Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Rusija sprogdina Europą (8)

Komentarai:

a, 2008 08 23 18:06
idomu ar profesorius skaito rimtus analitinius straipsnius?Pvz.: http://www.stratfor.com/weekly/russo_georgian_war_and_balance_power

Cezaris, 2008 08 21 20:12
Komentaro TO WALL autoriui,

Jei jie nebijotų JAV ar nesišakotu dėl PRG. Kas iš tų bazių? Čia turi omenyje "raketų bazes" ar paprastų kareivių? Ką tokios bazės duotu, jei JAV apsigina nuo raketų "skydu"? Tik rimtą karinę konkurenciją pasaulyje, o be to išvardintose šalyse labai abejoju ar Rusija įkurs bazes ir ar joms tai leistų tos šalys.

Profesoriaus straipsnis - pozicija, be abejo teisinga. Kaip pats Profesorius sakė viename filme: "Vakarai kada nors atsitokės, bet jie švaisto brangų laiką".

andrius, 2008 08 21 10:51
šaunus straipsnis

B-52, 2008 08 17 23:08
Rusijos putinoidinis režimas ir penkta kolona vis kala gebelsinę-čekistinę propagandą. Tai kvaila- Pasaulio, o ir Lietuvos apgauti neįmanoma-tai Rusėja užpuolė Gruziją, o ne Gruzija Rosėją. Tai rusų tankai sukinėjasi 35 km nuo Tbilisio, o ne Gruzijos tankai prie Maskvos. Tai rusų lėktuvai bombordavo Gruzijos miestus, o rusiška armija plėšia gruzinų namus ir žudo gruzinus, o ne Gruzija niokoja rusijos miestus. Koks Rusijos miestas nukentėjo nuo Gruzijos? A? Rosėjos agresija smarkiai atsirūgs rusams. Jau dabar baimės prakaitas graužia čekistinį-putinoidų režimą. Prisidirbo, o kaip išsisukti nebežino. Rusijos situacija-apgailėtina, jos reputaciją patyrė sunkiai beatitaisomą žalą.Putinas, bandęs pasinaudoti dar Hitlerio išrastais ir naudotais provokacijų, šantažo ir kląstingų sutarčių laužimo būdais ir okupuoti nepriklausomą kaimyninę valstybę, pats save įvarė į kampą. Putinui, kaip ir Bėlarusijos Batkai,teks važinėti tais pačiais maršrutais-Venesuela, Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja, griežtai aplenkiant Vakarų valstybes.

To WALL, 2008 08 17 20:09
tu manai rusai bijo Amerikiečių? Nejuokink, Amerikiečiai "įsakė tučtuojau nutraukti puolimą ir išvesti kariuomenę iš Gruzijos", bet neišvedė na ir ką?... - Nieko, nes Amerikiečiam rūpi savo kailis, ne Gruzinų ar Lietuvių. Na o rusai įkurs karines bazes Kuboj, Venesueloj ir Vietname, tai Amerikiečiai labai neprivaidins su savo PRG.

Tata, 2008 08 17 17:58
kaip koks šakalas, kai Kosovas tai gerai, kai čečenai tai gau genocidas jų atžvilgiu, o kai osetinus stalinistai naikina, tai jau rusai kalti.. na, vėl dvigubi standartai. Taigi pagaliau apsispręskite ponas Prapiecariau su kuo Jūs?

Go Home!, 2008 08 17 15:57
Kažin kodėl rusų "konstitucinės tvarkos atsatymas" - karinės galios panaudojimas tvarkantis su separatistais - Čečėnijoje yra smerktinas, o gruzinų ta pati veikla Pietų Osetijoje nėra smerkiama ar teisiama. Dvigubi standartai, toleruojamas prof. Vytautai Landsbergi.

WALL, 2008 08 17 15:30
Landsbergis teisus. Pilnai pritariu išdėstytam požiūriui į Rusiją ir Europą. Tačiau jeigu ir NATO pasirodys tokia pat kaip ES? Juk čekistiniam-fašistiniam putinoidų režimui keleklūpsčiauja ne tik Vokietija, bet ir Italija ir Prancūzija. Ko verta NATO jei kritiniu momentu viskas ką NATO sugebės pasiūlyti, tai tik Rusijai "adekvačiai" panaudoti jėgą, o lietuviams ramiai palaukti kol čekistinės žmogžudžių ordos susigalvos užbaigti "išvaduojamą taikos žygį" po Lietuvą? Lenkai tai suprato ir pasirašė PRG sutartį ir viešai pareiškė, kad tikisi jog USA armija suskubs suteikti pagalba NE LAVONAMS, o GYVAI LENKIJAI. O ką daryti Lietuvai? Geriausia būtų ir Lietuvoje įkurti USA bazes,-tai kremliovskiems paranojikams pravalytų smegenis ir atbaidytų nuo "taikingų išvaduojamųjų" tankų žygių po Lietuvą.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras