų Sąjungos žlugimo, dėl kurio sovietinė Centrinė Azija tapo (ir yra ligi šiol) svarbiausia narkotikų patekimo į išorinį pasaulį arterija.

Kalbant konkrečiai, galima išskirti Tadžikistane esančią Badachšano apskritį, iš kurios narkotikai keliauja į Ferganos slėnį, esantį Kirgizijos ir Uzbekistano pasienyje (Ošo miestas Kirgizijoje ir Andižano miestas Uzbekistane).

Čia reikėtų prisiminti „tulpių revoliuciją“ ir kruvinus įvykius Andižane. Žinoma, kad Kirgizijos valdžios perversmas prasidėjo būtent pietuose ir jame aktyviai dalyvavo klaninės narkomafijos smogikai (jų vadai atvirai gyrėsi, kas kiek žmonių atvedė), o po kelių mėnesių Andižanas sprogo. Manytina, kad ten pirmu smuiku irgi galėjo groti narkobaronai, susiję su „partneriais“ iš Ošo (šiame kontekste suprantamai atrodo Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo pareiškimai, kad smogikai ir ginklai į Andižaną atkeliavo iš Kirgizijos).

Iš Ferganos narkotikai keliauja į įvairius Rusijos miestus (Samara, Jekaterinburgas, Nižnij Novgorodas, Saranskas), o po to – toliau į Europą. Pažymėtina, kad ilgą laiką narkotikai tiesiogiai pasiekdavo Rusiją per Tadžikistane dislokuotą (ji ir dabar ten yra) rusų 201 diviziją. Kariniai lėktuvai nėra tikrinami ir 1990 m., netvarkos laikais, nežinia kiek narkotikų buvo pergabenta į Rusiją minėtu keliu. Manytina, kad šiandien panašų biznį daro atskiri JAV kariai ir rimti žmonės iš Amerikos specialiųjų tarnybų (narkotikai iš Afganistano netikrinamais kariniais lėktuvais keliauja į po visą pasaulį išbarstytas JAV karines bazes). Pastariesiems reikalingi šešėliniai pinigai šešėlinėms operacijoms, kurios negali būti finansuojamos oficialiai. Tai neatrodo neįmanoma, ypač prisiminus Irano ir Nikaragvos skandalą, kada JAV slaptai parduodavo raketas kariaujančiam su Iraku Iranui, o už gautus pinigus pirkdavo ginklus Nikaragvos „Contras“.  

Kodėl JAV nieko nedaro?

Šiandien Afganistanas gamina tiek heroino, kiek jis dar niekada negamino, ir vienas iš svarbiausių faktų, pažymimų visų be išimties analitikų, yra tas, kad šalis tapo heroino pasiūlos lydere po JAV kontrteroristinės operacijos pradžios. Atrodo, turėtų būti atvirkščiai, bet faktai yra užsispyręs dalykas. Juokingai atrodo 1,5 milijono dolerių, kuriuos JAV skyrė JTO narkotikų kontrolės programos vykdymui Afganistane, kad 1,2 milijono Afganistano ūkininkų vietoj aguonų pradėtų auginti grūdus ir pan. (palyginimui, pavyzdžiui, herbicido, kuris galėtų naikinti kokas, iš kurių gaminamas kokainas, tyrimams JAV buvo skirta 10 mln. dolerių). Lygiai taip pat juokingai atrodo Hamido Karzajaus vyriausybės 2004 m. Afganistano ūkininkams siūlyti 1250 dolerių už hektaro aguonų sunaikinimą, kada: a) už tą hektarą galima gauti 16000 dolerių, o b) aguonų derlius, skirtingai nuo grūdų ir pan., mažiau priklauso nuo sunkaus klimato. Ypač stebina keli dalykai:

1. Viskas, kas liečia narkotikų gamybą bei transportavimą Afganistane ir Pakistane (aguonų laukai, laboratorijos, jų šeimininkai, ingredientų, būtinų heroino gamybai, tiekėjai ir t.t.) yra puikiai žinoma.

2. Dažnai yra manoma, kad labai sunku atsekti narkotikų pinigus, bet pasirodo, jog tai – mitas. Kaip bebūtų keista, bet narkobaronai yra labiau linkę naudotis legalių kreditavimo institucijų paslaugomis, kadangi taip yra pigiau ir greičiau. Žinoma, šešėlinės finansinės schemos irgi egzistuoja, bet ir jos didžiąja dalimi yra žinomos. Dar daugiau, yra žinių, jog Afganistano narkotikų verslo finansavime dalyvauja stambios ir gerai žinomos kreditavimo organizacijos, net iš Jungtinių Valstijų. Oficiali JAV pozicija yra ta, kad minėtos organizacijos nefinansuoja teroristų Amerikoje, o ką jos veikia už šalies ribų – ne JAV reikalas. Tačiau tai yra tiesiog nesąmonė kovos su terorizmu kontekste, kur ryškėja trečias stebėtinas momentas.

3. Donaldas Ramsfeldas (dabar jau buvęs JAV gynybos ministras) ne kartą yra sakęs, kad JAV kariai Afganistane turi kovoti su teroristais, o ne vykdyti operacijas prieš narkotikus. Tuo tarpu, kaip rašo ekspertai iš „Crisis Group“, prekyba narkotikais duoda pinigus ginklams ir smogikams, žlugdo vyriausybių legitimumą ir sudaro prielaidas kriminalizuotos ekonomikos, priešiškos reformoms, kūrimui, egzistuoja tiesioginis ryšys tarp narkotikų verslo, ginklų prekybos Afganistano pilietiniame kare ir teroristų veiklos (išskirta straipsnio autoriaus specialiai D. Ramsfeldui, jeigu jis to nežinojo ir iš nežinojimo liepė paleisti paimtus į nelaisvę lauko vadus, kurie kartu yra narkobaronai; o vienas iš narkobaronų, kontroliuojančių 10 proc. heroino rinkos Afganistane, Ismailas Chanas yra Gerato provincijos gubernatorius ir vienas iš artimiausių Hamido Karzajaus bendražygių). Pagaliau prekyba Afganistano narkotikais užsiima ne kas kitas, o labiausiai amerikiečių ieškomas Bin Ladenas, kurio valdomos „Al-Kaidos“ teroristinė infrastruktūra yra ir prekybos narkotikais infrastruktūra (jis pradėjo verslą su talibais ir toliau tęsia su tais, kas dabar valdo šalį; pažymėtina, kad talibų priešininkai iš Šiaurės Aljanso, politikų ir tyrinėtojų nuomone, ne mažiau buvo ir yra įsijungę į prekybą narkotikais negu talibai: šiame kontekste galima spėti, kad Šiaurės Aljanso lyderis Ahmadas Šach Masudas galėjo būti pašalintas „Al-Kaidos“ dėl to, kad bandė riboti prekybą narkotikais).

Taigi nėra jokios ryškios (nešešėlinės) priežasties, kodėl JAV turėtų toleruoti narkotikų verslo plėtrą Afganistane. Net aiškinimai, jog Afganistano heroinas tiesiog nepasiekia JAV rinkos (todėl Afganistano heroinas tarsi nėra amerikiečių problema skirtingai, pavyzdžiui, nuo kokaino ir kreko, su kuriais JAV specialiosios tarnybos aktyviai kovoja), neatrodo įtikinami, nes jau nuo 2003 m. heroino iš Afganistano kiekis JAV heroino rinkoje pradėjo augti bei jau pasiekė 35 proc. ribą. Čia reikėtų kalbėti apie rimtesnes geopolitines ir finansines priežastis:

a) jau minėti šešėliniai pinigai šešėlinėms specialiųjų tarnybų operacijoms ir, žinoma, asmeniniam atskirų funkcionierių naudojimui;

b) Hamido Karzajaus valdžios stabilumo palaikymas, neliečiant lauko vadų narkotikų verslo (kad susidarytų įspūdis, jog padėtis šalyje kontroliuojama ir gerėja);

c) nestabilumo Centrinėje Azijoje palaikymas, siekiant įtakos regione („tulpių revoliucija“ Kirgizijoje ir įvykiai Andižane parodė, kiek reikšmingas gali būti narkotikų faktorius Centrinės Azijos valstybėse);

d) įtaka Iranui, kuris bando aktyviai kovoti su narkotikų iš Afganistano gabenimu per savo teritoriją.

IŠVADOS (arba “kaip kovoti su blogiu”)

Pasaulyje egzistuoja tvirtas mitas, kad narkomafija yra neįveikiama. Tačiau, pavyzdžiui, Centrinėje Azijoje SSRS laikais heroinas ir AIDS buvo praktiškai nežinomi. Iranas irgi įrodė, kad, esant norui, šalis gali atsikratyti valstybės, užsiimančios narkotikų verslu, statuso.

Be abejo, narkotikų problema yra kompleksinė ir neturi paprasto sprendimo, tačiau esminis dalykas yra VALIA spręsti problemą. Ir pirmiausia turėtų atsirasti toji valia Afganistano atžvilgiu. Kaip minėta anksčiau, 2001 m. talibai sugebėjo sumažinti opijaus gamybą šalyje iki 185 tonų, kas faktiškai išbraukė Afganistaną iš pagrindinių heroino tiekėjų sąrašo. Taip yra realu sutramdyti Afganistano narkobaronus. Tačiau iš amerikiečių, dėl minėtų priežasčių, sunku tikėtis rimtos iniciatyvos šioje srityje. Metai, praėję po karo Afganistane pradžios, tai įrodė. Todėl belieka mąstyti, kaip perimti pagamintą produktą.

Turint omenyje, kad svarbiausi heroino eksporto iš Afganistano maršrutai eina per Centrinę Aziją, reikia skirti pagrindinį dėmesį Ferganos slėniui, kaip regiono narkotikų verslo mazgui. Esminė problema ten – pareigūnų korupcija. Žinoma, galima teigti, kad dėl visko kalta yra sunki žmonių (tiek pareigūnų, tiek paprastų žmonių) ekonominė padėtis tiek Kirgizijoje, tiek Uzbekistane, bet esmė yra tame, kad aukščiausia šių valstybių valdžia tikėtina pati yra glaudžiai susijusi su narkotikų verslu ir maitinasi iš tų pačių narkotikų pinigų. Tad nenuostabu, kad posovietinės Centrinės Azijos šalys, kartu paėmus, perima tik apie 15 proc. visų narkotikų, einančių iš Afganistano, ir tik 3 proc. viso afganiško heroino (kai Iranas perima 55 proc. visų iš Afganistano siunčiamų narkotikų). Toliau yra beribė Rusija, kurioje iki SSRS laikų tvarkos dar toli.      

Taigi narkotikų problema pasaulio mastu yra spręstina, bet tie, kas gali ją išspręsti (nesigilinant į sąmokslo teorijas), neturi tam valios. 

Papildomai žiūrėti:

· Хохлов И.И. „Производство опийных наркотиков (героина) в Афганистане: инфраструктура наркобизнеса“

· www.nationalsecurity.ru/library/00021/index.htm

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras