Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Karinio konflikto Gruzijoje pamokos (4)

Povilas Žielys
2008 08 18

Dar nenutilus šūviams ir sprogimams Gruzijos teritorijoje, pasaulio žiniasklaidą užtvindė komentarai apie šio karinio konflikto reikšmę ir galimus padarinius. Daugiausia svarstoma apie tai, kaip „olimpinis karas“ pakeis Rusijos ir Vakarų santykius. Taigi kokias pamokas gavo viena ir kita pusė?

Pamokos Vakarams

Amerikiečiams ir europiečiams buvo šiurkščiai priminta, kad visiškai ignoruoti Rusijos interesus yra pavojinga. Tai konstatavo garsus JAV interneto leidinys „Stratfor“.

Vakarai, nepaisydami Rusijos protestų, pripažino Kosovo nepriklausomybę ir taip vienašališkai perbraižė Europos žemėlapį. Įsiverždama į Gruziją, Rusija parodė, kad dabar ji jaučia turinti teisę daryti lygiai tą patį Kaukaze. Galbūt gavę šią pamoką vakariečiai kitą kartą labiau atsižvelgs į Rusijos nuomonę bei interesus ir bus atsargesni taikydami tautų apsisprendimo principą.

Kita pamoka Vakarams, pasak „Stratfor“ analitikų, buvo atgimstančios Rusijos karinės galios demonstravimas. Dar prieš penkerius metus rusų kariuomenė buvo apverktinos būklės. Tačiau operacija Gruzijoje parodė, kad šiandien ji pajėgi derinti veiksmus sausumoje, ore ir jūroje. Žinoma, Rusijos priešininkė priklauso visai kitai svorio kategorijai. Vis dėlto „olimpinis karas“ – tai įspėjimas Vakarams, kad kariniu atžvilgiu Rusija nebėra luoša.

Trečioji pamoka, adresuota pirmiausia Europai, – tai iliuzijų apie alternatyvius energijos išteklių kelius sužlugdymas. Bent jau patys rusų apžvalgininkai tikina, kad Rusijai pavyko įrodyti, jog Gruzija nepajėgi užtikrinti saugaus Kaspijos naftos tranzito į Europą ir net tariamai alternatyvių vamzdžių veikimas priklauso pirmiausia nuo Maskvos geranoriškumo.

Pamokos Rusijai

Rusija karinio konflikto metu su pasitenkinimu išmoko visai kitokias pamokas. Visų pirma paaiškėjo, kad nuo tarpukario nedaug kas pasikeitė ir jokia tarptautinė organizacija šiandien nepajėgi pastoti kelio rusų tankams. JT Saugumo Taryba tampa paralyžiuota, jei tik viena iš karinio konflikto šalių būna JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė. NATO ir ES irgi nepuola į ugnį, jei karo veiksmai nesiekia jų teritorijos.

Antra, Rusija dar kartą įsitikino, kad bendradarbiavimas su Maskva daugelyje Vakarų sostinių vertinamas labiau už mažos valstybės sienų neliečiamybę. „Olimpinio karo“ metu didžiųjų ES valstybių lyderiai apsiribojo viešais pasmerkimais ir net „strateginė partnerė“ Amerika neskubėjo ginti draugiškos demokratinės tautos. Vieninteliai „naujieji šaltojo karo kareiviai“ (Lenkija, Baltijos šalys) stropiai dirbo savo darbą – ragino ES imtis sankcijų prieš Rusiją (stabdyti derybas dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties ir dėl rusams palankesnio vizų režimo). Tiesa, prie tokio „zyzimo“ Kremlius seniai įpratęs. O vienas rusų analitikas netgi leido sau pasvarstyti, kad esant būtinybei Rusijos tankai atriedėtų ir į Narvą, Daugpilį ar Visaginą.

Trečioji pamoka Rusijai – tai pasiteisinęs „vakarietiško žodyno“ perėmimas. Vakarai nepriima rusiškų sąvokų (pavyzdžiui, tokių kaip „suvereni demokratija“), tačiau jiems daug sunkiau atmesti savo pačių išpopuliarintas idėjas. Rusija invazijai į Gruziją pateisinti pasitelkė tokias sąvokas kaip neteisėtas smurtas prieš mažumą, humanitarinė intervencija ir prevenciniai smūgiai. Tai sąvokos, ne kartą girdėtos iš vakariečių lūpų Balkanuose ar Irake. ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Maskvoje pažymėjo, kad Rusijos noras ginti užsienyje gyvenančius tautiečius yra „normalus“. Taip jis tarsi patvirtino, kad perėmusi „vakarietišką žodyną“ Rusija neprašovė.

Pamokos Rusijos kaimynėms

Karinis konfliktas Gruzijoje davė pamoką ir pokomunistinėms šalims, esančioms Rusijos kaimynystėje. Pasak to paties „Stratfor“, Rusija įrodė esanti dominuojanti galybė visoje savo periferijoje ir net artimi ryšiai su JAV nesuteikia mažosioms Rusijos kaimynėms teisės ignoruoti Maskvos norų.

„Olimpinis karas“ privertė Lietuvą ir kitas SSRS kadaise pavergtas tautas vėl prisiminti baisiausius savo košmarus apie sąmokslą ir slaptuosius protokolus. Privertė sugrįžti ir abejones dėl Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio. Karinis konfliktas Gruzijoje vidurio ir rytų europiečiams parodė, kad „pilkosios zonos“ žemyne neišnyko. Lieka tik klausimas, ar „pilkoji zona“ šiandien yra pasislinkusi iki Pietų Kaukazo, ar tebesidriekia kur buvusi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras